Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-28 · Civilinė byla Nr. 2-2619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
2-2619/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
B. J. Č.
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-2619/2013
Proceso Nr. 2-02-3-06740-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. S. (L. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-5056-340/2013 pagal ieškovo L. S. (L. S.) ieškinį atsakovui B. J. Č. (B. J. Č.) dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 151 257 Lt skolos. Nurodė, kad ieškovas 2011-09-29 atsakovui paskolino 45 000 Eur, 2012-04-30 šalys pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti 41 000 Eur skolą pagal suderintą grafiką iki 2012-12-31, tačiau atsakovas yra grąžinęs tik 4 000 Eur. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-08-23 nutartimi taikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemonės bei areštavo atsakovo turtą bendrai 149 937 Lt sumai ieškovo reikalavimams užtikrinti. Atsakovas ieškinio nepripažino. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-18 sprendimu ieškovo reikalavimus buvo patenkinęs, tačiau atsakovui apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas minėtą sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

2013-09-12 atsakovas bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą CPK 148 straipsnio pagrindu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes 2013-09-10 į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą buvo įmokėta 149 937 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino.

Teismas nutartį motyvavo tuo, pagal CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą, todėl atsakovui pateikus įrodymą- mokėjimo pavedimą, jog į teismo sąskaitą buvo pervesta 149 937 Lt suma, nebėra pagrindo varžyti atsakovo teisių. Teismas pažymėjo, kad nors bylos nagrinėjimo metu ieškovo reikalavimai padidėjo iki 151 257 Lt sumos, tačiau ieškinio užtikrinimo reikalavimas liko 149 937 Lt sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-09-17 nutartį panaikinti ir įpareigoti atsakovą primokėti trūkstamą sumą bei nurodyti atsakovui tinkamai įforminti kito asmens mokėjimą į teismo sąskaitą. Apeliantas nurodė, kad iš esmės galima būtų sutikti su teismo nutartimi, bet yra aplinkybių, kurios vėliau gali sukelti neigiamų pasekmių vykdant būsimą teismo sprendimą.

CPK 148 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas reikalaujamą sumą sumoka į teismo sąskaitą. Šiuo atveju mokėtojas buvo ne atsakovas, o pašalinis asmuo, t. y. pavedimą atliko J. Č.. Šio asmens ryšys su atsakovu nežinomas, tik pagal pavardę galima spręsti apie giminystę, tokių įrodymų nepateikta, be to, nėra šio asmens raštiško patvirtinimo, kad jam žinomos pasekmės dėl jo pinigų kaip užstato panaudojimo vykdant teismo sprendimą. Byloje yra duomenų, kad atsakovas bandė išvengti nekilnojamojo turto areštų ir skundė antstolių veiksmus, išėmė pinigines lėšas iš savo banko sąskaitų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar vėliau užstato mokėtojas nesieks susigrąžinti užstato, motyvuojant tuo, kad suklydo ar nežinojo užstato pasekmių. Taip pat ieškinio reikalavimą sudaro 41 000 Eur, t. y. 141 450 Lt, 8 487 Lt palūkanų ir 1 320 Lt delspinigių, iš viso 151 257 Lt suma bei prašomos procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos (172 000 Lt), todėl atsiranda net 23 000 Lt trūkumas, todėl atsakovas turėtų primokėti į teismo sąskaitą papildomai 23 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas nepagrįstas. Ieškovas bylą veda per advokatą ir atsakovui žinoma, kad jie abejojo, ar rašyti šį atskirąjį skundą. Tai matyti iš 2013-10-16 įvykusio teismo posėdžio protokolo. Be to, iš atskirojo skundo matyti, kad ieškovas įdėmiai išanalizavo mokėjimo pavedimą į teismo specialiąją sąskaitą, žino tikslius duomenis, tačiau reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, kad užstatą įmokėjęs asmuo turėtų dar papildomai patvirtinti teismui, kad tokį pavedimą atliko sąmoningai. Ieškovo skunde nurodytus motyvus akivaizdžiai paneigia mokėjimo paskirties duomenys, kad mokėjimą atliko atsakovo sutuoktinė ir kad jis atliekamas dėl konkrečioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tai patvirtinta ir prie atsiliepimo pridedamas sutuoktinės J. Č. pareiškimas. Atsakovo nuomone, ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis linkęs daryti spaudimą atsakovui. Taip pat atskirasis skundas nepagrįstas dėl 23 000 Lt primokėjimo, nes ieškovas niekada netikslino ieškinio reikalavimo ir neprašė padidinti laikinųjų apsaugos priemonių masto. Mano, kad ieškovas, paduodamas nepagrįstą atskirąjį skundą, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo ieškovui skirti 20 000 Lt baudą, kurios pusę skirti atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas, remdamasis CPK 148 straipsnio nuostatomis, teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo tuo pagrindu, kad į teismo sąskaitą buvo įmokėta suma, nurodyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-23 nutartyje, kuriai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui. Šiuo atveju toks atsakovo veiksmas vertintinas ne kaip esminis prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, bet kaip prašymas vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, ir tai atitinka CPK 148 straipsnio prasmę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei bylos medžiagą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo atvejus, todėl padarė pagrįstą išvadą atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikė tuo pagrindu, kad į teismo sąskaitą 2013-09-10 buvo įmokėta 149 937 Lt suma, kuri buvo apsaugota Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-23 nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Iš 2013-09-10 mokėjimo nurodymo (b. l. 22) turinio matyti, kad mokėjimo paskirtis yra tikslinė, susijusi su konkrečiais atsakovo bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybės, kad šį mokėjimą atliko su byla nesusijęs asmuo, ir kad nebuvo pateikta duomenų, ar šiam asmeniui žinomos įmokėtų lėšų teisinė paskirtis ir pasekmės, tokiam klausimui spręsti neturi jokios teisinės reikšmės, nes bet kuriuo atveju piniginės lėšos jau yra teismo dispozicijoje ir be jo procesinių sprendimų šioje byloje niekas negali jomis disponuoti. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog ieškinio suma yra didesnė negu į teismo sąskaitą sumokėta suma, taip pat nėra argumentas panaikinti nutartį ar įpareigoti sumokėti didesnę sumą į teismo sąskaitą, nes pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas atsakovo prašymas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą dėl 149 937 Lt sumos, kaip Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustatyto laikinųjų apsaugos priemonių masto, todėl pagrįstai šia apimtimi buvo sprendžiamas klausimas (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos vertinimu, palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą teise. Teismo nuomone, bylos šalis turi teisę į apeliaciją, ją realizavo procesinės teisės normų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju nėra nustatyta akivaizdaus piktnaudžiavimo šia teise, todėl nėra jokio pagrindo bausti ieškovo (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė