Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros institucijos Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui Juozui Galiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose gautas Jasiuliškių socialinės globos namų teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo V. M.,

Teikime nurodyta, jog V. M. reikalinga tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą – kadangi asmens sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti skirtą priverčiamąją priemonę. Netęsiant teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo, gali pablogėti asmens sveikatos būklė, taip pat gali padidėti asmens socialinis pavojingumas, kilti grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei.

Gynėja nurodė sutinkanti su priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimu, nes iš bylos medžiagos, gydymo įstaigos atstovo pasisakymo matyti, kad jos taikymas atitinka jos atstovaujamojo teisėtus interesus.

Sveikatos priežiūros institucijos atstovas teismo posėdyje prašė pratęsti V. M. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, nurodė, kad V. M. ligos – manijos tipo šizoafektinio sutrikimo - eiga yra nuolat progresuojanti. Neatsižvelgiant į tai, ar V. M. reguliariai vartoja vaistus, ar ne, jo ligos forma yra tokia, kad V. M. būklė neišvengiamai blogės, atsiradus paūmėjimams būtina hospitalizacija, tačiau siekiant užtikrinti būklės stabilumą pakanka priverčiamo ambulatorinio gydymo. V. M., kaip ir dauguma psichinių ligonių nėra kritiškas savo sveikatos būklei, vaistų savanoriškai nevartoja, liga paūmėja, tampa agresyvus, kyla grėsmė sau ir socialinei aplinkai. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, V. M. yra būtinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas.

Jasiuliškių socialinės globos namų atstovas A. G. parodė, kad V. M. nėra kritiškas savo sveikatos būklei, atsisako vartoti vaistus, nevengia vartoti alkoholį. Kai liga paūmėja, tampa agresyvus ir globos namų gyventojų, ir personalo atžvilgiu. V. M. ne kartą buvo sveikatos būklės paūmėjimas, pasireiškęs dezorganizuotu elgesiu, šiuo metu taip pat gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Kadangi V. M. diagnozuota psichikos liga neišgydoma, ligonis nekritiškas savo būklės atžvilgiu, jam būtinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas .

Prokuroras siūlo pratęsti V. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, kadangi dėl ligos progresavimo tinkamas ligos gydymas būtų naudingas pačiam V. M..

Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam siūloma pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, V. M. nedalyvavo, nes iš medicininių dokumentų nustatyta, kad teismo posėdžio metu yra gydomas VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra taikant medicinos priemones bei stebint asmens elgesį neleisti jam padaryti pavojingos nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas sprendimą dėl taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos atstovo išvadą dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto/taikomo gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklės pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę, ar griežtesnę, ar nutraukta.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2004 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi V. M., padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 182 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnyje, 215 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, skyrė priverčiamos medicinos priemonės – stacionaraus stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis – taikymą. 2008 m. liepos 24 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2010 m. liepos 9 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2011 m. vasario 25 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas atkeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2012 m. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2013 m. gruodžio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas atkeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. 2016 m. vasario 1 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis V. M. pratęstas. 2016 m. liepos 28 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir nurodyta tęsti gydymą.

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, V. M. turi psichikos negalią, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (b. l. 6). V. M. diagnozuotas manijos tipo šizoafektinis sutrikimas (ligos kodas pagal TLK- AM-10 F25.00). Ligos eiga progresuojanti. Jasiuliškių socialinės globos namuose V. M. gydymas yra tęsiamas. Atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, minėtam asmeniui reikalinga bendrosios praktikos slaugytojų pagalba vartojant vaistus.

Pažymėtina, jog pastaruoju metu V. M. stacionarinio gydymo paslaugos VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo teiktos 2017-10-19 iki 2017-11-13, 2018-04-30 iki 2018-05-31, 2018-09-11 iki 2018-10-15. 2019-03-08 hospitolizuotas iki šiol, nes ligos eiga nepertraukiama, pasireiškia paranoidine simptomatika, nemiga, nerimu, nuolatiniais kliedesiais.

Iš Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos išvados apie V. M. sveikatos būklę, minėtos įstaigos atstovo paaiškinimų teisme, nustatyta, kad V. M. nėra kritiškas savo sveikatos būklei, savanoriškai vaistų nevartoja, ligos eiga yra nepertraukiama, todėl būtina kontroliuoti, kad V. M. vartotų vaistus, siekiant apsaugoti paties asmens interesus. Netęsiant teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo gali ženkliai pablogėti asmens sveikatos būklė, taip pat gali padidėti asmens socialinis pavojingumas, kilti grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į pateiktą išvadą, teismas konstatuoja, kad V. M. sveikatos būklė nepasikeitė, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas tęstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

pratęsti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmu.