Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1025-395/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-02
Bylos Nr.
2A-1025-395/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas, Albinas Čeplinskas (pran.)
Atsakovas
AB „Kauno tiltai"
Ieškovas
UADB „Seesam Lietuva"
Trečiasis asmuo
VĮ „Automagistralė"
Advokatai
Vida Kiselienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1025-395/2008Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 121.15; 121.21
Pirmosios instancijos teismo teisėjaR.RimkevičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, atsakovo AB „Kauno tiltai" atstovei advokatei Vidai Kiselienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UADB „Seesam Lietuva" apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva" ieškinį atsakovui AB „Kauno tiltai" dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo byloje VĮ „Automagistralė".

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (t.l, b.1.2-5) prašė priteisti iš atsakovo 7 786,31 Lt žalos atlyginimo, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad autoavarijos, įvykusios 2005 m. liepos 31 d. 3 val., metu buvo apgadintas draudėjo UAB „Dizaino ir vaizdo projektai“ savanorišku draudimu (CASCO) apdraustas automobilis HYUNDAI COUPE v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovas (draudikas) įvykį pripažino draudiminiu ir atlygino draudėjui 7786,31 Lt žalą. Ieškovas teigia, kad jam, kaip draudikui, perėjusi teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Autoavariją lėmė atsakovo, vykdžiusios kelio remonto ir atsakingo už tinkamą kelių bei gatvių priežiūrą ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimą, neveikimas, todėl jis už savo pareigų netinkamą vykdymą privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.2.74-78 b.l.).

Teismas nustatė, kad automobilis Hyundai Coupe, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Dizaino ir vaizdo projektai", 2005-01-03 - 2006-01-03 laikotarpiu buvo apdraustas automobilių ir keleivių savanorišku draudimu (t.l, b.1.7). 2005-07-31 3.00 val. Elektrėnų sav., kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas šis automobilis, vairuojamas S. K.. Teismas nustatė, jog Pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 28/0520200 (t.l, b.1.9) patvirtina, kad S. K. vairuojamas automobilis užvažiavo ant kliūties. Pažymoje taip pat nurodyta, kad vairuodama automobilį kelyje, kur vykdomi kelio darbai ir eismas viena kryptimi, prasilenkiant su balniniu vilkiku, kuris tempė puspriekabę, jam pravažiavus, susidaręs oro gūsis sujudino eismo juostas skiriantį kelio ženklą, kuris krito po automobilio ratais ir sugadino automobilį. Iš administracinėje medžiagoje esančio 2005-07-31 S. K. paaiškinimo teismas nustatė, jog, aiškindama įvykio aplinkybes, S. K. nurodė, jog „nuo priešpriešiais važiuojančio sunkvežimio atšokęs skiriamasis ženklas ir jo stovas staiga atsidūrė priešais jos vairuojamą automobilį važiuojamoje kelio dalyje". Atsižvelgdamas į byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, teismas konstatavo, jog jie yra prieštaringi ir šių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės. Teismas nurodė, kad po eismo įvykio visiškai nebuvo aiškintasi tikroji skiriamojo ženklo atsiradimo važiuojamoje kelio dalyje priežastis: ar skiriamasis ženklas ir jo stovas atšoko nuo priešpriešiais važiuojančio vilkiko, ar skiriantis ženklas po S. K. vairuojamu automobiliu nukrito nuo priešpriešiais važiuojančio krovininio automobilio sukeltos oro bangos prasilenkimo metu, kartu teismas neatmetė galimybės, jog ant skiriamojo ženklo galėjo užvažiuoti ir pati S. K. (t.l, b.1.10). Kadangi įrodymų apie tai, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelią, esant nenuginčytai aplinkybei, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo aptvertas standartiniais teisės aktų reikalavimus atitinkančiais kelio ženklais, kurie prasilenkiant teisės aktų leidžiamu greičiu, net ir esant intensyviam eismui, nevirsta, nebuvo, teismas konstatavo, jog daryti išvados, kad remontuojamas kelias ar jame esantys įrenginiai buvo su trūkumais, negalima. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinys CK 6.266 str. pagrindu negalėjo būti pareikštas, kadangi ši norma taikoma tik tais atvejais, kai žala padaryta dėl savaiminio tam tikrų statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo, ar kitokių jų trūkumų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UADB „Seesam Lietuva" prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (t.2, b.1.82-88):

