Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo T. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų trijų mėnesių ir 26 dienų bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš T. B. ir A. G. priteista solidariai UAB „Regseda“ 33904,17 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista A. G. , tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad kartu su A. G. , kuri teikdama priemones ir duodama patarimus, padėjo jam, T. B. , padaryti didelės vertės turto vagystę, o jis, T. B. , nesilaikydamas susitarimo su A. G. ribų, grupe su nenustatytu asmeniu, plėšimo būdu iš UAB „Regseda“ pagrobė didelės vertės turtą, o būtent:

A. G. ir T. B. 2000 m. liepos mėn. pabaigoje, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susitarė pagrobti svetimą UAB „Regseda“ priklausanti turtą – pinigus - ir juos pasidalinti. Nuteistoji A. G. sumanyto nusikaltimo įvykdymui 2000 m. liepos 26 d. perdavė T. B. slapta pagrobtus iš savo motinos A. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Regseda“ kasos ir seifo raktus, nurodė UAB „Regseda“ patalpų išsidėstymą, paaiškino patekimo į šios bendrovės kasą aplinkybes. T. B. , peržengdamas susitarimo su A. G. ribas, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2000 m. liepos 27 d., apie 23 val. 55 min., išdaužęs minėtos įmonės rūbinės lango ir durų stiklus, įsibrovė į UAB „Regseda“ patalpas bei parengtinio tyrimo metu nenustatytam asmeniui grasinant lazda sargei R. K. panaudoti prieš ją fizinį smurtą, surišo rankas ir kojas, tuo atimdami galimybę jai priešintis. T. B. iš sargų patalpoje esančios raktų spintelės pagrobęs raktus, jais atsirakinęs grotas, pateko į 2 aukšte esančią įmonės kasos patalpą ir atrakinęs seifą A. G. perduotais raktais, plėšimo būdu iš UAB „Regseda“ pagrobė didelės vertės turtą – 33904,17 Lt.

Teismas, subendrindamas dalinio sudėjimo būdu nuteistajam T. B. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas. Prokuroras cituoja Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. ir 64 str. 1 d. nuostatas ir teigia, kad T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. nuteistas už veiką, padarytą 2000 m. liepos 27 d., t. y., po 2000 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio priėmimo. Todėl teismas, bendrindamas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 str. nuostatas.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis nelogiškais, prieštaringais, keliančiais abejonių liudytojų policijos pareigūnų V. M. , V. K. , R. N. parodymais. Anot apelianto, liudytojų V. K. ir R. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai apie tai, kad vykdami į įvykio vietą, prie parduotuvės ,,IKI“ jie matė jį (apeliantą) neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi minėti pareigūnai į įvykio vietą vyko skirtingu laiku ir skirtingais ekipažais, be to, šių liudytojų parodymų nepatvirtino kartu su jais vykę pareigūnai – V. S. , V. M. , E. N. . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti liudytojų A. L. , L. L. ir V. L. parodymais apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo namuose. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos duomenys. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos R. S. parodymus turėjo atmesti, kaip keliančius abejonių dėl jų patikimumo, kadangi R. S. yra A. G. sugyventinio sesuo, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodo, jog su A. G. nesitarė pavogti pinigus iš UAB ,,Regseda“ kasos, UAB ,,Regseda“ patalpose nebuvo, prieš nukentėjusiąją R. K. fizinio smurto nenaudojo ir iš UAB ,,Regseda“ kasos pinigų nepagrobė. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios R. K. nenuosekliais, prieštaringais parodymais bei asmens parodymo atpažinti protokolais. