Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta laisvės atėmimo bausmė, neatlikta pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2004 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, ir I. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas O. K. , tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš I. Š. ir O. K. solidariai priteista 21 215 Lt nukentėjusiajai D. V. turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. K. , 2005 m. rugsėjo 10 d., apie 1 val., O. K. atrakinus išnuomoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir neteisėtai į jį įsibrovus, pagrobė V. V. ir D. V. priklausantį bendrą turtą: smuiką, 20 000 Lt vertės; lagaminą, 150 Lt vertės; kompiuterio sisteminį bloką „Magnus“ su skystųjų kristalų monitoriumi „LG“, 3 500 Lt vertės; nešiojamą kompiuterį „HP“, 1 500 Lt vertės; ausinuką „Philips“, 400 Lt vertės; magnetolą „Philips“, 100 Lt vertės; skaitmeninį fotoaparatą „Fuji“, 1 500 Lt vertės; barzdos kirpimo mašinėlę „Philips“, 300 Lt vertės; depiliatorių „Braun“, 115 Lt vertės; laidynę „AEG“, 150 Lt vertės; juodą moterišką odinį paltą, 1 500 Lt vertės; juodą odinę moterišką striukę, 600 Lt vertės; rausvą moterišką odinę striukę, 1000 Lt vertės; juodą odinę vyrišką striukę, 1 300 Lt vertės; dvi poras vyriškų batų, bendros 400 Lt vertės; vieną porą sportinių batelių „Nike“, 150 Lt vertės; vieną porą sportinių krepšinio batelių „Nike“, 250 Lt vertės; 5 vnt. vyriškų marškinėlių, bendros 300 Lt vertės; vieną vyrišką odinę piniginę, 150 Lt vertės; vyrišką odinę rankinę, 50 Lt vertės; odinę vyrišką piniginę, 50 Lt vertės; 2 vnt. vyriškų džinsinių kelnių, bendros 400 Lt vertės; 3 vnt. marškinių, bendros 390 Lt vertės; moterišką šveicarišką rankinį laikrodį „Riselje“, 500 Lt vertės; vyrišką bluzoną, 80 Lt vertės; sportinę aprangą „Audimas“, 70 Lt vertės; paauksuotą parkerį „Ted Lapidus“, 150 Lt vertės; moteriškus akinius nuo saulės, 150 Lt vertės; 4 poras moteriškų kelnių, bendros 600 Lt vertės; 3 vnt. moteriškų suknelių, bendros 600 Lt vertės; moterišką švarką, 150 Lt vertės; auksinius papuošalus, bendros 8 850 Lt vertės; sidabrinius papuošalus, bendros 3 780 Lt vertės; moteriškus papuošalus su „Svarovski“ kristalais, bendros 580 Lt vertės; moteriškų kvepalų buteliuką „Andrea Turci“, 250 Lt vertės; vyriškų kvepalų buteliuką, 200 Lt vertės; 0,7 l talpos vyno butelį, 20 Lt vertės; 2 vnt. 0,7 l talpos trauktinės „Starka“, po 15 Lt, bendros 30 Lt vertės; 900 Lt grynųjų pinigų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems V. V. ir D. V. didelės vertės turtinę žalą už 50 665 Lt.

Skunde teigiama, jog apygardos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko buvo netinkamai įvertinti ir jo atlikti veiksmai. Atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir grąžino dalį pagrobtų daiktų. Apelianto įsitikinimu, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimais yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p., o tuo tarpu pagrobtų vertybių grąžinimas nukentėjusiajam yra kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Pabrėžia pats, savo noru, niekieno neskatinamas ikiteisminio tyrimo metu ieškojęs pavogtų daiktų pas įvairius asmenis, juos išpirkinėjęs, o teismo posėdžio metu apie tai informavęs teismą. Tvirtina iki įrodymų tyrimo teisme pradžios nukentėjusiesiems grąžinęs visus daiktus, kuriuos sugebėjo atgauti. Pažymi, jog ši aplinkybė rodo jo požiūrį į nukentėjusiuosius ir jiems padarytą žalą, todėl, apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino šį faktą ir nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, jog šiuo metu nukentėjusiesiems padaryta žala dar nėra visiškai atlyginta, tačiau teismas, atsižvelgdamas į jo pastangas atlyginti žalą ir sugrąžinti pavogtus daiktus, galėjo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pripažįsta, jog nusikalstamais veiksmais jis padarė žalą nukentėjusiesiems Valdemarui ir D. V. . Pabrėžia, kad abu nukentėjusieji teismo posėdžio metu nurodė nesiekiantys kuo griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, jiems svarbiausia tai, kad būtų atlyginta nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Teigia, kad esant trumpesnei laisvės atėmimo bausmei jis galės kuo greičiau atsiskaityti su nukentėjusiaisiais.

Taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, pasireiškiančią keliais uždaviniais, iš kurių, apelianto manymu, svarbiausias yra nubausti nusikaltimą padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad jis vėl nenusikalstų. Teigia, jog nors ir yra nuteistas jau nebe pirmą kartą, tačiau po šio nusikaltimo padarymo kritiškai įvertino savo elgesį ir suprato, kad darydamas naujus nusikaltimus nieko gyvenime nepasieks. Tvirtina norintis kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą ir dorai gyventi. Pažymi dirbantis taksi vairuotoju, gauna nuolatines pajamas, šiuo metu dirba keliomis pamainomis, kadangi siekia kuo greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, be to, išlaiko du vaikus.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą atmesti, o gynėja prašė šį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, I. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Iš I. Š. apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

Su šiais apelianto skundo motyvais negalima sutikti ir štai dėl ko:

I. Š. , prašydamas pakeisti nuosprendį, tvirtina, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 str. 1 d. 2 p. pagrindu prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, jog jis savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems.

Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad nurodytame BK 59 straipsnyje, kuriame yra išvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 1 dalies 2 punkte atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ši: kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, o tos pačios dalies 3 punkte kalbama apie kitą lengvinančią aplinkybę – kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Apeliantas skunde klaidingai nurodė šio įstatymo 1 dalies atitinkamus punktus ir neteisingai prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrobtų vertybių grąžinimą nukentėjusiesiems vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p.

Pirmosios instancijos teismas I. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad grąžino dalį pagrobtų daiktų. Apeliantas mano, jog ši aplinkybė turėjo būti atskirai įvertinta ir pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti. Tačiau su tokiu I. Š. argumentu sutikti negalima. Atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 3 p. teismas turi teisę pripažinti arba nepripažinti ir tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Kadangi I. Š. atlygino tik dalį nusikaltimu padarytos žalos sugrąžindamas iš nukentėjusiųjų pagrobtus daiktus, kuriuos kartu su O. K. jau buvo pardavę ir pasidalinę gautus pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas tai kaip atskirą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nepripažino. Be to, imama domėn tai, kad liko nukentėjusiajai D. V. neatlyginta 21215 Lt, kuriuos teismas solidariai priteisė iš abiejų nuteistųjų.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors po nuosprendžio priėmimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjo trys mėnesiai, tačiau I. Š. daugiau žalos nukentėjusiajai neatlygino ir šiai dienai žalos dydį sudaro teismo priteista suma – 21215 Lt. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau pastangų atlyginti priteistą žalą nerodo.

Apelianto prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę atmetamas. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d. numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo 3 mėnesių) iki 7 metų. Apeliantui paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra labai artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą visuomenei (BK 11 str. 5 d. šis nusikaltimas priskirtas sunkiems), nustatytą vieną apelianto atsakomybę sunkinančią ir vieną lengvinančią aplinkybes, į tai, kad anksčiau teistas ir nusikalto per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nusikaltimo padarinius, kad liko neatlyginta nukentėjusiajai didelė žala, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, priešingai, ji yra labai švelni ir dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Nors apeliantas skunde akcentuoja į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, tačiau kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju kaip tik ir vadovavosi jame iškeltais uždaviniais: paskiriant labai švelnią bausmę I. Š. buvo laikomasi visų BK 41 str. 2 d. išvardintų nuostatų, tarpe jų ir apelianto paminėtą – nubausti nusikaltimą padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad jis vėl nenusikalstų. I. Š. , nuteistas trumpalaike laisvės atėmimo bausme ir turi realią galimybę įrodyti, ar jis išties pateisins teismo pasitikėjimą ir laikysis BK 41 str. įtvirtintų nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą atmesti.