Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Jotainių socialinės globos namų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo palikimui priimti neveiksnaus globotinio vardu išdavimo suinteresuotiems asmenims A. K., K. P., Panevėžio miesto 3-iojo notarų biuro notarei V. P., išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui bei suinteresuoto asmens A. K. pareikštą savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas patikslintu pareiškimu (teisme gautas 2020 m. birželio 17 d.) prašo: 1) išduoti leidimą Jotainių socialinės globos namams, kodas 190793071, globotinio D. K. vardu priimti jo motinos V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir mirusio tėvo A. K., palikimą pagal apyrašą; 2) atnaujinti Jotainių socialinės globos namams, kodas 190793071, praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą D. K. vardu priimti V. K. ir tėvo A. K. palikimą.

Prašyme nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-607-902/2019 D. K. pripažino neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, pareiškėjas buvo paskirtas jo globėju ir turto administratoriumi. Panevėžio miesto 3-iasis notarų biuras informavo globos namus apie tai, jog notarų biure yra vedama paveldėjimo byla po V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. D. K., kaip V. K. sūnus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pirmos eilės įpėdinis. Nurodė, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes (duomenys neskelbtini) mirus V. K., D. K. buvo sunkios sveikatos būklės ir pats savarankiškai pasirūpinti savimi negalėjo, tačiau jis taipogi nebuvo pripažintas neveiksniu, pareiškėjas nebuvo paskirtas jo globėju, turto administratoriumi. Tik įsiteisėjus 2019 m. gegužės 28 d. teismo sprendimui, pareiškėjas įgijo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo, ką jis ir padarė. Termino pratęsimas yra reikalingas, kad notaras galėtų D. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, paveldėtą po jo motinos mirties.

Pareiškėjas nurodė, jog tik padavus pareiškimą paaiškėjo, jog yra miręs D. K. tėvas A. K., o po jo mirties turtą pagal testamentą paveldėjo K. P.. Todėl prašo teismo išduoti leidimą D. K. vardu priimti palikimą ir po A. K. mirties. D. K. interesai nebus pažeisti, nes jis įgis turto. Šiuo metu pareiškėjas neturi tikslių duomenų apie turto sudėtį ir kreditorinius įsipareigojimus, palikimą ketina priimti pagal apyrašą. Prašo atnaujinti terminą priimti palikimą ir po D. K. tėvo mirties, nes šį terminą taip pat praleido dėl svarbių priežasčių.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė teismui savarankišką reikalavimą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, faktiškai pradėdamas valdyti po motinos V. K. mirties likusį turtą, priėmė palikimą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirus motinai, kartu su savo tėvu A. K. kreipėsi į notarų biurą ir išreiškė valią, kad po motinos mirties palikimą priimtų jo tėvas, tačiau jokių raštiškų dokumentų nesudarė. Iki tėvo mirties jo motinos paveldėjimo byla nebuvo užbaigta. Tėvas A. K. buvo sudaręs testamentą, jog po savo mirties visą turtą palieka A. K. dukrai K. P.. Po motinos mirties A. K. pasiėmė jos asmeninius dokumentus – medicininius dokumentus, mirties liudijimą, asmens tapatybės kortelę, santuokos liudijimą, kitus dokumentus. Be to, jis periodiškai nuvykdavo ir nuvyksta į butą, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūri, ar viskas yra gerai, ar nėra jokio gedimo. Mano, jog tokiu būdu priėmė palikimą, likusį po motinos mirties.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo palaikė savarankišką reikalavimą, kurį prašo patenkinti, o pareiškimą dėl termino atnaujinimo prašė atmesti. A. K. papildomai paaiškino, jog mirus jo motinai, liko butas, kolektyvinis sodas, banko sąskaita. Jis pats po motinos mirties paėmė dokumentus (pasą, namų knygą), jis su dukra rūpinosi butu, dukros lėšomis mokėjo mokesčius už butą, bute niekas negyveno, butas buvo tuščias. Dokumentus po motinos mirties A. K. paėmė tuo tikslu, kad jo tėvas galėtų susitvarkyti palikimą po V. K. mirties, tėvas ,,norėjo persirašyti butą savo vardu“, tokiais savo veiksmais (paimant dokumentus) A. K. padėjo savo tėvui. Paaiškino, jog tėvą senatvėje prižiūrėjo dukra, nes jis pats gyveno rajone. Pas notarą A. K. po motinos mirties kreipėsi su tėvu, bet jis (A. K.) tėvo naudai atsisakė palikimo, bet raštiško atsisakymo nesurašė. Po motinos mirties tėvui pradėjus tvarkytis paveldėjimo dokumentus, jis (A. K.) ,,nenorėjo kištis“. Apie D. K. motinos mirtį A. K. globos namams nepranešė, nes tai padarė jo dukra. A. K. neginčija tėčio testamento, kuriuo jis visą turtą paliko dukrai.

Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepime sutiko, jog būtų patenkintas A. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jis po savo motinos V. K. mirties faktiškai pradėdamas valdyti jos asmeninius daiktus, dokumentus, kartu su savo tėvu rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu: turėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktus, jame lankėsi ir esant reikalui atlikdavo smulkius remonto darbus, taip pat jis rūpinosi sodu, reguliariai pjovė žolę, prižiūrėjo aplinką, tokiu būdu priėmė motinos palikimą.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo K. P. paaiškino, jog ji nesutinka, jog būtų patenkintas globos namų pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir palikimo globotinio vardu priėmimo. 2017 metais ji kartu su dabar jau mirusiu seneliu A. K. buvo nuvykusi į Jotainių globos namus, bendravo su neįgaliu D. K., direktoriumi, socialiniu darbuotoju ir žodžiu pranešė apie motinos mirtį. Tuo metu D. K. buvo sunkios sveikatos būklės, mano, jog D. K. suprato, bet ji nėra tuo įsitikinusi. D. K. po motinos mirties pas notarą nebuvo.

Nesutinka, jog globos namai nežinojo apie D. motinos mirtį, globos namai pradėjo veikti tik po tai, kai notarė pradėjo raginti. Prieš V. K. (jos močiutės) mirtį ir mirus jai, visą jos turtą prižiūri ir mokesčius moka iki šiol ji, K. P., ji taip pat slaugė senelį, jį gydė, lankė visas reikiamas įstaigas, mokėjo už močiutės laidotuves. A. K. prisidėjo prie senelio priežiūros ir teisėtai gali priimti močiutės palikimo dalį. A. K. po motinos mirties prisidėjo prie likusio turto priežiūros – važiuodavo į sodą pjauti žolės (vasarą porą kartų nuvažiuoja, vyko 2018-2019 metais), lankė senelį, vyko į kapines, jas prižiūrėjo, tačiau tik ji viena pati mokėjo visus mokesčius už butą, turėjo įgaliojimą tvarkyti senelio turtą, tuo tarpu A. K. teikė ne finansinę pagalbą. A. K. pagalbą K. P. vertina kaip pagalbą jai prižiūrint butą, sodą. Ji turėjo senelio A. K. įgaliojimą tvarkyti turtą. Pats senelis sode nepjovė žolės, nes neturėjo tam sveikatos, sunkiai vaikščiojo.