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. parodė, jog 2000 m. liepos 27 d., apie 23.55 val. jai dirbant apsaugos kontroliere aklųjų kombinato pastate, pro rūbinės durų apatinį langą įvirto vaikinas, kuris užsimojo lazda ir liepė jai gultis ant žemės. Netrukus pro tą patį langą įlindo dar vienas vaikinas. Abu vaikinai ją surišo. Antrasis vaikinas nubėgo į sargų patalpą ir po kelių minučių nusileido laiptais, rankas laikydamas suėmęs už pilvo, nes buvo kažką pasikišęs po bliuzonu. Nukentėjusioji nurodė, jog abu vaikinus galėtų atpažinti, kadangi įsidėmėjusi, jog pirmasis vaikinas buvo žemesnis – apie 165 – 170 cm ūgio, tamsaus gymio, tamsiais juodais, kiek garbanotais plaukais, o antrasis vaikinas buvo aukštesnis – apie 185 – 190 cm ūgio, jo veido oda buvo blyški, tačiau šis vaikinas ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu ir ją stipriai užsmaukęs ant veido, todėl ji įsidėmėjusi tik jo smakrą, kuris buvo kampuotas (t. 1, b. l. 55 – 56). 2000 m. liepos 29 d. parodymo atpažinti metu nukentėjusioji iš pateiktų nuotraukų pagal pailgą veido formą ir smakrą atpažino T. B. , kaip vaikiną, kuris 2000 m. liepos 27 d. įsibrovė į patalpą, nubėgo į antrą aukštą ir po kelių minučių nusileido laiptais rankomis susiėmęs už pilvo, nes buvo kažką pasikišęs po bliuzonu (t. 1, b. l. 60 – 61). 2000 m. rugpjūčio 12 d. papildomos apklausos metu R. K. nurodė, jog nėra įsitikinusi, kad šimtu procentų atpažino T. B. , kaip asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką, kadangi užpuolimo metu jį matė trumpą laiką, todėl ryškiai veido neįsidėmėjo, pastebėjo tik jo blyškią odos spalvą ir tai, kad šis vaikinas buvo aukštesnis už pirmąjį vaikiną (t. 1, b. l. 59). 2000 m. lapkričio 15 d. asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji iš atpažinimui pateiktų asmenų, tarp kurių buvo ir nuteistasis T. B. , neatpažino asmens, 2000 m. liepos 27 d. padariusio nusikaltimą (t. 1, b. l. 62 – 64). Iš karto po asmens parodymo atpažinti apklausta R. K. patvirtino, jog asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, veido nematė, matė tik smakrą, todėl iš atpažinimui pateiktų asmenų negalėjo atpažinti nei vieno asmens (t. 1, b. l. 66 – 67).2000 m. gruodžio 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. K. nurodė, kad asmens parodymo atpažinti metu pagal odos blyškią spalvą, kampuotą smakrą, išsikišusį Adomo obuolį, pagal ūgį ir sudėjimą ji atpažino T. B. , kaip įvykio vietoje buvusį asmenį, kuriam nubėgus į antrą aukštą, netrukus suveikė signalizacija, o po kelių minučių jis nusileido laiptais susiėmęs rankomis už pilvo, t. y. kažką pasikišęs po bliuzonu. Nukentėjusioji teigė, jog asmens parodymo atpažinti metu to nenurodė, kadangi bijojo užpuolikų (t. 1, b. l. 70 – 71). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji R. K. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teigė neprisimenanti, ar parodymo atpažinti metu ji atpažino ją užpuolusius asmenis (t. 4, b. l. 39 – 41). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji R. K. nurodė, jog užpuolikų veido nemačiusi, teigė, kad nei iš nuotraukų, nei gyvai niekada neatpažino T. B. , kaip ją užpuolusio asmens. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir laikantis nuostatos, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, tokie nenuoseklūs ir prieštaringi nukentėjusiosios parodymai negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas ne vien tik nukentėjusiosios R. K. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais – nuteistosios A. G. , liudytojų V. K. , R. N. , V. M. , R. S. parodymais. Nuteistoji A. G. , kurios parodymai turi esminę reikšmę sprendžiant T. B. kaltės klausimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kad T. B. ji pasakė, jog aklųjų kombinate, kur dirba jos motina, yra tik vietinė signalizacija. T. B. pasiūlė jai paimti iš mamos raktus nuo kasos ir seifo, nes taip bus lengviau pavogti pinigus iš seifo. Ji nuvyko į mamos butą, iš jos rankinės paėmė du raktus ir juos perdavė T. B. . T. B. turėjo pavogti pinigus ir grąžinti jai raktus. Vėliau ji persigalvojusi, todėl taksi automobiliu važiavo prie aklųjų kombinato, norėdama paimti iš T. B. raktus. Tačiau atvykusi pamatė, kad aklųjų kombinate dega šviesa ir yra atvykusi policija. Supratusi, kad nusikaltimas jau padarytas, nuvažiavo pas draugę. Nuteistosios teigimu ikiteisminio tyrimo metu T. B. prašė jos keisti parodymus, nesakyti policijos pareigūnams, kad ji davusi jam raktus. Nuteistoji A. G. taip pat patvirtino, kad apie tai, jog įmonės kasoje yra vietinė signalizacija ir, kad iš ten galima pavogti pinigus ji su niekuo kitu, išskyrus T. B. , nėra kalbėjusi. Liudytoja A. D. , nuteistosios A. G. motina, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, po kasos apiplėšimo nuvykusi į įmonę, seifo duryse pamatė įkištus jos atsarginius raktus. Iš pradžių ji nepatikėjusi, kad tai jos raktai, tačiau vėliau namuose patikrinusi savo rankinę, pamatė, kad raktų komplekto joje nėra. Apie tai, kad raktus nuo seifo galėjusi paimti jos dukra A. G. , ji sužinojo iš policijos pareigūnų, be to, vėliau ir pati A. G. jai prisipažino pagrobusi raktus iš rankinuko ir perdavusi juos Tomui (t. 1, b. l. 79 – 81). Nors pirmosios instancijos teisme liudytoja A. D. parodė, jog netiki, kad jos dukra A. G. pagrobė raktus nuo kasos ir seifo, kadangi po vagystės ji kalbėjosi su dukra ir ši neigė paėmusi raktus ir juos perdavusi Tomui, tačiau šie liudytojos parodymai nei patvirtina, nei paneigia T. B. dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kasos seifas buvo atrakintas A. G. iš A. D. paimtais seifo raktais, kuriuos daiktų atpažinimo metu liudytoja A. D. atpažino, kaip raktų komplektą nuo durų ir seifo, kuris buvo jos rankinėje iki nusikaltimo padarymo (t. 1, b. l. 85 – 86). Nuteistosios A. G. parodymus apie tai, kad įvykio naktį, norėdama susitikti su T. B. , ji buvo atvykusi prie bendrovės ,,Regseda“ patvirtino liudytojai policijos pareigūnai V. K. , R. N. ir V. M. . Liudytojas V. K. parodė, kad 2000 m. liepos 27 d., apie 23.55 val., gavus pranešimą, kad aklųjų kombinate įvykdytas plėšimas, jis kartu su V. M. vyko į įvykio vietą ir netoli įvykio vietos, t. y. prie parduotuvės ,,IKI“, kuri yra už 200 – 300 metrų nuo aklųjų kombinato, matė greitai einantį T. B. . Šiuos liudytojo V. K. parodymus patvirtino kartu su juo į įvykio vietą vykęs V. M. . Tai, kad iš karto po įvykdyto plėšimo UAB ,,Regseda“ patalpose T. B. buvo netoli įvykio vietos, patvirtino ir kitu ekipažu į įvykio vietą vykę policijos pareigūnai R. N. ir E. N. . Liudytojas R. N. nurodė, jog 2000 m. liepos 28 d. apie 24.00 val. buvo pranešta, kad aklųjų kombinate išplėšta kasa. Jis kartu su policijos pareigūnu E. N. nuosavu automobiliu nuvyko į Klaipėdos m. VPK, iš ten paėmė ekspertą ir vyko į įvykio vietą. Važiuodami į įvykio vietą, netoli parduotuvės ,,IKI“ jie matė einantį T. B. . Nors į įvykio vietą V. K. vyko su V. M. , o R. N. su E. N. , t. y. skirtingais ekipažais, tačiau pirmosios instancijos teisme liudytojas V. K. parodė, kad su R. N. į įvykio vietą išvažiavo tuo pačiu metu, todėl jie abu ir matė T. B. toje pačioje, arba beveik toje pačioje vietoje. Liudytojas R. N. taip pat nurodė, jog sulaikius A. G. , ji iš karto prisipažino, kad iš motinos rankinės pavogė raktus nuo aklųjų kombinato kasos ir seifo, juos perdavė T. B. , kad šis pavogtų pinigus iš aklųjų kombinato seifo, kad naktį į įvykio vietą atėjo tikėdamasi susitikti su T. B. , jog šis jai grąžintų raktus.

