- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-18377-1052/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10131-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Sprendimas už akių
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui E. B. dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžių metu nedalyvavo, rašytiniu prašymu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 343,00 Eur išmokėto draudimo sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2017 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas namas ir tvora. Automobilio VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas – kaltininkas E. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 343,00 Eur draudimo išmoką, dėl apgadinto trečiųjų asmenų turto. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikiama teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 punktu, 59.1 punktu taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų). Papildomai ieškovas nurodė, kad palaiko savo ieškinyje nurodytas aplinkybes, prieštaravo, kad atsakovas būtų atleistas nuo procesinių palūkanų mokėjimo. Taip pat nurodė, kad jeigu atsakovas pagrįs reikiamais įrodymais savo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo, ieškovas neprieštarauja, kad priteista suma būtų išdėstyta mokėjimais.
Atsiliepimas
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė. Jo interesus teismo posėdyje atstovavo jo atstovė advokatė D. J.. Atsiliepime atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, neginčijo reikalavimo sumos, tačiau prašė atsižvelgti į jo itin sunkią materialinę padėtį ir išdėstyti reikalaujamos sumos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 14,29 Eur. Taip pat prašė nepriteisti 5 procentų metinių palūkanų.
Atsakovo atstovė advokatė D. J. teismo posėdžių metu nepalaikė atsakovo atsiliepime išsakytos pozicijos, paaiškino, kad atsakovas pakeitė savo poziciją, su ieškiniu visiškai nesutinka prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi yra vadovaujamasi tik formaliomis aplinkybėmis, kad atsakovas E. B. neblaivus vairuodamas automobilį neva apgadino namą ir namo tvorą, nors iš tikrųjų jokie apgadinimai nebuvo padaryti. Ieškovas nepateikė jokių žalos atsiradimą patvirtinančių dokumentų, žalos dydis buvo nustatomas tiktai iš nukentėjusiojo asmens pasakojimų, tuo tarpu atsakovo E. B. tėvo teigimu eismo įvykio metu nebuvo susidūrimo nei su namu, nei su namo siena ir jokių sugadinimų dėl atsakovo veiksmų nebuvo padaryta. Visi namo ir tvoros sugadinimai buvo padaryti anksčiau per eilę metų ir eilę kitų eismo įvykių, kurie yra įvykę anksčiau ir yra nesusiję su atsakovo E. B. veiksmais. Šiuo metu atsakovas neturi jokio išsilavinimo, gydosi nuo alkoholinės priklausomybės, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje ir yra prižiūrimas tėvų ir probacijos tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat kai vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas (akto redakcija, galiojusi 2017 m. birželio 24 d. eismo įvykio metu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.). Tokia pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59, 59.1 punktuose, kuriose numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovas E. B. 2017 m. birželio 24 d. Kaune, Liškiavos g., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinti (duomenys neskelbtini) namo siena ir tvora ir dėl to atsakovas privalo sumokėti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką.
Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad atsakovas E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nesilaikė būtinųjų saugos priemonių, vairuodamas transporto priemonę kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir rėžėsi į namo tvorą, po ko pakeitė judėjimo kryptį ir atsitrenkė į namo sieną (el. b. l. 9). Įvykio metu nukentėjo K. J. nekilnojamasis turtas: transporto priemonei VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taranavus gyvenamojo namo tvorą ir patį gyvenamąjį namą, buvo apgadinta pastato fasado apdailos dalis ir tvoros apdaila (el. b. l. 4, 13-14). Draudikas paskaičiavo draudimo išmoką. Iš draudimo išmokų paskaičiavimų (el. b. l. 7-8) matyti, kad skaičiuojant sugadinto turto mąstą draudikas pateikė rangovų sąmatą bendrai 471,03 Eur sumai, suderinta su draudėju draudimo išmoka ūkio būdu nustatyta 343,00 Eur. Draudikas išmokėjo 343,00 Eur draudimo išmoką, nustatytą draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. R0001882507 (el. b. l. 20) ir raštu ragino atsakovą atlyginti draudikui išmokėtą draudimo išmoką (el. b. l. 6).
Atsakovo atstovė advokatė D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo E. B. tėvo teigimu eismo įvykio metu nebuvo susidūrimo nei su namu, nei su namo siena ir jokių sugadinimų dėl atsakovo veiksmų nebuvo padaryta. Visi namo ir tvoros sugadinimai buvo padaryti anksčiau per eilę metų ir eilę kitų eismo įvykių, kurie yra įvykę anksčiau ir yra nesusiję su atsakovo E. B. veiksmais. Teismas vertindamas atsakovo atstovės nurodomas aplinkybes sprendžia, kad jos yra deklaratyvios, nepagrįstos, neparemtos jokiais faktiniais įrodymais ir vertintinos, kaip siekis išvengti atsakomybės. Atsakovo atstovė išdėstydama atskovo jai nurodytas aplinkybes, kaip įrodymą nurodė atsakovo tėvo teiginius, kurie buvo išsakyti atstovės ir atsakovo tėvo susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad asmens, neapklausto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, paaiškinimai nelaikomi leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad faktą, jog atsakovas savo veiksmai nesukėlė ieškovo nurodomų namo ir namo tvoros apgadinimų, kurių pagrindu buvo išmokėta draudiminė išmoka, įrodinės papildomais įrodymais ir liudytojų parodymais. 2018 m. spalio 11 d. vykusio posėdžio metu atsakovas, teismo buvo įpareigotas į kitą teismo posėdį atsivesti norimus apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti atsakovo atstovės nurodytas teismo posėdžio metu aplinkybes, tačiau 2018 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad į bylos nagrinėjimą neatvyko nei pats atsakovas, nei liudytojai, galintys patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie asmenis, kurie galėtų būti apklausti byloje kaip liudytojai, nebuvo reiškiamas prašymas juos iškviesti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovas savo reikalavimus įrodė rašytiniais įrodymas, o atsakovas ieškovo nurodytų aplinkybių nenuginčijo ir savo nurodytų aplinkybių įrodymais nepaneigė, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistina 343 Eur ieškovo naudai.
CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir atleisti jį nuo procesinių palūkanų mokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Visiškai patenkinus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, ieškovo naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, tai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos.
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovas savo atsiliepime prašė išdėstyti skolos sumą atsižvelgiant į jo sunkią materialią padėtį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebepripažino ieškinio ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo finansinę padėtį. Pažymėtina, jog vien tik sunki atsakovo turtinė padėtis nėra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą, teismas priimdamas sprendimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, turi įsitikinti, jog atsakovas išdėsčius sprendimo vykdymą galės tokiu būdu sprendimą įvykdyti ar atsakovo turtinė padėtis per sprendimo išdėstymo ar atidėjimo laikotarpį pagerės. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad duomenys, jog atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama pagalba, savaime nesudaro pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymo. Atsakovas buvo neaktyvus, neįrodinėjo savo turtinės padėties, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Atsižvelgdamas į nurodytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinės adresas: Vilnius, Viršuliškių skg. 34, iš atsakovo E. B., gimusio 1992 m. birželio 30 d., adresas: (duomenys neskelbtini), 343,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 0 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (343,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.