1. Teismo sprendimas grįstas tik prielaidomis ir abejonėmis, teismas nepagrįstai nusprendė, kad surinkti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi ir šių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės. Pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 28/0520200 patvirtina, kad automobilio HYUNDAI COUPE, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja laikėsi remontuojamame kelio ruože nustatyto greičio režimo ir kitų KET bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų reikalavimų, KET reikalavimų nepažeidė. Ši pažyma yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl joje nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovas neįrodė, kad S. K. pati įvažiavo į skiriamąjį ženklą, tik išreiškė samprotavimus, kad taip galėjo būti. Todėl atsakingu už padarytą žalą asmeniu laikytinas atsakovas, nevykdęs jam sutartimi numatytos pareigos užtikrinti saugias kelių eismo sąlygas jo remontuojamo kelio ruože. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad ieškovas tinkamai pasirinko atsakovą ir tinkamai realizuoja savo teisę į subrogaciją.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinys CK 6.266 str. pagrindu negalėjo būti pareikštas. Pagal CK 6.266 str. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Atsakovas neįrodė, kad autoįvykis ir žala, kaip jo pasekmė, įvyko būtent dėl automobilio vairuotojos S. K. kaltės. Priešingai, pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 28/0520200 aiškiai nurodyta, kad automobilio HYUNDAI COUPE, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja KET reikalavimų nepažeidė, jokių veiksmų, kuriuos būtų galima pripažinti S. K. tyčia ar dideliu neatsargumu, nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

3. Teismas atmetė ieškinį nepagrįstai, kadangi buvo visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Vienintele 2005-07-31 kelių eismo įvykio priežastimi buvo atsakovo neveikimas, pasireiškęs netinkamu eismo juostas skiriančių kelio ženklų įrengimu (skiriamuosius kelio ženklus atsakovas įrengė nestabiliai ir nesaugiai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, kadangi kelių eismo įvykiui sukelti pakako vėjo gūsio, susidariusio nuo pravažiuojančio vilkiko). Atsakovas, vadovaujantis CK 6.266 str., atsako be kaltės, kadangi jo kaltė preziumuojama, o jokių įrodymų, leidžiančių atleisti jį nuo atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo ar nenugalimos jėgos, atsakovas nepateikė. Tokios pozicijos laikosi ir LAT (2006-10-11 nutartis c.b. Nr.3K-7-365/2005 A. S. v UAB „Dunokai", UAB „Tauragės būtų ūkis"; 2005-11-16 nutartis c.b. Nr.3K-584/2005 UAB „Lietuvos draudimas" v Vilniaus m. savivaldybė). Žalos atsiradimo faktą ir dydį įrodo policijos pažyma, sugadinto automobilio nuotraukos, automobilio remonto sąmata ir sąskaita faktūra (žalos buvimo fakto bei jos dydžio atsakovas neginčija). Akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos - jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs jam rangos sutartimi pavestas pareigas užtikrinti saugias eismo sąlygas jo remontuojamame kelio ruože ir būtų įrengęs tinkamus eismo juostas skiriančius kelio ženklus, jeigu būtų atsižvelgęs, kad keliu važinėja sunkiasvoriai automobiliai, kurie gali sukelti vėjo gūsius, akivaizdu, kad ir paties eismo įvykio nebūtų buvę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo UADB „Seesam Lietuva" apeliacinį skundą atsakovas AB „Kauno tiltai" prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą, AB „Kauno tiltai" yra netinkamas atsakovas.

2. Atsakovas netinkamai interpretuoja CK 6.266 str. Pagal CK 6.266 str. statinių savininkas atsako be kaltės, jeigu žala padaroma dėl pastatų, statinių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Todėl ieškovas privalėjo įrodyti, kad statinys sugriuvo ar buvo su trūkumais (įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui). Tik esant šiems įrodymams, statinio savininkas turėtų atlyginti žalą. Tačiau ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad statinys, įrenginys sugriuvo ar buvo su trūkumu, vadinasi, jam tekusios įrodinėjimo pareigos neįvykdė.