Nuteistasis T. B. tvirtino, kad 2000 m. liepos 27 d. vakare iš namų išėjęs nebuvo, kadangi jam buvo paskirtas namų areštas kitoje byloje ir jis laikėsi jam nustatytų namų arešto sąlygų, todėl policijos pareigūnai tą vakarą negalėjo jo matyti prie aklųjų kombinato. Šią aplinkybę nuteistojo teigimu tvirtino liudytojai V. S. , A. L. , L. L. , V. L. . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V. S. nurodė, jog 2000 m. liepos mėnesį jis dirbo apylinkės inspektoriumi ir vykdė T. B. patikrinimą pagal jam paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą. T. B. buvo tikrinamas kiekvieną dieną, patikrinimo laikas būdavo žymimas tikrinimo lape, kuriame T. B. pasirašydavo. Minėtas liudytojas patvirtino, jog 2000 m. liepos 27 d. T. B. tikrino apie 24.00 val., tuo metu T. B. buvo namuose. Liudytojas negalėjo patikrinimo laiko apibrėžti minučių tikslumu, tačiau nurodė, kad pas T. B. buvo nuvykęs tarpe nuo 23.30 val. iki 24.00 val. Klaipėdos miesto 2 PK pateiktoje T. B. namų arešto medžiagoje nėra įrašo apie T. B. patikrinimą 2000 m. liepos 27 d. Tačiau, net ir tikint liudytojo V. S. parodymais apie tai, kad 2000 m. liepos 27 d., tarp 23.30 val. ir 24.00 val. jis buvo nuvykę pas T. B. ir rado jį namuose, šie parodymai nepatvirtina T. B. alibi, kadangi, kaip nurodė liudytojas V. S. , atstumas nuo T. B. namų iki nusikaltimo padarymo vietos yra apie 100 – 300 metrų, tokį atstumą galima nueiti per kelias minutes. Byloje nustatyta, jog nusikalstama veika UAB ,,Regseda“ patalpose buvo įvykdyta 2000 m. liepos 27 d., apie 23.55 val. T. B. po V. S. atlikto patikrinimo turėjo pakankamai laiko nueiti iš savo namų iki nusikaltimo padarymo vietos. Liudytojai V. L. ir L. L. taip pat kategoriškai netvirtino, kad T. B. nusikaltimo padarymo naktį nebuvo išėjęs iš namų. Liudytoja L. L. parodė, jog įvykio naktį T. B. turėjo būti namuose, tačiau tvirtinti ji nieko negalinti, kadangi tą vakarą, kaip visada nuėjo miegoti apie 22 val. Liudytojas V. L. nurodė, kad įvykio vakarą T. B. buvo namuose, apie 22.30 val. jie su T. B. rūkė balkone. Miegoti V. L. nuėjo apie 24 val. Vienintelė liudytoja A. L. , T. B. sugyventinė, tvirtino, jog įvykio naktį T. B. visą laiką buvo su ja namuose, niekur išėjęs nebuvo. A. L. yra T. B. sugyventinė, ji yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šios liudytojos parodymais, kaip keliančiais abejonių dėl jų patikimumo.

