Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, profesinio išsilavinimo, nedirbančiam, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. P. 2023 m. vasario 20 d., apie 7 val. 10 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo tėvu K. P. metu, kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė K. P. į kairįjį šoną ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam K. P. fizinį skausmą.

2. Nukentėjusysis K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo apie 7 val. ryto. Išgirdo, kad sūnus triukšmauja – jis reikalavo iš motinos pinigų, t. y. 50 Eur, nes norėjo eiti į parduotuvę. Žmona valdo jo (G. P.) pinigus, nes sūnus anksčiau labai išlaidaudavo. Jis (nukentėjusysis) ėjo užstoti savo žmonos ir sūnus trenkė kumščiu į šonkaulius. Jis sudavė vieną kartą į petį ir į šoną. G. P. pastūmė jį (nukentėjusįjį) į sienos pusę nuo durų. Jis stuktelėjo nesmarkiai. Jokių žaizdų sūnus nepadarė, taip pat nebuvo ištinimų. Po poros dienų praėjo skausmas. Žmona iškvietė policiją. Atvažiavo ir policija, ir greitoji, išvežė sūnų. Sūnus pradėjo triukšmauti dar nuo rudens, o pavasarį jį išvežė gydytis. Tada jis ligoninėse prabuvo apie pusę metų. Šiuo metu jis yra namuose, geria labai daug vaistų – po 20 tablečių per dieną. Anksčiau sūnus nėra smurtavęs prieš jį ar žmoną. Sūnus pripažintas neveiksniu ir, kai atsiras vieta (duomenys neskelbtini) pensionate, jį ten patalpins. Prašo, kad viskas užsibaigtų, nebenori jokių tardymų, su žmona atleidžia sūnui ir laukia, kol sūnus bus patalpintas į pensionatą.

3. Teismo psichiatrijos ekspertė G. Murauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad, įvertinus visą pateiktą medicininę dokumentaciją, G. P. buvo atliktas ir psichologinis tyrimas. G. P. serga (duomenys neskelbtini). Po veikos padarymo jis buvo stacionarizuotas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę, jam buvo negatyvi simptomatika. Dėl (duomenys neskelbtini) jis negali valdyti savo veiksmų, jis negali pateikti jokių parodymų. Jam taikomas paskutinis pasirinkimo gydymas, jis nebepasveiks. Galima išvengti tam tikrų paūmėjimų, bet visiško pasveikimo nerealistiška tikėtis. Pagrindinis veiksnys dėl jo būklės yra medikamentų nutraukimas, kuris provokuoja tokį jo elgesį. Tai, kad G. P. davė nuoseklius paaiškinimus, galima paaiškinti tuo, kad jis gavo tinkamą gydymą. Jei jis nutrauks medikamentinį gydymą, G. P. gali tapti pavojingu visuomenei.

4. Liudytoja J. L. P. ikiteisminio tyrimo parodė, kad yra G. P. motina. Praėjusią savaitę, lyg ir pirmadienio rytą, apie 7 val., sūnus, atėjęs į kambarį, pradėjo ant jos šaukti ir reikalauti 40 Eur. Ji sūnui sakė, kad dar anksti, klausė, kodėl jam tokiu metu taip staigiai reikia tų pinigų. Sūnus jai sakė, kad reikia nusipirkti cigarečių, torto gabaliuką ir dar kažkokį trečią dalyką. Tada K. P. atsistojo tarpduryje ir ją užstojo nuo G. P.. Atsimena, kad sūnus supyko, pasakė kažką panašaus į ,,tu dar čia losi“ ir iš jos kambario ėjo link K. P.. Kadangi ji tuo metu stovėjo svetainėje tolėliau, tai gerai nematė tos vietos, kur stovėjo K. P., kai prie jo priėjo G. P.. Pamačiusi, kad sūnus nuėjo tolyn, ji priėjo prie vyro ir pamatė, kad jis verkia. Paklausė, kas nutiko. K. P. pasakė, kad G. P. jam „kuloku“ du kartus sudavė į kairįjį šoną. Tada ji paskambino pagalbos telefonu. Atvažiavo policija ir greitoji, kuri apžiūrėjo K. P.. Kiek pamena, aiškių sužalojimų K. P. šone nebuvo matyti, buvo tik paraudimas. K. P. sakė, kad jam skaudėjo šoną. Sūnus jau ne pirmą kartą smurtauja prieš tėvą, tik jie nesikreipdavo į policiją, kadangi sūnus yra ligonis. Jie abu su vyru bijo su sūnumi kartu gyventi, pavargo nuo jo kentėti. Nori pridurti, kad ji jau du metus tvarko sūnaus finansus, kadangi sūnus pinigus leidžia neatsakingai (b. l. 52-55).

5. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį (K. P.), parodė, kad 2023 m. vasario 20 d., apie 7 val. 10 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jo sūnus, kuris gyvena kartu ir serga (duomenys neskelbtini), G. P. konflikto metu rankos kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės šoną, dėl ko jis (K. P.) patyrė fizinį skausmą, jam pradėjo labai skaudėti šoną. Pasiūlius papasakoti visa, kas pareiškėjui gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, K. P. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona J. L. P. ir sūnumi G. P., kuris serga (duomenys neskelbtini) liga. Sūnus į metus kartą ar du gydosi ir važiuoja ne savo valia, o su medikų pagalba pagulėti į psichiatrijos ligoninę, esančią Vilniuje. Jam ten paskiria vaistus, apgydo ir kurį laiką būna ramu. Šiandien ryte, apie 7 val., jam dar gulint lovoje, išgirdo, kaip sūnus šaukia ant savo mamos ir pakeltu balsu reikalauja 40 Eur. Jis atsikėlęs nuėjo pažiūrėti ir atidaręs duris juos pamatė tarpduryje, užstojęs žmoną, pasakė sūnui, jog jam pinigai nereikalingi ir jam reikia gydytis. Sūnus tai išgirdęs perpyko ir staiga, jam stovint tarpduryje, rankos kumščiu smūgiavo ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės šoną, nuo suduotų smūgių jam skaudėjo, buvo stiprus skausmas, jis iš karto nuėjo ir atsisėdo ant lovos, o sūnus nuėjo į kitą kambarį, kur toliau konfliktavo su savo mama. Žmona to, kaip jam smūgiavo sūnus, nematė, nes ji buvo savo kambaryje. Sūnus prieš savaitę laiko jau darėsi agresyvus ir jį užsipuolęs katilinėje stūmė į sieną bei užgavo, tačiau jis į policiją nesikreipė. Anksčiau tokių kartų, kai sūnus smurtaudavo, būdavo, tačiau vis kentėjo. Nuo sūnaus ligos visa šeima kenčia seniai, tačiau paskutiniu laiku sūnus darosi vis agresyvesnis, visada ieško priekabių, nemiega nei naktimis, nei dienomis, eina ir važiuoja visur, vadina juos necenzūriniais žodžiais, jiems labai sunku gyventi ir nėra ramybės, jie nori, jei būtų galimybė, sūnų iškeldinti ir apgyvendinti slaugos namuose su specialiu poreikiu, jie sūnaus labai bijo ir nebegali kentėti. Pas med. ekspertus nesikreips, nes jį apžiūrėjo Ukmergės medikai, kurie jam davė vaistų nuo skausmo (b. l. 4-9).

6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-22).

7. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. balandžio 27 d. buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuoti vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20230220-073502UTC+0200“, matyti, kaip pareigūnus pasitinka J. L. P.. Kieme stovi G. P., kuris šaukia ,,ar pinigus atnešei, cigarečių važiuoju pirkti“. Pareigūnams paklausus G. P., kas nutiko, pastarasis aiškina, kad nieko nenutiko, kad tėvas su motina šokinėja prieš jį, loja liežuviais visą dieną. G. P. šaukia, kad motina jį puola su šepečiu. <...> G. P. pradeda šaukti ant motinos, kad ši parodytų, kur yra mėlynės, padarytos tėvui, kad jie abu meluoja. Po to G. P. sako, kad norėjo pinigų, nurodo, kad niekas nemuša tų tėvų. Po to pareigūnai vedasi G. P. į tarnybinį automobilį, tuo tarpu medikai eina į namus. J. L. P. kalba susijaudinusi, sako pažiūrėti, kaip davė tėvui į šoną. Kambaryje ant lovos sėdi K. P., kuris verkia, šluostosi ašaras. K. P. verkdamas aiškina, kad G. P. nuolatos prašo pinigų, skauda galvą. K. P. prigula ant lovos, jį apžiūri medikė. Pareigūnas paklausia, kas čia nutiko nuo ryto. J. L. P. nurodė, kad stūmė, per šoną davė, į sieną stumdo ją ir jį. Tiek J. L. P., tiek K. P. yra labai susijaudinę. J. L. P. nurodo, kad nežino, kuo sūnus G. P. davė į šoną savo tėvui, iš „kuloko“ turbūt. Pareigūnams paklausus, kiek kartų sudavė, K. P. aiškina, kad davė, jog vos spėjo susilaikyti, nenugriūti. Galiausiai pasako, kad jam buvo suduota 2-3 sykius, jam skaudėjo (b. l. 56-58).

8. G. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš dalies sutinka su įteiktu pranešimu apie įtarimą. Iš ryto, po pusryčių, nuėjo pas tėvus į pirmą aukštą ir paprašė mamos duoti jam pinigų, kadangi motina laiko jo pinigus. Mama jam nedavė pinigų, pasakė, kad jis eitų į viršų. Motina jam pasakė, kad atneš pinigus vėliau. Jis laukė, tačiau motina jam pinigų nedavė, todėl jis pradėjo su motina ginčytis. Jis nepamena, ką sakė mamai. Tada atėjo ir tėvas, kurio jis pradėjo prašyti pinigų, tačiau jis pinigų irgi nedavė, kartu su mama pradėjo šaukti. Tada jis tėvą pirmo aukšto namų koridoriuje truputį pastūmė į petį, tačiau nepamena, į kurį. Jis pastūmė tėvą nestipriai, tėvas net nenugriuvo. Jis tėvui į jokį šoną tikrai nesudavė, tėvas meluoja. Tada atsimena, kad vienu metu mama su ilga medine liniuote jį užsipuolė, bandė jam su liniuote suduoti, tačiau nepataikė, kadangi jis užsidengė rankomis galvą. Jis nepamena, kuriuo tiksliai metu mama jį bandė auklėti su liniuote. Pastūmęs tėvą, pamena, paliko abu tėvus ir grįžo į antrąjį aukštą, kur gyvena. Pas tėvą juk jokių mėlynių neliko, jis tėvą tik truputį pastūmė ir viskas. Jis tikrai tuo metu, kai susiginčijo su tėvais, nebuvo agresyvus, jie išsigalvoja. Jam tuo metu buvo šiek tiek „stogas pavažiavęs“. Dabar, kai grįžo į namus po gydymo, jam yra geriau, su tėvais gerai sutaria, nesipyksta (b. l. 75-78).

9. Iš K. P. 2023 m. birželio 21 d. rašto matyti, kad jis neturi jokių priekaištų sūnui, sudavusiam jam į šoną, kadangi jis tai padarė nesuvokdamas savo veiksmų, visiškai pablogėjus sveikatai (b. l. 128).

10. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IX dalies XXIX skyriuje. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

12. BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

13. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad G. P. 2023 m. vasario 20 d., apie 7 val. 10 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė savo tėvui K. P. į kairįjį šoną ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Nurodytas aplinkybes patvirtina pirmiau šioje nutartyje aptarti įrodymai – nukentėjusiojo K. P. parodymai, jo paaiškinimai, duoti į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, 2023 m. birželio 21 d. prokuratūrai adresuotame rašte nurodyti duomenys, taip pat liudytojos J. K. P. parodymai, apžiūros protokoluose išdėstyti duomenys.

14. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu K. P. nurodė, kad sūnus G. P. konflikto metu sudavė jam į petį ir šoną, tiksliai neįvardindamas, kiek smūgių į šoną jam buvo suduota, tačiau, kaip matyti iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų, iškart po įvykio policijos pareigūnams jis paaiškino, kad sūnus sudavė du-tris kartus bei jį stūmė į sieną. Aplinkybę, kad G. P. jam sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairįjį šoną, jis nuosekliai aiškino ir teikdamas pareiškimą apie nusikalstamą veiką bei aiškindamas įvykio aplinkybes apklausos metu. Be to, tai, jog nukentėjusiajam buvo suduota į šoną, K. P. nurodė ir savo ranka rašytame rašte, adresuotame prokurorui. Išvadą, kad G. P. sudavė tėvui ne mažiau kaip du kartus, patvirtina ir liudytojos J. L. P. parodymai. Nors liudytoja tiesiogiai smurto panaudojimo nematė, tačiau ji patvirtino, kad sūnus, vykstant žodiniam konfliktui, buvo priėjęs prie tėvo, o vėliau, kai jis nuėjo, ji patvirtino mačiusi verkiantį K. P., kuris sakė jai, jog sūnus sudavė du kartus kumščiu į kairįjį šoną. Kaip matyti iš „Body“ kamerų vaizdo įrašų, analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams bei apklausos metu patvirtino mačiusi paraudimą K. P. šone. Taigi, aptarti esminėmis aplinkybėmis sutampantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad G. P. sudavė tėvui ne mažiau kaip du kartus į kairį šoną. Kaip matyti iš K. P. parodymų, duotų teismo posėdyje, skausmas, patirtas dėl šio smurto, praėjo po dviejų dienų. Savo pareiškime bei apklausos, vykusios 2023 m. vasario 20 d., metu K. P. taip pat nurodė, jog nuo sūnaus veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo kairįjį šoną – šias aplinkybes patvirtina ir J. L. P. parodymai, jog K. P. jai sakė, kad jam skauda šoną, taip pat „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnams K. P. nurodė, jog nuo sūnaus panaudoto smurto jam skaudėjo. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog dėl G. P. veiksmų suduodant tėvui ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į kairįjį šoną kilo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kas reiškia, kad G. P. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius.

15. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. spalio 5-12 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) G. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2023 m. vasario 20 d.) konstatuojamas (duomenys neskelbtini); 2) nagrinėjamo įvykio metu (2023 m. vasario 20 d.) G. P. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; 3) šiuo metu G. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; 4) su G. P. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis dėl psichikos sutrikimo negali duoti objektyvių parodymų; 5) G. P. dėl psichikos sutrikimo nerekomenduojama dalyvauti teismo procese; 6) G. P. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – priverstinis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre (b. l. 139-146).

16. Atsižvelgiant ekspertizės akte pateiktas išvadas bei teisiamojo posėdžio metu duotus teismo psichiatrijos ekspertės G. Murauskienės paaiškinimus, taip pat į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad G. P., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo bei valdyti savo veiksmų. Taip pat G. P. ir šiuo metu dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai reiškia, kad veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio prasme ir jam turi būti taikomos priverčiamos medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.

18. Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į ekspertizės akte išdėstytas išvadas bei teismo psichiatrijos ekspertės G. Murauskienės paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, taip pat įvertinus G. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą, jo padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, jo dabartinę būklę, kurią teismo posėdžio metu apibūdino nukentėjusysis, daroma išvada, kad G. P. nereikia stebėti bei gydyti stacionare ir jis gali gydytis ambulatoriškai, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

19. Paskyrus priverčiamąsias medicinos priemones, teismas negali nustatyti jų termino, kadangi jos yra taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius turi spręsti dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrįstumo, tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga, vykdysianti priverčiamąsias medicinos priemones, privalo ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui, pagal asmens, kurio byla, buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumą, ar pakeitimą, ar panaikinimą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

20. Daiktų, turėjusių reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Proceso išlaidų išieškojimo iš G. P. klausimas nesprendžiamas, nes, vadovaujantis BPK 105, 106 straipsniais, šios išlaidos išieškomos tik iš kaltinamojo, priėmus nuosprendį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401-404 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad G. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal G. P. gyvenamąją vietą.

Įpareigoti G. P. sveikatą prižiūrinčią įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutarčiai įsiteisėjus, kompaktinį diską su policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga,

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.