Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas administraciniu nusižengimu, numatytu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2017-05-16, 11 val. 55 min., būdamas neblaivus (nustatytas 3,02 prom. neblaivumas), savo mažamečio sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, kuomet pastarasis gulėjo savo lovytėje, keikė necenzūriniais žodžiais sugyventinę O. D., gim. (duomenys neskelbtini), trankė namų duris, kėlė triukšmą. Tokio sugyventinio elgesio išsigandusi bei bijodama, kad prieš ją bus panaudotas smurtas O. D. paliko mažametį sūnų namuose ir išbėgo pas kaimynę kviestis pagalbos. T. G. tokiu savo elgesiu savo kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai sūnaus interesams, neleido jam ilsėtis, gąsdino.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, T. G. apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jam administracinio nusižengimo protokole išaiškintos teisės numatytos ANK 577 straipsnyje. Nukentėjusiuoju pripažinto D. G. atstovė O. D. į teismo posėdį taip pat neatvyko, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta jiems nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

T. G. dėl padaryto nusižengimo prisipažino visiškai gailisi, paaiškino, kad dėl pastovaus alkoholio vartojimo išsiskyrė su sugyventine O. D.. 2017-05-16 dienos metu, stipriai išgėręs, atėjo pas O. D. pasiimti likusių daiktų, kuri namuose buvo su mažamečiu jų sūnumi D. G.. Ji T. G. neįsileido į namus, todėl jis pradėjo trankyti duris, rėkauti koridoriuje, tuomet O. D. išbėgo į laiptinę ir nubėgus pas kaimynę iškvietė policiją. Tai ne pirmas kartas, kuomet jis ateina prie buto durų ir kelia triukšmą. Supranta, kad kai būna išgėręs savo elgesio nekontroliuoja ir rodo vaikams netinkamą pavyzdį. Šiuo metu su O. D. gyvena atskirai (b. l. 15).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir bylos medžiaga: 2017-06-21 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 66ANP-105566834-17 (b. l. 1-2), tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 3), policijos pažyma apie įvykius (b. l. 4-9), pažyma apie proceso dalyvio asmens duomenis (b. l. 11), O. D. apklausos protokolu (b. l. 12-13), nutarimu dėl pripažinimo nukentėjusiaisiais ir jų įstatyminių atstovų (b. l. 14), T. G. paaiškinimu (b. l. 15), neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitu (b. l. 16), administracinio sulaikymo protokolu (b. l. 17), 2017-05-16 nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (b. l. 19-20), bei kita rašytine bylos medžiaga.

ATPK 73 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia privalo būti naudojama, o vaikai privalo būti tėvų auklėjami. Civilinio kodekso 3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad T. G. savo mažamečio vaiko akivaizdoje keikdamas necenzūriniais žodžiais O. D., trankydmas namų duris ir keldamas triukšmą, trukdydamas vaikui ilsėtis, ir jį gąsdindamas, sukėlė vaikui neigiamą psichinį poveikį ir neapsaugojo nuo jo amžiui žalingos aplinkos. Taigi T. G. tokiais savo veiksmais netinkamai panaudojo savo kaip tėvo valdžią prieš vaiką, kas niekaip nesuderinama su anksčiau nurodytomis tėvo pareigomis, todėl jo padaryta veika atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalies sudėtį, dėl ko jis baustinas.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažįsta kaltę, gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). T. G. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 22-28). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei faktą, jog ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – įspėjimas, būtent ši nuobauda T. G. ir skirtina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.