Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-04-25 · Administracinė byla Nr. A-969-617/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
A-969-617/2018
Teisminio proceso Nr.
4-45-3-00138-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Advokatai
Linas Makaveckas
Administracinio nusižengimo byla Nr. A-969-617/2018Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00138-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 8.7; 55.1.1
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovieneidalyvaujant pareiškėjo atstovei Janinai Brovkoužsienietei M. B., jos atstovui advokatui Linui Makaveckuivertėjai Valentinai Necvetnajai

teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl M. B. ir jos nepilnamečio sūnaus A. B. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras, kreipdamasis į teismą su teikimu, prašo sulaikyti Ukrainos pilietę M. B. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre bei apgyvendinti kartu su ja jos nepilnametį sūnų A. B., gim. 2010-10-16, iki 2018-07-24, bet ne ilgiau kol bus paruošti reikiami dokumentai ir jie bus išsiusti iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsieniečiai M. B. su sutuoktiniu, dukra ir nepilnamečiu sūnumi 2018-04-23 apie 17 val. atvyko į Užsieniečių registracijos centrą. Jie pateikė galiojančius Ukrainos piliečių vidaus pasus. Užsienietė paaiškino, kad ji kreipėsi į Migracijos departamentą prie LR VRM dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo. Užsienietė turi tik Ukrainos pilietės vidaus pasą, bet neturi biometrinio paso ar kito dokumento, suteikiančio teisę jai ir jos nepilnamečiam vaikui būti Lietuvos Respublikoje. Kadangi M. B. ir jos nepilnametis vaikas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jie 2018-04-23 buvo sulaikyti 48 val. Užsienietė Lietuvoje neturi giminaičių, neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Nustatyta, kad užsienietė 2014-05-26, turėdama Šengeno vizą, galiojusią iki 2014-06-15, turizmo tikslais atvyko į (duomenys neskelbtini), kur vėliau paprašė prieglobsčio. Jos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas ir priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir grąžinti ją į (duomenys neskelbtini). M. B. Lietuvos Respublikoje pateikė prieglobsčio prašymą, bet šis prašymas vertintinas kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio teisėmis, nes tuo siekiama laisvo judėjimo Lietuvos Respublikoje. Prašo teikimą patenkinti.

Užsienietė M. B. paaiškino, kad ji, turėdama Šengeno vizą, kartu šeima 2014-05-26 atvyko į (duomenys neskelbtini). Sužinojusi, jog jos namuose vyksta karas ji kreipėsi dėl prieglobsčio jai suteikimo (duomenys neskelbtini). Prašymas jos atžvilgiu buvo išnagrinėtas neigiamai. Būdama (duomenys neskelbtini) ji išsiuntė Lietuvos Respublikos Migracijos departamentui prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jai atstatymo, nes jos senelis iki 1940 m. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kadangi dokumentuose, patvirtinančiuose giminystę, yra įsivėlusi klaida, neteisingai nurodyta jos tėvo pavardė, jai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl klaidos ištaisymo, o tai galima padaryti tik būnant Lietuvos Respublikoje. Todėl ji su šeima atvyko į Lietuvos Respubliką, į Užsieniečių registracijos centrą, kur iš karto paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Bet ji su nepilnamečiu vaiku buvo sulaikyta. Prašo teikimo dėl sulaikymo netenkinti, suteikti galimybę jai ir jos nepilnamečiam vaikui laisvai judėti, kad ji galėtų Migracijos departamentui pateikti visus reikalaujamus dokumentus.

Užsienietės atstovas paaiškino, kad M. B. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje. Ji yra prieglobsčio prašytoja, pati atvyko į Užsieniečių registracijos centrą, turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nėra duomenų, jog kelia grėsmę valstybės saugumui, padeda pareigūnams nustatyti jos teisinę padėti Lietuvos Respublikoje, todėl pačios griežčiausios priemonės – sulaikymo, taikymas negalimas. Prašo taikyti užsienietės atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją užsieniečių registracijos centre netaikant jai judėjimo laisvės apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2018-04-23 apie 17 val. į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą atvyko M. B. su šeimos nariai, kurie pateikė galiojančius (duomenys neskelbtini) piliečių vidaus pasus, bet neturi biometrinio paso ar kito dokumento, suteikiančio teisę jai ir jos nepilnamečiam vaikui būti Lietuvos Respublikoje. Taip pat byloje nustatyta, kad užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje. Nors šis prašymas nėra išnagrinėtas, užsienietė yra prieglobsčio prašytoja. LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento. LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 112 straipsnis numato užsieniečių sulaikymo tikslus, o to paties įstatymo 113 straipsnis – sulaikymo pagrindus. Bet atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienietis gali būti sulaikytas tik tam, kad pasiekti sulaikymo tikslus. Pagal jau minėto Įstatymo 112 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Konkrečiai šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būdami nesulaikyti užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar dorovei, galėtų daryti nusikaltimus ar pažeidinėti kitų asmenų teises ir laisves. Užsieniečių ( M. B. ir jos nepilnamečio vaiko A. B. ) asmenybės yra nustatytos. Todėl šiuo atveju sulaikymas absoliučiai nėra tikslingas. Be to, pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį užsienietis gali būti sulaikytas kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti ( jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan. ). Byloje nėra kompetentingų institucijų sprendimų išsiusti minėtus užsieniečius, nėra sprendžiama dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, šis sulaikymo pagrindas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl minėtu pagrindu užsieniečiai taip pat negali būti sulaikyti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra numatyti pagrindai, kada gali būti sulaikytas prieglobsčio prašytojas. Tokių pagrindų byloje nenustatyta, todėl ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies pagrindų užsieniečiai negali būti sulaikyti. Nagrinėjamojoje byloje yra sulaikyta šeima, t. y. motina su 2010 m. gimusiu sūnumi. LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 2 straipsnio 18² punktas numato, kad pažeidžiamas asmuo yra nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų amžiaus asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą. Šiuo atveju yra prašoma sulaikyti nepilnametį vaiką, jo sulaikymas yra nepateisinamas ir juo nėra siekiama sulaikymo tikslų.

LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

3

Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju užsieniečio tapatybė nustatyta, duomenų, jog jis būtų trukdęs nustatyti jo teisinę padėtį, jo grėsmė valstybės saugumui ir viešajai tvarkai nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms teismas taiko alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 116 str., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Skirti M. B. ir jos sūnui A. B., gim. 2010(duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2018-07-24.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Anatolij Januševskij