Suinteresuotas asmuo notarė V. P. teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Atsiliepime pareiškimo tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2020 m liepos 9 d., birželio 4 d. atsiliepime su pareiškėjo reikalavimais sutiko ir neprieštaravo, jog būtų išduotas leidimas Jotainių socialinės globos namams neveiksnaus tam tikroje srityje D. K. globėjui ir turto administratoriui priimti savo globotinio vardu jam tenkantį V. K. ir A. K. palikimą. Nurodė, jog savo pareigas globos namai atlieka tinkamai, jokių nusiskundimų nėra gavę. Teismo posėdyje institucijos atstovė palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas, savarankiškas reikalavimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą įpėdiniais gali būti: paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš įstatyme nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje; jos sutuoktinis A. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini); vaikai: A. K. ir D. K. (b.l. 18, 38, c.b. Nr. 2YT-5327-902/2020). Po V. K. mirties dėl palikimo priėmimo į Panevėžio miesto 3-iąjį notarų biurą 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškimu kreipėsi A. K. (b.l. 77, c.b. Nr. 2YT-5327-902/2020), tokiu būdu jis priėmė sutuoktinės palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 84, 103, 105, 106, c.b. Nr. 2YT-5327-902/2020). Po V. K. mirties liko turtas: žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), transporto priemonės, piniginės lėšos (b.l. 77, 80, 81, 82, c.b. Nr. 2YT-5327-902/2020). Mirus A. K. (duomenys neskelbtini), su 2019 m. spalio 31 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą į notarų biurą kreipėsi K. P., mirusiojo vaikaitė, kuriai testamentu jis visą savo turtą po mirties paliko, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 46, 111). Po A. K. mirties liks toks turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 108, 112, 113, c.b. Nr. 2YT-5327-902/2020).

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-607-902/2019 D. K. buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių, įskaitant paveldėjimo santykius, srityse; įsiteisėjus sprendimo daliai dėl D. K. pripažinimo neveiksniu, buvo nustatyta jam globa, jo globėju nurodytose srityse bei turto administratoriumi paskirti Jotainių socialinės globos namai, kodas 190793071, adresu Dvaro g.1, Jotainių k., Vadoklių sen., Panevėžio r.; sprendimą dalyje dėl globos nustatymo, globėjo, turto administratoriaus paskyrimo nurodyta vykdyti skubiai (b.l.6-9, c.b. Nr. 2YT-9031-812/2019;b.l. 58-61, c.b. Nr. 2YT-607-902/2019). Pareiškėjas, būdamas neveiksnaus globojamo D. K. globėju ir turto administratoriumi (arba atstovu), su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl palikimo globotinio vardu po jo tėvo ir motinos mirties priėmimo, atnaujinus praleistą įstatymo nustatytą terminą.

Iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas palikimo savo globotinio D. K. vardu per įstatymo nustatytą terminą, taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje, nepriėmė dėl svarbių priežasčių – per minėtą terminą nesužinojo apie globotinio tėvų – V. K. ir A. K. mirtis bei tik nuo 2019 m. birželio 28 d. pareiškėjas tapo šio globotinio turto administratoriumi, įsiteisėjus 2019 m. gegužės 28 d. teismo sprendimui dėl neveiksnumo, t.y. tik nuo to momento jis galėjo veikti kaip šio asmens atstovas sprendžiant jo turtinius klausimus, įskaitant turto, likusio po jo tėvų mirties, paveldėjimą. Prijungtos c.b. Nr. 2YT-9031-812/2019 duomenys rodo, jog Jotainių socialinės globos namai su pareikimu dėl palikimo priėmimo po V. K. mirties globotinio naudai į teismą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 19 d. (pareiškimą surašė 2019 m. rugsėjo 16 d.), t.y. per trijų mėnesių terminą po to, kai tapo globotinio atstovu. Iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties c.b. Nr. 2YT-9031-812/2019 matyti, jog pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo veikiant D. K. vardu nebuvo teisme nagrinėjamas, kadangi globos namai nesumokėjo žyminio mokesčio už pareiškimo pateikimą teismui. Vėliau globos namai į teismą kreipėsi pakartotinai, susimokėję priklausantį žyminį mokestį. Iš aukščiau pasakyto, negalima daryti išvados, jog pareiškėjas veikė ne aktyviai, kaip tai delsė veikti pripažinto neveiksniu asmens interesais, įgyvendinant jo teises. Byloje suinteresuoti asmenys, jų atstovai nurodė, jog pareiškėjas apie V. K. mirtį buvo informuotas dar 2018 metais (pranešė K. P., A. K., notarė) ir jis delsė kreiptis dėl D. K. neveiksnumo nustatymo, globėjo, turto administratoriaus skyrimo, tačiau kaip matyti iš neveiksnumo bylos Nr. 2YT-607-902/2019, tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis su pareiškimu į teismą dėl D. K. neveiksnumo, buvo būtina surinkti reikalingą medžiagą iš kitų institucijų, o tai užtruko. Dėl to negalima teigti, jog pareiškėjas kaip tai netinkamai veikė, kad būtų nustatytas globos namuose gyvenančiam D. K. neveiksnumas bei išspręsti kiti susiję klausimai. Pažymėtina ir tai, jog pats D. K. per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą dėl savo sunkios sveikatos būklės negalėjo su pareiškimu kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. medicinos dokumentų išrašo (b.l. 10, c.b. Nr. 2YT-607-902/2019) matyti, jog D. K. daug metų sirgo židinine epilepsija, yra persirgęs insultu, jis negalėjo savimi pasirūpinti, neapsitarnavo. Teismas nesutinka, jog su juo buvo galima lengvai bendrauti, susikalbėti, nes minėtame dokumente tai pat nurodyta, jog asmuo nebuvo prieinamas prasmingam kontaktui dėl kalbos defekto, į aplinką nereagavo, buvo ramus, labilių, silpnadvasiškų, emocijų, jo dėmesio koncentracija buvo apsunkinta. Taigi, reikšmingu sprendimų D. K. priimti negalėjo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, jog pareiškėjas ėmėsi ginti savo neveiksnaus globojamo asmens teises į palikimą ir į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi per protingą terminą. Šiuo atveju, atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti nepagrįstai pažeistų D. K. interesus, be to, nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti pratęsimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, kad būtų atsisakyta palikimo, piktnaudžiaujama teise paveldėti, ir vadovaudamasis įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad terminą priimti V. K. ir A. K. palikimą neveiksnaus asmens vardu pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 5.50, 5.57 straipsniai).

Neveiksnių paveldėjimo teisinių santykių srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 straipsnis). Todėl D. K. vardu palikimą turi priimti jo globėjas – pareiškėjas Jotainių socialinės globos namai, o šis tai gali padaryti tik turėdamas teismo leidimą (CK 3.244 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Byloje nėra duomenų, kad mirusioji V. K. ir mirusysis A. K. turėjo kreditorių ar kad jų palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl darytina išvada, kad priėmus palikimą, neveiksnaus asmens D. K. teisės ir teisėti interesai nenukentės, priimtas palikimas gali būti valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į jo interesus, todėl teismo leidimas išduotinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnis).

Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Įpėdinio, tiek paveldinčio teisę į privalomąją palikimo dalį, tiek pagal testamentą ar įstatymą, teisinis statusas yra vienodas, todėl neveiksnus tam tikrose srityse asmuo, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, paveldi ne tik palikėjo turtą, bet ir jo skolas, jei tokių esama.

Byloje nėra duomenų apie mirusiųjų V. K. ir A. K. skolinius įsipareigojimus. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, siekiant apsaugoti neveiksniu tam tikrose srityse pripažintą D. K., tikslinga mirusios V. K. ir A. K. palikimą neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje globos namams globotinio D. K. vardu priimti pagal apyrašą. Palikimo priėmimo būdas pagal antstolio sudarytą apyrašą užtikrins maksimalią neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesų apsaugą. Asmuo, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis), o asmuo, priėmęs palikimą pagal apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo Jotainių socialinės globos namų prašymas išduoti jiems – globėjui – teismo leidimą priimti V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinio D. K. vardu pagal apyrašą yra tenkintinas.

Pareiškėjas informuotinas, kad įpėdinis, priėmę palikimą pradėjęs faktiškai valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.52, 5.53 straipsniai). Pareiškėjas dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškimu turi teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Dėl savarankiško reikalavimo.

Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Nagrinėjamoje byloje teismas vertina kiekvieno pretendentų į mirusios V. K. palikimą faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių veiksmai, lygina kiekvieno įpėdinio elgesį su kito įpėdinio elgesiu – kuris elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodytas A. K. veiksmų faktas, jog po motinos V. K. mirties (per tris mėnesius) jis priėmė jos palikimą, faktiškai priimdamas jos paliktą turtą valdyti kaip savininkas. Jo veiksmų pobūdis (byloje nėra duomenų apie A. K. asmenines investicijas į turtą, atliktus darbus, kuriais būtų siekęs išsaugoti ar išlaikyti motinai priklausiusį turtą, kito įpėdinio teisių kvestionavimą), teismui neleidžia padaryti išvados, kad jis priėmė palikimą sudariusį turtą, laikė jį savo nuosavybe. Šiuo atveju, A. K. nurodytas faktas, kad po motinos mirties paėmė dokumentus, kad jo tėvas galėtų susitvarkyti motinos palikimą, faktas, kad A. K. su dukra K. P. rūpinosi butu, dukros lėšomis mokėjo mokesčius už butą, faktas, kad rūpinosi sodu, pjovė žolę, nerodo, jog jis siekė tapti turto savininku, jį valdyti, tai labiau patvirtina A. K. (A. K. tėvo) ir dukros K. P. teises į paveldimą turtą po V. K. (vėliau po A. K.) mirties, nes būtent A. K. įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl turto po sutuoktinės V. K. mirties paveldėjimo, kurį (bei visą kitą savo turtą) jis vėliau testamentu paliko savo anūkei K. P., ir pačios K. P. teises į turtą (ji mokėjo mokesčius už butą, prižiūrėjo tėvą A., jai buvo išduotas įgalinimas tvarkyti senelio turtą, mokėjo už močiutės laidotuves) kuri palikimą priėmė ir testamento neginčija. Nors nėra A. K. rašytinio atsisakymo dėl turto po V. K. mirties paveldėjimo, tačiau teisme jis nurodė, jog šio palikimo jis atsisakė tėvo naudai. Dėl aukščiau pasakyto, teismas daro išvadą, jog iš bylos surinktos medžiagos matyti, jog A. K. neturėjo valios paveldėti turto, likusio po jo motinos mirties, ir savo kaip galimo paveldėtojo teisių per tris mėnesio po motinos mirties jis nustatyta tvarka ir būdu neįgyvendino. Todėl yra atmestinas A. K. (byloje suinteresuoto asmens) pareiškimas dėl palikimo po V. K. mirties priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo, sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį. Pareiškimą patenkinus, o savarankišką reikalavimą atmetus, laikytina, jog pareiškėjas bylą laimėjo ir jam priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis iš suinteresuoto asmens A. K., kurio interesas byloje buvo priešingas ir kurio savarankiškas reikalavimas buvo atmestas. Šiuo atveju, nėra teisinio pagrindo į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą įtraukti ir suinteresuotą asmenį K. P., kuri byloje nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo ir kurios procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, piktnaudžiavimo teise atvejis nenustatytas.

Tuo tarpu, lieka neatlygintinos suinteresuoto asmens A. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Byloje susidarė 26,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Iš suinteresuoto asmens A. K., kuris bylą pralaimėjo, valstybės naudai priteistina 26,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 577-578, 582 straipsniais,

nutaria:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Išduoti leidimą Jotainių socialinės globos namams, kodas 190793071, buveinės adresas Dvaro g. 1, Jotainių k., Vadoklių sen., Panevėžio r. sav., globotinio D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti jo motinos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir mirusio tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą pagal apyrašą.

Atnaujinti Jotainių socialinės globos namams, kodas 190793071, praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Suinteresuoto asmens A. K. pareikštą savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį Jotainių socialinės globos namų, kodas 190793071, naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,60 Eur (dvidešimt šešių eurų 60 ct) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.