3. Atsakovas kelio remonto darbus vykdė pagal rangos sutartį su kelio savininku. Jeigu statinio savininkas gali atsakyti be kaltės esant įstatyme numatytoms sąlygoms, tai sutartinei atsakomybei atsirasti reikalinga ir kaltė. Jokių rašytinių įrodymų dėl atsakovo kaltės byloje nėra.

Šalies argumentai

4. Ieškovo teiginiai, kad žala atsirado dėl atsakovo neveikimo, dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė teisės aktų numatytas funkcijas, t.y. skiriamuosius kelio ženklus įrengė nestabiliai ir nesaugiai, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, visiškai nepagrįsti, kadangi niekas nenustatė, kad kelio ženklai buvo pastatyti nestabiliai ir nesaugiai, kad jie buvo pastatyti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovas nenurodo nei teisės aktų, nei reikalavimų, kaip kelio ženklai turi būti statomi. Ieškovas nėra kompetentingas svarstyti, kaip turi būti statomi skiriamieji kelio ženklai.

5. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir atsakovo veiksmų. Pažymoje dėl eismo įvykio administracinėje byloje nurodyta, kad vairuodama automobilį kelyje, kur vykdomi kelio darbai ir eismas viena kryptimi, prasilenkiant su balniniu vilkiku, kuris tempė puspriekabę, jam pravažiavus, susidaręs oro gūsis, sujudino eismo juostas skiriantį kelio ženklą, kuris krito po automobilio ratais. Iš administracinėje medžiagoje esančio 2005-07-31 S. K. paaiškinimo matyti, jog ji, aiškindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad „nuo priešpriešiais važiuojančio sunkvežimio atšokęs skiriamasis ženklas ir jo stovas staiga atsidūrė priešais jos vairuojamą automobilį važiuojamoje kelio dalyje". Ji taip pat nurodė, kad važiavo 50-60 km/h greičiu, nors tame kelio ruože greitis buvo ribojamas 40 km/h. Pareigūnas, atvykęs į autoįvykio vietą maždaug po pusvalandžio, konstatavo, kad skiriantis ženklas po S. K. vairuojamu automobiliu nukrito nuo priešpriešiais važiuojančio krovininio automobilio sukeltos oro bangos prasilenkimo metu. UAB „Dizaino ir vaizdo projektai" akcininkas L. M., sekančią dieną po autoįvykio pildydamas pranešimą apie įvykį, nurodė, kad „ ...kliudžiau apsauginį stulpelį ir įvyko autoįvykis". Ši informacija L. M. buvo žinoma iš S. K.. Todėl teismas padarė teisingą ir objektyvią išvadą, kad skiriamasis ženklas važiuojamoje dalyje atsirado dėl fizinio poveikio į jį, t.y. jis nenuvirto savaime ir nebuvo su trūkumais. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelią, nenuginčyta aplinkybė, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo aptvertas standartiniais, teisės aktų reikalavimus atitinkančiais, kelio ženklais, kurie prasilenkiant teisės aktų leidžiamu greičiu, nevirsta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grįstas tik prielaidomis ir abejonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir šių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės.

Pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog Elektrėnų policijos komisariato 2005 m. lapkričio 11 d. pažymoje Nr. 28-R7-7—9632 Dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 28/0520200 (t.1, 9 b.l.) nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis, nes šis dokumentas oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte yra apibrėžta kokių aplinkybių, nustatytų administracinėje byloje, nereikia įrodinėti civilinėje byloje – tai aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Elektrėnų policijos komisariato 2005 m. lapkričio 11 d. pažyma Nr. 28-R7-7—9632 Dėl eismo įvykio yra parengta administracinės bylos, kurioje Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas 2005 m. rugsėjo 1 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, medžiagos pagrindu. Taigi, akivaizdu, kad ši administracinė byla teisme nebuvo nagrinėjama, todėl joje administracinius įgaliojimus turinčio pareigūno priimto procesinio sprendimo ar jo pagrindu išduotoje pažymoje nurodytos aplinkybės nelaikytinos įrodytomis CPK prasme. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinės bylos medžiagos pagrindu išduotą 2005 m. lapkričio 11 d. pažymą Nr. 28-R7-7—9632 pagrįstai vertino tik kaip paprastą rašytinį įrodymą visų kitų civilinėje byloje surinktų įrodymų kontekste.

Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas 2005 m. rugsėjo 1 d. nutarime ir Vyresniojo patrulio R. S. 2005 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime, kurie surašyti pagal HYUNDAI COUPE vairuotojos paaiškinimus, nurodoma, kad vairuotoja paaiškino, jog prasilenkiant su balkiniu vilkiku nuo jo sukeltos oro bangos po jos automobilio ratais nukrito priešingas eismo juostas skiriantis kelio ženklas. Tačiau iš administracinės bylos medžiagoje esančio iš karto po įvykio vairuotojos S. K. rašyto 2005 m. liepos 31 d. paaiškinimo matyti, jog ji aiškino ne taip kaip nurodyta pareigūnų surašytuose dokumentuose. Ji paaiškinime nurodo, jog priešais jos vairuojamą automobilį važiuojamoje kelio dalyje kelio juostas skiriantis ženklas atsidūrė atšokęs nuo priešinga eismo kryptimi važiavusio sunkvežimio. Be to, 2005 m. rugpjūčio 1 d. pranešime apie eismo įvykį draudikui L. M. (draudėjo atstovas) nurodė, kad remontuojamame kelio ruože kliudė apsauginį stulpelį (t.1, 10 b.l.). Teisėjų kolegija, išanalizavusi aukščiau aptartuos rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys yra prieštaringi. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta HYUNDAI COUPE vairuotoja S. K. negalėjo nurodyti tikslios kelio juostas skiriančio ženklo atsiradimo jos važiuojamojoje kelio dalyje priežasties, t.y. ar tai įvyko dėl vilkiko kontakto su kelio ženklu ar dėl vilkiko sukeltos oro bangos (t.2. 56 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Kolegijos vertinimu, šioje byloje iš vienintelės tiesioginės eismo įvykio, kurio metu padarytą žalą siekia prisiteisti ieškovas, dalyvės paaiškinimų, duotų iš karto po įvykio 2005 m. liepos 31 d., galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad eismo juostas skiriantis ženklas važiuojamojoje dalyje atsirado atšokęs nuo vilkiko, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas AB „Kauno tiltai“, vykdęs kelio remonto darbus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų (nėra vienos iš būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos), todėl jis ir neturi atlyginti eismo įvykio metu padarytos žalos. Labiau tikėtina tiesioginė eismo įvykio priežastis vilkiko vairuotojo neteisti veiksmai kliudant eismo juostas skiriantį ženklą.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad kelio ruožas, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo aptvertas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais kelio juostas skiriančiais ženklais, kad atsakovas netinkamai juos sustatė ar kad netinkamai juos prižiūrėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, kaip kelio remonto darbus pagal 2005 m. birželio 10 d. sutartį (t.1, 158-159 b.l.) vykdęs rangovas, turi atlyginti draudikui eismo įvykio metu asmens, kuriam draudikas išmokėjo draudiko išmoką, patirtą žalą (CK 6.1015 str. 2 d.).

Kartu teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju iš viso negali būti taikomas CK 6.266 str. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad statybos (remonto) darbų laikotarpiui rangovui yra perduodamas remontuojamas statinys ir jis tampa teisėtu statinio valdytoju, todėl esant CK 6.266 str. nustatytoms sąlygoms, rangovas, kaip statinio valdytojas, gali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn prieš trečiuosius asmenis. Tačiau, kaip minėta anksčiau, byloje nėra nustatyta, kad 2005 m. liepos 31 d. eismo įvykis įvyko dėl rangovo AB „Kauno tiltai“ neteisėtų veiksmų, todėl jam civilinės atsakomybės taikymas CK 6.266 straipsnio pagrindu negalimas.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasTeisėjai Nijolia IndreikienėEgidijus Tamašauskas