- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- e2-139-589/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06686-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- VĮ „Panevėžio regiono keliai“
- Trečiasis asmuo
- V. T., Nedalyvaujant, AAS“BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Inga Radinienė, Julius Sakalauskas
- Kategorijos
Dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,
Nedalyvaujant trečiojo asmens – AAS“BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėk žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka pagal ieškovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Panevėžio regiono keliai“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – V. T., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašo priteisti iš atsakovo VĮ „Panevėžio regiono keliai“ 1345,48 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas nurodė, kad ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, 2013 m. sausio 31 d. su V. T. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2014 m. sausio 30 d., kuria buvo apdraustas automobilis VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo gautas draudėjo pranešimas apie tai, kad kelyje Panevėžys – Kupiškis, ties Palankių k. įvyko įvykis, kurio metu V. T. vairuojamą automobilį VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prasilenkiant su žolę pjaunančiu traktoriumi Valtra 130 C, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį apgadino iš po pjovimo mechanizmo pakelti akmenukai. Įvykio vietoje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakomybę už automobiliui padarytą žalą prisiėmė traktoriaus su prikabintu pjovimo mechanizmu vairuotojas. Ieškovui atlikus automobilio apžiūrą, buvo surašytas apžiūros defektų aktas. Nuostoliai dėl automobilio apgadinimo buvo paskaičiuoti pagal faktines remonto išlaidas bei detalių įsigijimą patvirtinančias PVM sąskaitas faktūras ir jas detalizuojančią sąmatą. Vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, ieškovas priėmė sprendimą dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos žalos ir išmokėjo 1345,58 EUR draudimo išmokų sumą. Kadangi įvykio vietoje buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakomybę už automobiliui padarytą žalą prisiėmė traktoriaus vairuotojas, ieškovas dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka 2013 m. sausio 31 d. pretenzija kreipėsi į šios transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę BTA Insurance Company Se filialą. Tačiau BTA Insurance Company SE filialas atsisakė pretenziją tenkinti, kadangi jų apdraustos transporto priemonės - traktoriaus valdytojui atsakomybė dėl sukelto įvykio ir jo metu padarytos žalos nekyla. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui atsisakius atlyginti šio įvykio metu padarytą žalą, dėl jos atlyginimo 2014 m. vasario 6 d. ir gegužės 28 d. pretenzijomis, ieškovas tiesiogiai kreipėsi į traktoriaus bei prie jo prikabinto pjovimo mechanizmo, dėl kurio tiesioginio poveikio buvo padaryta žala, valdytoją Valstybinę įmonę „Panevėžio regiono keliai“. Atsakovas atsisakę atlyginti žalą, nurodydamas kad nėra nustatytos įmonės civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisę turi būti įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba valdomų daiktų padarytą žalą. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku. Žala ieškovo apdraustam automobiliui buvo padaryta ne dėl transporto priemonės ( kurios tarpusavyje nekontaktavo), o dėl kito padidinto pavojaus šaltinio - žoliapjovės mechanizmo poveikio, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą.
Atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovas nurodo, jog buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje atsakomybė už automobiliui padarytą žalą prisiėmė traktoriaus su prikabintu pjovimo mechanizmu vairuotojas. Ieškovo atstovui atlikus automobilio apžiūrą buvo surašytas apžiūros – defektų aktas. Žala užfiksuota fotonuotraukose. Nuostoliai dėl automobilio apgadinimo buvo paskaičiuoti pagal faktines remonto išlaidas bei detalių įsigijimą patvirtinančias PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas išmokėjo 1345,58 EUR dydžio draudimo išmoką dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos žalos. Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiai. Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės taikymo išimčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ( transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal šią teisės normą didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti žalą neatsižvelgiant į jo kaltės, kaip būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą. Nagrinėjamu atveju įvykio metu sąveikavo du didesnio pavojaus šaltinio valdytojai. Ieškovas nepateikia duomenų apie VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį, atstumą iki dešinio kelkraščio ir kitų aplinkybių, sudarančių sąlygas eismo įvykiui išvengti, sumažinti eismo įvykio metu galimai kilusios žalos dydį. Iš eismo įvykio deklaracijos, atsakovo darbuotojas pažymėjo ( B transporto priemonė), jog smūgis į automobilį VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priekinio kairio žibinto srityje, t.y. apgadinta automobilio priekio kairė pusė. Analogiškos aplinkybės yra pažymėtos ir VW Toaureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo V. T. užpildytoje deklaracijoje ( A transporto priemonė). Nei vienas iš transporto priemonių valdytojų nenurodė, jog yra pažeistas automobilio priekinis stiklas, apgadinta automobilio priekio dešinė pusė. Atsakovo nuomone, ieškovas reikalauja atlyginti žalą, kuri nėra susijusi su 2013-09-19 įvykiu. Atlyginti nuostolius dėl automobilio priekinio stiklo keitimo ir su tuo susijusias kitas išlaidas atsakovas nesutinka. Įvykio metu automobilio stiklas nebuvo apgadintas. Fotonuotraukose matyti, kad apgadinta automobilio VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekio dešinė pusė ties valstybiniu numeriu, grotelėmis, tuo tarpu eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog apgadinimas yra automobilio priekio kairėje pusėje. Byloje ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad automobilio VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekio kairėje pusėje padaryti sužalojimai yra atsakovo darbuotojo veiksmų priežastiniame ryšyje. Atsakovas nesutinka atlyginti žalą, nes nėra įsitikinęs jog žala buvo padaryta atsakovo darbuotojo A. P. vairuojamo traktoriaus valdymo pasėkoje.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, V. T. paaiškino, kad jis važiavo keliu nuo Kupiškio link Panevėžio. Tuo metu autobusų stotelėje traktorius pjovė žolę. Iš po žoliapjovės pakilęs akmuo trenkėsi į automobilį. Pirmiausia akmuo atsitrenkė į valstybinį ženklą ir groteles, po to atsitrenkęs į variklio gaubtą, pateikė į stiklą. Kadangi akmuo buvo pakankamai didelis, tai buvo sudaužytas valstybinis ženklas, grotelės, variklio gaubtas bei suskilo automobilio stiklas. Iš karto po smūgio, jis privažiavo prie traktoriaus. Traktoriaus vairuotojas prieštaravimų dėl to, kad automobilį sugadino akmuo pakilęs nuo žoliapjovės, prieštaravimų neturėjo. Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Eismo įvykio deklaracijoje kaltę prisiėmė traktoriaus vairuotojas. Kadangi automobilis buvo draustas, jis apie eismo įvykį pranešė draudimo kompanijai. Automobilis buvo remontuojamas draudimo kompanijos rekomenduotame automobilių servize. Buvo keičiamas valstybinio ženklo laikiklis, grotelės, taip pat keičiamas stiklas bei atliekas variklio gaubto remontas. Jis važiavo laikydamasis kelių eismo taisyklių, t.y. laikydamasis dešiniojo krašto, neviršydamas leistino greičio. Jokiomis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jis baustas nebuvo.
Trečiasis asmuo, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Patektame atsiliepime į ieškinį, trečiasis asmuo nurodo, jog jų nuomone ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovas priėmė sprendimą, dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos žalos, išmokėti 1345,58 EUR dydžio draudimo išmoką draudėjui V. T.. 2014-01-13 ieškovas išsiuntė pretenziją draudimo bendrovei BTA Insurance Company SE filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Tretysis asmuo 2014-01-31 raštu atsisakė atlyginti žalą, nes nebuvo nustatyti kito eismo įvykio dalyvio neteisėti veiksmai ir kaltė, kurie yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas nurodo, kad civilinė atsakomybė turėtų kilti pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnį. Teigiama, jog transporto priemonė ( traktorius ) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra didesnio pavojaus šaltinis dėl žoliapjovės mechanizmo poveikio. Trečiojo asmens nuomone viso transporto priemonės yra laikomos padidinto pavojaus šaltiniu. Transporto priemonė VW Toaureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra laikoma padidinto pavojaus šaltiniu. Minėtos transporto priemonės viena kitos atžvilgiu, negali būti laikomos padidinto pavojaus šaltiniu, nes valdant kiekvieną iš jų yra realus žalos padarymo pavojus, t.y. atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnio pagrindas - rizika, egzistuoja valdant visas transporto priemones. Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 5 d. yra įtvirtinta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Nors šios transporto priemonės žalos atsiradimo metu tiesiogiai nekontaktavo viena su kita, tačiau abi transporto priemonės judėjo ir to pasėkoje kilo žala. Eismo įvykio deklaracijoje yra užfiksuota, kad žala atsirado transporto priemonėms važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta. Byloje nėra pateikta įrodymų ar transporto priemonė VW Touareg nepažeidė kelių eismo taisyklių, ar neviršijo greičio, ar laikėsi atstumo ir kitų aplinkybių sudarančių sąlygas eismo įvykiui išvengti. Šiuo atveju civilinei atsakomybei nustatyti negalima taikyti Civilinio kodekso 6.270 straipsnio, nes abi transporto priemonės yra priskiriamos padidinto pavojaus šaltiniui. IŠ bylos medžiagos matyti, jog dėl eismo įvykio kilimo nėra traktoriaus valdytojo neteisėtų veiksmų bei kaltės. Atsižvelgiant į tai, nekyla ir traktoriaus valdytojo civilinė atsakomybė. Nekylant traktoriaus valdytojo civilinei atsakomybei, nekilo ir pareigos draudimo bendrovei išmokėti draudimo išmoką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 31 d. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis tarp ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir V. T., kuria buvo apdraustas automobilis VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).
2013 m. rugsėjo 19 d. V. T. pateikė pranešimą ERGO Insurance SE Lietuvos filialui apie tai, kad kelyje Panevėžys – Kupiškis , ties Palaukių k. traktoriui pjaunant žolę iš po pjovimo mechanizmo pakilę akmenukai apgadino automobilį VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9), t.y. buvo apgadinto priekinės grotelės, dangtis, stiklas.
Dėl šio įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje nurodoma, kad važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta transporto priemonėms automobiliui VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vairuojamam V. T. ir traktoriui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam VĮ „Panevėžio regiono keliai“ darbuotojui A. P. įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio deklaracijoje nurodoma, kad įvykio kaltininkas yra A. P. ( b.l. 10). Transporto priemonė VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta Ergo Insurance SE žalų administratoriaus ir nustatyta, kad automobiliui VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta ir numatyta kaip keičiamos dalys – priekinis stiklas, priekinės grotelės, grotelių apdaila, valstybinio ženklo dėklas. Numatytos kaip remontuojamos dalys - variklio gaubtas ( b.l. 11).
Ieškovas, remdamasis PVM sąskaita faktūra ARS Nr. 1006281 ( b.l. 12), PVM sąskaitą faktūrą AMP Nr. 0003445 ( b.l. 13) , remonto sąmata ( b.l.14- 15 ) sumokėjo 4646,05 Lt draudimo išmoką.
Ieškovas prašo priteisti žalą Civilinio kodekso 6.270 straipsnio pagrindu. Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ( transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės teise
Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė neatsiranda, jeigu jis įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007). Atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsiranda be kaltės ir taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2006).
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, savo poziciją grįsdamas tuo, kad nuo akmens išlėkusio iš po žoliapjovės, tokie sugadinimai trečiojo asmens automobiliui negalėjo būti padaryti. Be to, eismo įvykio deklaracijoje nurodoma kita automobilio pusė, nei pagal pateiktas sąmatas ir PVM sąskaitas faktūras buvo remontuojama. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl įvykio. Atsakovas neginčija to fakto, kad jų darbuotojui, pjaunant žolę, iš po žoliapjovės pakilo akmuo, kuris atsitrenkė į trečiojo asmens vairuojamą automobilį VW Toaureg. Tarp šalių kilo ginčas, ar šio eismo įvykio metu buvo padaryti tokie automobilio sugadinimai, už kuriuos ieškovas išmokėjo draudimo išmoką. V. T. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad iš po žoliapjovės pakilęs akmuo trenkėsi į valstybinio ženklo numerį. Nuo valstybinio ženklo numerio, akmuo pakilo ir trenkėsi į variklio gaubtą, o nuo variklio gaubto - į langą. Akmuo buvo maždaug kumščio dydžio, todėl buvo padaryti tokie automobilio sugadinimai. Pateikdamas pranešimą draudimo kompanijai, V. T. nurodė, jog buvo sugadintos automobilio priekinės grotelės, dangtis ir stiklas. Apie tai, kad tokie sugadinimai buvo padaryti automobiliui, patvirtino ir liudytoju apklaustas traktoriaus vairuotojas A. P.. Liudytojas tik suabejojo ar akmuo galėjo pataikyti į stiklą, atšokdamas nuo variklio gaubto. Vertindamas liudytojo parodymus, teismas atsižvelgia į pateiktą pranešimą apie įvykį ( b.l. 62) , kuriame traktoriaus vairuotojas A. P. nurodė, kad jis šienavo pakelę, kai šienapjovė užkabino akmenį ir išmetė nuo šlaito į važiuojamą dalį. Tuo tarpu iš priekio važiavo lengvasis automobilis, kurį kliudė ir sugadino mašinos apdailos lentelę ir priekinį stiklą. Atkreiptinas dėmesys, jog A. P. pranešimą BTA draudimui pildė 2013 m. rugsėjo 23 d., t.y. praėjus neilgam laiko tarpui po eismo įvykio. Parodymus teisme apie įvykio aplinkybes, liudytojas davė praėjus daugiau nei