Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. ir P. B. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pripažinta, kad J. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2018 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centro teikimas ir J. B. buvo pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

2018 m balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centro raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame prašoma teismo spręsti dėl tolimesnės J. B. ambulatorinio stebėjimo eigos, nes J. B. pažeidinėja stebėjimo tvarką, nesilanko VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą ir socialinį darbuotoją.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo nuspręsta VšĮ K. psichikos sveikatos centro administracijos teikimą tenkinti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi J. B. paskirtą ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi pratęstą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis R. psichiatrijos ligoninėje.

Skunde nurodoma, kad J. B. yra dirbantis, nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. pavasario dirbo V., o vėliau P., alkoholio nevartoja, kolektyve sutaria gerai, būdamas užsienyje bendravo telefonu su artimaisiais, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Mano, jog neveiksnumas civiline tvarka buvo nustatytas nepagrįstai. Teigiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pas gydytojus J. B. lankėsi 2018 m. kovo 1 d., vaistai buvo skirti 2 mėn., tačiau vaistus gerdamas jis (J. B.) jautėsi blogai, o jų nevartodamas yra daug supratingesnis, fiziškai stipresnis. Jis (J. B.) pasižada gyventi su mama, nepažeidinėti įpareigojimų gydytis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti naują pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, ir teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-668/A1-243 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 38 punktą, kuriame nurodoma, jog, jei pacientas pažeidinėja priverstinio ambulatorinio stebėjimo sąlygas, nesilanko psichikos sveikatos centre, nevartoja vaistų, elgiasi asocialiai, jis siunčiamas į teritorinę psichiatrijos įstaigą, tuo pat metu inicijuojant teisme priverstinio ambulatorinio gydymo pakeitimą priverstiniu gydymu psichiatrijos stacionare. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 43 ir 44 punktuose numatyta, jog sveikatos priežiūros įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka rengia teikimą teismui prašydama priverčiamąją medicinos priemonę pratęsti arba nutraukti, priemonė keičiama, gavus teismo nutartį, analogiška tvarka yra ir tuo atveju, kai pacientas pažeidinėja stebėjimo sąlygas, ambulatorinis priverstinis gydymas keičiamas priverstiniu gydymu stacionare.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog 2018 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centro raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame prašoma teismo spręsti dėl tolimesnės J. B. ambulatorinio stebėjimo eigos, nes J. B. pažeidinėja stebėjimo tvarką, nesilanko VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą ir socialinį darbuotoją. Apylinkės teismas, vadovaudamasis 2018 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teisme gautu VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centro raštu, sprendė dėl J. B. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis R. psichiatrijos ligoninėje. Apygardos teismas pastebi, jog, kaip anksčiau minėta, klausimą dėl asmeniui taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, teismas gali spręsti tik esant sveikatos priežiūros įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka parengtam teikimui, tačiau šiuo atveju tokio teikimo byloje nėra, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta. Pažymėtina, jog byloje esantis VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centro raštas (2 t., b. l. 15) dėl J. B. nesilankymo VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centre negali būti prilyginamas teikimui ir išvadai, numatytiems BPK 405 straipsnio 3 dalyje, Tvarkos aprašo 43 ir 44 punktuose. Nors rašte ir nurodoma, kad J. B. nesilanko VšĮ K. rajono psichikos sveikatos centre, tačiau jis nėra informatyvus, nes neaišku, kokiu metu J. B. buvo paskirti vizitai pas gydytoją bei socialinį darbuotoją, kokiu būdu apie vizito laiką jis buvo informuotas, kiek kartų jis neatvyko pas gydytoją nustatytu laiku ir pan., be to, rašte abstrakčiai prašoma teismo spręsti dėl tolimesnės eigos, nesuformuluojant jame konkretaus prašymo dėl rekomenduojamos J. B. skirtinos (paliekamos tos pačios ar keistinos) priverčiamosios medicinos priemonės, taip pat byloje nėra pateikta ir komisijos išvada. Pažymėtina ir tai, jog BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra vienareikšmiškai nurodoma, jog teismas gali pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų taip pat nebuvo pateikta, o tik daroma prielaida, kad J. B. sveiktos būklė gali būti pablogėjusi ir padidėjęs jo socialinis pavojingumas.

Remiantis tuo kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog byloje nesant tinkamai pateikto teikimo bei sveikatos priežiūros įstaigos išvados dėl J. B. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, keitimo ar nutraukimo skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.