Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-974-185-2011

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00050-2008-0

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. gruodžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., ir nubaustas:

pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kurios subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 22 d. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 17.30 val. Panevėžio rajone, Miežiškių seniūnijoje, Miežiškių kaime, išdaužęs (duomenys neskelbtini) esančio namo plastikinio lango stiklą, tokiu būdu tyčia sugadinęs svetimą – S. U. priklausantį turtą bendros 700 Lt vertės, per langą įsibrovė į gyvenamąją patalpą – S. U. priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą – S. U. priklausantį turtą bendros 10 200 Lt vertės – skystųjų kristalų monitorių „Samsung“ 1500 Lt vertės, kompiuterio procesorių „Pentium 4“ 2000 Lt vertės, televizorių „JVC“ 3500 Lt vertės, vaizdo kamerą „Sony“ 1500 Lt vertės, fotoaparatą „Sony“ 1700 Lt vertės, iš viso S. U. padarė 10900 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., neneigia, tačiau prašo švelninti bausmę.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir bylos medžiagą, nustatė, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje, A. D. už jo padarytas nusikalstamas veikas motyvuotai ir teisingai paskyrė tiek bausmių rūšis, tiek jų dydžius.

Du tyčinius nusikaltimus A. D. padarė esant neišnykusiam ir įstatymo numatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas. Atsižvelgus į A. D. padidintą pavojingumą visuomenei, pirmos instancijos teismas pagrįstai už nusikalstamas veikas nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 56 str. 1 d.).

Nustatant bausmės dydį, BK 61 str. 2 d. įtvirtinta nuostata įpareigoja skaičiuoti nuo jos vidurkio, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybes, t.y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę. Pirmos instancijos teismas A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nustatydamas bausmės dydį, įvertino tai, kad viena veika priskiriama apysunkių nusikaltimų, o kita – nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Nusikaltimus savanaudiškais motyvais padarė būdamas teistas (2 t., b.l. 126-168), po šių nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, toliau darė nusikaltimus (2008 m. balandžio 19 d. ir 2008 m. birželio 2 d.), už kuriuos nuteistas 2008 m. rugsėjo 10 d., 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiais. Eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 184-186). Būdamas laisvėje niekur nedirbo, nesimokė, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, nors dėl jo elgesio raštiškų nusiskundimų iš kaimynų negauta (2 t., b.l. 191). Minėtos aplinkybės leido pirmos instancijos teismui daryti išvadą, kad A. D. nusikalstamas veikas daro dėl susiformavusio asocialaus gyvenimo būdo ir paskirti už jas laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu yra artimos sankcijose numatytiems šios bausmės vidurkiams. Tokios bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

Skunde apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi padaręs nusikaltimus bei prašo tai įvertinti sprendžiant bausmės klausimą. Teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte buvo klaida, dėl kurios buvo kaltinamas nusikaltimo padarymu tuo metu, kai buvo laisvės atėmimo vietoje. Tačiau pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Norint pripažinti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimą, padarius nusikalstamą veiką, ir nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių objektyvių, turinčių juridinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas kategoriškai atsisakė (2 t., b.l. 110-111, 120-121). Teisiamojo posėdžio metu, prokurorui ištaisius kaltinamajame akte klaidingai nurodytą datą, A. D. ir toliau neigė padaręs nusikalstamas veikas. Nuteistasis nesistengė sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, po šių veikų ir toliau darė nusikaltimus, o tai rodo, kad savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina ir nesigaili dėl padarytų nusikaltimų. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Atmestinas skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta maksimali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 178 str. 2 d. teismas paskyrė artimą sankcijoje nustatytam vidurkiui 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Galutinė 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pagal BK 63 straipsnį subendrinta bausmė už eilę nusikalstamų veikų, už kurias A. D. nuteistas ne tik šiuo, bet ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. bei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiais (bausmės pagal šiuos du nuosprendžius subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi). BK 50 str. 2 d. numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Tokiu būdu, pirmos instancijos teismas, paskyręs nuteistajam A. D. už nusikalstamas veikas 7 (septynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įstatymo nepažeidė.

Keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.