Nuteistasis neneigė po įvykio bendravęs su A. G. , tačiau nurodė, jog pokalbio iniciatorė buvo A. G. , kuri per R. S. prašiusi, kad jis jai paskambintų. T. B. teigė, jog R. S. jis nupirko telefono kortelę, ši paskambino A. G. , jis paėmė ragelį ir kalbėjo su A. G. . Pokalbio metu A. G. klausė, ką jai daryti, nupasakojo smulkmenas. Šie nuteistojo T. B. parodymai prieštarauja ne tik nuteistosios A. G. , liudytojos R. S. parodymams, bet ir paties nuteistojo parodymams, duotiems apeliacinės instancijos teisme. Liudytoja R. S. parodė, kad ji gyveno pas A. G. , po to, kai buvo įvykdyta vagystė iš aklųjų kombinato A. G. ieškojo T. B. . Jai pasakius, kad A. G. nėra namuose, T. B. ją nuvežė į paštą, padavė kortelę ir ji iš telefono automato paskambino A. G. draugei, pas kurią A. G. buvo. Su A. G. kalbėjo T. B. , tačiau jų pokalbio ji negirdėjo. Nuteistasis T. B. apeliacinės instancijos teisme neneigė, kad po įvykio ieškojo A. G. , buvo pas ją nuvažiavęs, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu. Tokie prieštaringi nuteistojo T. B. parodymai leidžia tikėti nuteistosios A. G. parodymais, kad kitą dieną po nusikaltimo padarymo T. B. jos ieškojo, siekdamas paveikti neduoti parodymų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. Šie nuteistosios A. G. parodymai buvo neprieštaringi ir nekito tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, nuteistosios A. G. parodymus patvirtina, o nuteistojo T. B. parodymus paneigia ir ankščiau minėtų liudytojų – V. K. , R. N. , V. M. , R. S. – parodymai. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neginčytiną išvadą, jog, būtent, T. B. 2000 m. liepos 27 d., apie 23.55 val. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išdaužęs UAB ,,Regseda“ rūbinės lango ir durų stiklus, įsibrovė į UAB ,,Regseda“ patalpas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui grasinant lazda sargei R. K. panaudoti prieš ją fizinį smurtą, surišus sargei rankas ir kojas, iš sargų patalpoje esančios raktų spintelės pagrobė raktus, jais atsirakinęs grotas, pateko į antrame aukšte esančią įmonės kasos patalpą ir atrakinęs seifą A. G. perduotais raktais, iš UAB ,,Regseda“ pagrobė didelės vertės turtą – 33904,17 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. B. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, T. B. paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas T. B. paskirtos bausmės dydis.

Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., padarymą T. B. paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrino su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog teismas, bendrindamas bausmes T. B. , netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Respublikos BK 63 str. nustatyta, jog tuo atveju, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Kelių nusikalstamų veikų padarymas, kaip prielaida skirti bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį reiškia, kad asmuo bent už dvi iš padarytų veikų nėra nuteistas ir nėra kitų teisinių kliūčių vykdyti baudžiamąjį jo persekiojimą dėl tų veikų. Tuo tarpu asmeniui, kuris neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, taikomos Lietuvos Respublikos BK 64 str. numatytos bausmės skyrimo taisyklės. T. B. 2000 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu šešeriems metams. Nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. T. B. įvykdė 2000 m. liepos 27 d., t. y. po 2000 m. birželio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, minėtam nuosprendžiui dar neįsiteisėjus (Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis). Tuo atveju, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, bausmės bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., todėl tenkinamas prokuroro apeliacinis skundas dėl T. B. paskirtų bausmių bendrinimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę, paskirtą T. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirti T. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.