Kauno apygardos teismo nutartis

2010-02-26 · Byla Nr. 1Sk-88

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-26
Bylos Nr.
1Sk-88
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
M. B.
Advokatai
Edgaras Paulius Staniukaitis
1Sk-88/2010
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo M. B. gynėjo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008-06-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 260 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė, paskirta 2005-04-11 teismo nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 7 metams. Lietuvos Apeliacinio teismo 2009-12-21 nuosprendžiu pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie šios bausmės pridėta bausmė pagal 2005-04-11 nuosprendį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia: 2004-09-25, bausmės pabaiga: 2011-03-25. Bausmę atlieka Pravieniškių 3-siuose pataisos namuose.

2010-01-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gautas Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl M. B. lygtinio paleidimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010-02-03 nutartimi atmetė Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų administracijos teikimą dėl M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutartyje nurodyta, jog pagal įstatymą lygtiniam paleidimui nepakanka, kad būtų atlikta atitinkama bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrą bausmės dalį, teismui nėra privalomas. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, aplinkybės, kad M. B. atliko atitinkamą bausmės dalį, nepakanka išvadai, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Bausmės atlikimo metu M. B. už remonto darbus skatintas vieną kartą, tačiau tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai – jis laikosi nuteistųjų ,,subkultūros“ tradicijų, atsisakė siūlomo darbo, nors yra gautas vykdomasis raštas dėl pinigų išieškojimo, ne visada mandagiai elgiasi su pataisos namų administracijos atstovais. Visa tai rodo, kad M. B. nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia taisytis. Taip pat, teismas atsižvelgė ir į nuosprendžiu nustatytas aplinkybes – jis teistas ir bausmę atlieka už trijų nesunkių bei vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. LR BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl sprendžiant ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į šią nuostatą.

Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį, pilnai nepasisakė ir neįvertino visų byloje esančių dokumentų, M. B. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Nuteistasis jau yra atlikęs 2/3 bausmės, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, yra išklausęs socialinio švietimo programos organizuojamus užsiėmimus. Socialiniai ryšiai su artimaisiais nenutrūkę, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, teismas nepasisakė dėl psichologinės išvados, kur nurodyta, jog tikėtina, kad M. B. integracija į visuomenę nebus apsunkinta. Jeigu bus lytinai paleistas iš pataisos įstaigos, M. B. įsidarbins UAB (duomenys neskelbtini) baldų surinkėju-montuotoju, turės galimybę savo darbu įrodyti, kad pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. Taip pat, teismas nevertino įrodymų, kad jo motinai L. B. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis dėl sunkios ligos, todėl jai labai reikalinga sūnaus pagalba.

Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. gynėjo advokato E.P.Staniukaičio skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 str. 1 d. nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, nuteistojo asmenybę. Taip pat, įvertino pavojingumą ir pobūdį nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad pagal įstatymą lygtiniam paleidimui nepakanka, kad būtų atlikta bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrą dalį bausmės nėra privalomas. LR bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta sąlyga, kad gali būti lygtinai paleisti tik tokie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Tokia išvada yra būtina, sprendžiant ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, aplinkybės, kad nuteistasis atliko atitinkamą dalį bausmės nepakanka išvadai, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Teismas nustatė, kad atlikdamas bausmę nuteistasis už remonto darbus skatintas vieną kartą, tačiau net tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, atsisakė jam siūlyto darbo, nors yra gautas vykdomasis raštas dėl pinigų išieškojimo. Pagrįstai teismas vertino ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už trijų nesunkių bei vieno sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgta į LR BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, kad viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nurodė bei įvertino vieną iš bausmės tikslų, tai yra - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Nuteistojo gynėjo advokato skunde nurodyta, jog teismas nevertino psichologinės tarnybos išvados, kad M. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, yra išklausęs socialinio švietimo programos organizuojamus užsiėmimus, socialiniai ryšiai su artimaisiais nenutrūkę, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą, jo sunkiai sergančiai motinai reikalinga sūnaus pagalba.

Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų psichologinės grupės išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad M. B. integracija į visuomenę nebus apsunkinta, gynėjas teismui pateikė nuteistojo Brandos atestato kopiją, pažymos apie M. B. priėmimą į Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakultetą kopiją, nuteistojo motinos L. B. darbingumo lygio pažymos kopiją, išrašo iš ligos istorijos kopiją. Tačiau tai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip minėta anksčiau, vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros. Be to, šios gynėjo advokato nurodytos aplinkybės nepagrindžia gero nuteistojo elgesio, jos tik patvirtina nuteistojo motyvaciją mokytis, tikėtiną neapsunkintą integraciją į visuomenę, kad nuteistojo motina turi sveikatos problemų, vien to nepakanka daryti išvadą, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Akcentuotinas yra paties nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kuris pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai ir pateikiama nuomonė, kad nuteistasis savo elgesiu neįrodė, kad jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Teisėjų kolegija negali nesutikti su apylinkės teismo argumentais, nes jie yra teisingi. Konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, pataisos namų teikimas dėl M. B. lygtinio paleidimo išnagrinėtas tinkamai ir atmestas pagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Todėl nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo advokato skundą ir naikinti nutartį.

Gynėjo skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Edgaro Pauliaus Staniukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja D.ŠiugždinytėKolegijos teisėjai G.VečerskasV.Vitunskas