- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2-14733-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09309-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Atsakovas
- AB „Alvito žemdirbys“, M. Š., R. Š., Z. M., A. V., Č. J., G. K., E. M., D. R., E. S., M. S.
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Rimvydas Rakauskas, Ieva Šimkutė
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Irmantui Balsiui ir advokato padėjėjai Ievai Šimkutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Kustodija“ ieškinį atsakovams AB „Alvito žemdirbys“, M. Š., R. Š., Z. M., A. V., Č. J., G. K., E. M., D. R., E. S. ir M. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1) pripažinti negaliojančiais:
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir M. Š. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir R. Š. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir Z. M. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir A. V. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir Č. J. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir G. K. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir E. M. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir D. R. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir E. S. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
-ieškovės ir atsakovų AB „Alvito žemdirbys“ ir M. S. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimą;
2) taikyti restituciją: grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamų susitarimų sudarymo momento;
3) priteisti iš atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ ieškovės naudai 13725,06 Eur;
4) priteisti iš atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ ieškovės naudai įstatymo nustatyto dydžio - 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Kustodija“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto centras“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 4 d. Bankroto administratorius patikrinęs bankrutavusios įmonės sandorius sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad su atsakovais AB „Alvito žemdirbys“, M. Š., R. Š., Z. M., A. V., Č. J., G. K., E. M., D. R., E. S., M. S. 2016 m. spalio 10 d. buvo sudaryta 10 (dešimt) Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimų, kurių pagrindu atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ buvo perleisti turimi piniginiai reikalavimai į savo debitorius ir jų verte sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei AB „Alvito žemdirbys“. Ginčijamų susitarimų sudarymas galėjo lemti ieškovės finansinės būklės pablogėjimą ir ieškovės negalėjimui atsiskaityti su savo kreditoriais, nes atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ buvo perleista reikalavimų į savo skolininkus už 13725,06 Eur, t.y. jie viršijo pusę į balansą įrašyto turto, todėl ieškovė buvo nemoki. Tuo metu ieškovė taip pat turėjo įsiskolinimą Valstybei. Minėtų susitarimų sudarymo metu buvo nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui - atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ gauti finansinio reikalavimo patenkinimą. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas, tačiau jų teisės buvo pažeistos, nes sudarius ginčijamus susitarimus ieškovės turimas įsiskolinimas sumažėjo. Pasirašydami ginčijamus susitarimus, atsakovai, buvo nesąžiningi, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nesistengė įvertinti ieškovės mokumo, nepaisė kvalifikuotam verslo subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų, nepasinaudojo viešai teikiama informacija dėl įsiskolinimų valstybės biudžetui, nesigilino į teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose taikomus areštus ieškovės atžvilgiu, nereikalavo ieškovės pateikti nurodytus duomenis. Ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir todėl tokie sandoriai yra neteisėti actio Pauliana pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas G. K. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis BUAB „Kustodija“ buvo skolingas 1481,08 Eur. Ketinant atsiskaityti ieškovė informavo kad yra skolinga UAB „Alvito žemdirbys“, todėl pasirašius tarpusavio šalių susitarimą, tikslinga skolą pravesti UAB „Alvito žemdirbys. 2016 m. spalio 10 d. buvo pasirašytas Tarpusavio kreditorimų- debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimas. Nurodo, kad tuo metu nežinojo ar ieškovė turėjo daugiau kreditorių ir debitorių. Ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, o kadangi informacija apie kredito sutartis ir jų vykdymą yra konfidenciali, tai nebuvo žinoma apie ieškovės paskolas bei nemokumą. Juolab, kad pati ieškovė nusprendė, jog šalių priešpriešinės prievolės turi būti užbaigtos įskaitymu.
Atsakovė D. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje turėtų būti laikoma trečiuoju asmeniu, nes reikalavimas teikiamas AB „Alvito žemdirbys“. Ieškinyje nenurodyta kaip 1074,00 Eur vertės tarpusavio skolų užskaitymo sandoris lėmė ieškovės finansinės būklės pablogėjimą arba, jog būtent šis sandoris nulėmė ieškovės nemokumą. Taip pat ieškovė neįrodė šios atsakovės nesąžiningumo. Ieškovė neginčija, kad atsakovė už suteiktas prekes/paslaugas yra atsiskaičiusi, todėl ieškinys atmestinas.
Atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, jog ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius, buvo nemoki. Nors ieškinyje nurodoma, kad pagal finansinės atskaitomybės dokumentus 2015 finansiniais metais ieškovė turėjo turto iš viso už 11668.724,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8795619,00 Eur, 2016 m. sausio 1 d. balanso duomenimis, ieškovės turtas sudarė 10152197,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8077128,00 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai negali būti vertinami kaip pradelsti įsipareigojimai. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ji buvo nemoki, o finansinių ataskaitų duomenys rodo, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai mažėjo. Tuo metu atsakovė buvo ieškovės kreditore, o kiti atsakovai - ieškovės skolininkais. Ginčo sandoriais ieškovė susimažino savo turimą įsiskolinimą atsakovei, kadangi nurodytais sandoriais nebuvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, jų sudarymo metu ieškovė nei buvo nemoki, nei tapo nemoki, jie nelėmė jos galimybės tęsti savo veiklą ir atsiskaitymo su kreditoriais sumažėjimo, todėl ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Pažymėjo, kad bankroto administratorius informaciją apie šalių sudarytus sandorius turėjo dar prieš pirmąjį BUAB „Kustodija“ kreditorių susirinkimą 2017 metais, todėl praleidus senaties terminą, ieškinys turi būti atmestas ir šiuo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Irmantas Balsys iš esmės palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais ir argumentus, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ atstovas advokatas Rimvydas Rakauskas iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas M. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nes buvo įprasta tarpusavio įskaitymų praktika. UAB „Kustodija“ finansinės padėties nežinojo, o AB „Alvito žemdirbys“ nekėlė jokių įtarimų. Pagal susitarimą su UAB „Kustodija“ pinigai buvo pervesti AB „Alvito žemdirbys“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. paaiškino, kad dirbo UAB „Kustodija“ direktoriumi (nuo 1995-07-08 iki 2017-07-04), iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad bankroto administratoriui pateikė prašomus dokumentus.
Teisme gautas ieškovės dalies ieškinio atsisakymas, t.y. dalyje dėl ieškovės ir atsakovių AB „Alvito žemdirbys“ ir E. M. 2016 m. spalio 10 d. Tarpusavio kreditorinių - debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl 2770,21 Eur skolos priteisimo.
Ieškinio atsisakymas priimamas ir byla dalyje dėl atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ atžvilgiu reiškiamo reikalavimo dalyje dėl 2770,21 Eur skolos priteisimo nutraukiama.
Motyvuojamoji dalis
Kitoje dalyje ieškinys iš esmės atmetamas
Dėl bylos nutraukimo dalyje
Teismas, nustatęs, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl Atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ atžvilgiu reiškiamo reikalavimo - dėl 2770,21 Eur skolos priteisimo, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis), todėl šis prašymas tenkinamas ir nurodytoje dalyje byla nutraukiama.
Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017m. gegužės 17 d. nutartimi UAB „Kustodija“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto centras“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 4 d. (el.b. I tomo 36 l.). Ieškovė su atsakovais AB „Alvito žemdirbys“, M. Š., R. Š., Z. M., A. V., Č. J., G. K., E. M., D. R., E. S., M. S. 2016 m. spalio 10 d. sudarė 10 (dešimt) Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimų, kurių pagrindu ieškovei perleidus atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ turimus piniginius reikalavimus į savo debitorius, perleistų reikalavimų verte buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ (el.b. I tomo 53-62 l.). 2015 metų UAB „Kustodija“ balanso duomenimis, ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 9820203 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8795619 Eur. Pagal 2016 m. spalio 1 d. UAB „Kustodija“ balanso duomenis, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 8573522 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8077128 Eur (el.b. I tomo 47, 51-52 l.). Ginčijamų susitarimų sudarymo metu ieškovė turėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui (el.b. I tomo 27-32 l.). Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 3 d. išsiuntė atsakovei AB „Alvito žemdirbys“ pretenziją, nurodydama, kad 2016 m. spalio 10 d. ginčijamų susitarimų sudarymo metu bendrovė (UAB „Kustodija“) buvo nemoki, todėl susitarimai yra neteisėti ir AB „Alvito žemdirbys“ ieškovei yra skolinga 13725,06 Eur (el.b. I tomo 42 l.). Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Kustodija“ turėjo skolą VSDFV ir Valstybės biudžetui. Duomenų apie kitas skolas byloje nėra.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė - skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos yra: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat yra du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir kt.). Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016 ir kt.).
