- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-848-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03969-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 186 straipsnį nubaustas aštuoniasdešimt šešių eurų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. pagal ATPK 186 straipsnį nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 7 d. 23.44 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aiškiai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, pranešdamas, kad namuose svečiai jį sužalojo peiliu.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog nubaustas yra visiškai nepagrįstai, nes jis turėjo pagrindą kviesti specialiąsias tarnybas. Apelianto teigimu, įvykio vakarą tarp jo ir svečiuose buvusių žmonių (E. S. ir jo draugės A.) kilo konfliktas, kurio metu A. jam netikėtai dūrė į pilvo dešinį šoną. Pasak apelianto, jis spėjo tik pamatyti, kad jam dūrė kažkokiu įrankiu, tačiau iš pradžių jis pamanė, jog tai buvo peilis, nes ji, tik įdūrusi jam į pilvą, iš karto griebė stovinčią ant stalo vazą ir ja trenkė jam į galvą. Jam aptemo akyse, akimirkai buvo praradęs orientaciją. Atsipeikėjęs pamatė iš pilvo bėgantį kraują, dėl to išsigando. Prieš kelis metus yra patyręs dūrį peiliu į pilvą, todėl, pajutęs panašius pojūčius, iškvietė specialiąsias tarnybas. Kadangi prieš atvykstant policijos pareigūnams nusivalė nuo kūno bėgantį kraują, todėl kraujo nebuvo. Kitą dieną dėl dūrio į pilvą ir smūgio į galvą jis negalėjo pasisukti, jautėsi labai blogai, todėl kreipėsi į gydytojus. Žaizdų gydymas truko apie mėnesį. Kol jis gydėsi, jam Klaipėdos nakvynės namuose buvo suteikta vieta. 2015 m. spalio 2 d. į nakvynės namus atvyko policija ir pareiškusi, jog jis slapstosi, jį išvežė į policijos nuovadą, kur surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokolo surašymo metu jis tyrėjai paaiškino, kad jis yra nukentėjusysis, tačiau į jo paaiškinimus ji nereagavo, kartodama, kad paaiškinimus jis galės duoti teisme. Apelianto manymu, tai yra ATPK 260 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas turi būti įrašomas į protokolą arba bent ant atskiro lapo ir pridedamas prie jo. Teigia, kad nei policija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei teismas nesiaiškino reikšmingų bylai aplinkybių, neapklausė tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. 2015 m. spalio 23 d. teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, nes sunkiai susirgo, negalėjo pajudėti. Pažymi, jog nors apylinkės teismas jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau, apelianto teigimu, jis dėl psichinės ligos yra pripažintas neįgaliu, jam nustatytas 55 procentų darbingumas, todėl jo neįgalumas turėjo būti pripažintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai. Šioje byloje nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti A. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, sudėtį.
Apygardos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas net neišvardijus įrodymų, kuriais grindžiama A. J. kaltė. Įrodymai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nenurodė. Nutarime tiesiog formaliai nurodyta, kad tokia veika atitinka ATPK 186 straipsnio sudėtį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai įvertinti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.