trims metams po įvykio, todėl labiau tikėtina, kad iš karto po įvykio liudytojas eismo įvykio aplinkybes prisiminė geriau ir jos buvo išsamesnės. Bylos nagrinėjimo nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų patvirtinusios pačio nukentėjusiojo, t.y. automobilio VW Touareg vairuotojo didelį neatsargumą ar jo tyčią. V. T. patvirtino, kad jis važiavo leistinu greičiu, arčiau dešiniojo kelio krašto. Jokių administracinių nuobaudų už kelio eismo taisyklių pažeidimą, trečiasis asmuo neturėjo ir tai buvo pirmasis jo eismo įvykis. Teismas neturi pagrindo netikėti trečiojo asmens paaiškinimu. Iš esmės, vertinant abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų paaiškinimus, darytina, kad eismo įvykio aplinkybės sutampa. Abu vairuotojai pripažįsta, kad eismo įvykio metu akmuo pakilo iš po žoliapjovės, trenkėsi į lengvąjį automobilį, ko pasėkoje buvo sugadintos automobilio priekinės grotelės, valstybinis ženklas, variklio gaubtas bei stiklas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu savo poziciją grindė tuo, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad smūgis į automobilio VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , buvo priekinio kairio žibinto srityje.
Nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, rašytinius įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad automobilis VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas 2013 m. rugsėjo 19 d. įvykusio įvykio metu. Šio eismo įvykio metu automobiliui VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta priekinės grotelės, valstybinis ženklas, variklio gaubtas ir stiklas. Teismo nuomone, eismo įvykio deklaracijoje nurodyti automobilio VW Toaureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai, t.y. kai nurodyta, jog buvo sugadinta priekinio kairio žibinto sritis, buvo padaryta dėl to, kad eismo įvykio dalyviai neturėjo patirties pildant deklaracijas. Atkreiptinas dėmesy, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyta rodyklė į automobilio VW Toaureg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parodo automobilio sugadinimo sritį, kuri atitinka eismo įvykio dalyvių paaiškinimus dėl pačio eismo įvykio ir transporto priemonės sugadinimo pobūdžio. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad trečiasis asmuo būtų vairavęs, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių reikalavimų ar būtų veikęs tyčia. Esant šioms aplinkybės, atsakovas privalo atlyginti ieškovui žalą. Iš atsakovo priteistina 1345,48 EUR dydžio žalos atlyginimas ( Civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).
Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.210 str. 2 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią privalo sumokėti už praleistą terminą. Ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – tenkintinas.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis – 33 EUR ( Civilinio proceso kodekso 88, 93 straipsniai) bei išlaidos už advokato teisinę pagalbą – 550 EUR ( Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis). Iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei - 7,5 EUR ( Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš valstybės įmonės „Panevėžio regiono keliai“, juridinio asmens kodas 168410067, 1345,48 EUR ( vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 48 centus ) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016 m. rugsėjo 15 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33 EUR ( trisdešimt tris eurus ) žyminio mokesčio, 550 EUR ( penkis šimtus penkiasdešimt eurų ) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui - ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302912288.
Priteisti iš valstybės įmonės „Panevėžio regiono keliai“, juridinio asmens kodas 168410067, 7,5 EUR ( septynis eurus 50 centų ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.