Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje S. L., U. L., antstolis A. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui S. L. priklauso ½ dalis sutuoktinės U. L. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų bei sutuoktinės banko sąskaitoje esančių ir ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko S. L. prievolę.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. A. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotam asmeniui S. L. teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotam asmeniui U. L. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Suinteresuotas asmuo U. L. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje skolininko S. L. atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdant išieškojimą, nepavykus išieškoti skolos iš skolininko, antstolis nustatė, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytas vedybines ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą nėra. Antstolis nustatė, jog skolininkas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių, skolininko vardu yra registruota 1/14 dalis nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo su priklausiniais), esančio (duomenys neskelbtini). Skolininkas šiuo metu nedirba. Skolininko sutuoktinė U. L. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro išrašo duomenis matyti, kad skolininko S. L. sutuoktinė U. L. gauna nuolatines pajamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 89) antstolis areštavo dalį skolininko sutuoktinės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, t. y. 25 procentus nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri neviršija vieno MMA.

(duomenys neskelbtini) turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir lydraštis su išaiškinimu, jog skolininkas per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos turi teisę pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 90-91) buvo išsiųstas skolininkui ir jo sutuoktinei. Per nustatytą terminą negavęs sutikimo, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai per 40 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus dėl skolininko turto dalies gaunamame darbo užmokestyje, kuri yra bendra su jo sutuoktine, nustatymo.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinei yra mokamas darbo užmokestis. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, darbo užmokestis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. Duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jos sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). S. L. ir jo sutuoktinė U. L. nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Nustatytu terminu taip pat nebuvo pateikti atsiliepimai ir įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl pareiškimas šioje dalyje tenkintinas, nustatant, kad skolininkui S. L. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine U. L. priklauso ½ dalis U. L. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnis.).

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, kad skolininkui S. L. priklauso ½ dalis lėšų sutuoktinės U. L. banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų.

Iš antstolio A. A. teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog turto arešto aktas areštuoti skolininko sutuoktinės lėšas jos vardu atidarytose banko sąskaitose arba sąskaitose, kurios bus atidarytos ateityje, nebuvo surašytas, (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuota tik dalis skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Be to, antstolis savo (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą tik išimtinai dėl skolininko turto dalies jo sutuoktinės U. L. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo.

Nustačius, jog antstolis nėra aprašęs ir arešto aktu areštavęs skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, tai yra, nėra išpildyta būtina sąlyga turto dalies nustatymui skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje esančioms ir ateityje būsiančioms piniginėms lėšoms, todėl nėra pagrindo vykdyti tokio turto nuosavybės dalių nustatymą tarp bendraturčių CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ši prašymo dalis atmestina.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš suinteresuoto asmens S. L. valstybei priteisiamos 23,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktine U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėje, priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Kitoje dalyje pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atmesti.

Priteisti valstybei iš S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23,38 Eur (dvidešimt tris eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.