Konkrečiu atveju į teismą su ieškiniu kreipėsi BUAB „Kustodija“ bankroto administratorius, išreikšdamas siekį ginti visų bendrovės kreditorių bei pačios įmonės interesus, t.y. vykdydamas pareigą ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, bankroto atveju ir savo teisę ginčyti sandorius sudarytus prieš bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-204/2012). Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikti duomenys, leidžiantys spręsti apie įmonės (ne)mokumą sandorių sudarymo metu. Byloje esantys UAB „Kustodija“ balanso duomenys, kad 2016 m. spalio 1 d. įmonės sąskaitoje buvo 105172,00 Eur, rodo, kad ginčijamų susitarimų sudarymo metu, įmonė buvo moki ir galėjo atsiskaityti su buvusiais kreditoriais (VMI ir VSDFV). Vadinasi yra pagrindas išvadai, kad sudarydama ginčijamus susitarimus ieškovė mažino savo įsiskolinimą atsakovei AB „Alvito žemdirbys“, nepažeisdama kitų kreditorių interesų. Juolab, kad pačiame ieškinyje pažymima, jog remiantis ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais, 2015 finansiniais metais ji turėjo turto iš viso už 11668724,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8795619,00 Eur. 2016 m. spalio 1 d. balanso duomenimis, ieškovės turtas sudarė 10152197,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8077128,00 Eur. Sprendžiant, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai mažėjo, o ieškovė vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams, argumentas, jog UAB „Kustodija“ pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo puse į jos balansą įrašyto turto vertės, iš esmės nepatvirtina įmonės nemokumo ir, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių interesus. Taip pat pažymėtina, kad suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v. AB “Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-485/2010, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kustodija“ įsiteisėjo 2017 m. liepos 4 d., o ginčijami Tarpusavio kreditorinių-debitorinių įsiskolinimų įskaitymo susitarimai šalių laisva valia buvo pasirašyti 2016 m. spalio 10 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo ir atlikti įskaitymai atitiko sutarties šalių siekius bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms ir nepažeidė kitų kreditorių interesų.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir argumentus, teismas sprendžia, kad ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių (Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo) teisės, todėl nesant bent vienai iš CK 6.66 straipsnyje numatytos actio Pauliana sąlygos, ieškinys yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkinti ĮBĮ 36 str. 1 d. nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014-03-10 nutartis civ.byloje Nr. 2A-1002/2014, 2012-11-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-2097/2012, kt.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas G. K. patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (el.b. I tomo 122-123 l.), o atsakovas UAB „Alvito žemdirbys“ patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (el.b. II tomo 174-175 l.), kurios atmetus ieškinį, priteisiamos iš ieškovės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės (64,50 Eur) negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl vadovaujantis CPK 92, 96 straipsniais valstybės naudai iš ieškovės priteistina 64,50 Eur pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl atsakovės AB „Alvito žemdirbys“ atžvilgiu reiškiamo reikalavimo dėl 2770,21 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BUAB „Kustodija“, į.k. 123229863, priteisti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei UAB „Alvito žemdirbys“, į.k 185211530, iš ieškovės BUAB „Kustodija“, į.k. 123229863, priteisti 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų
Priteisti iš ieškovės BUAB „Kustodija“, į.k. 123229863, 64,50 Eur (šešiasdešimt keturi eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.