Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-327-2014

Teisėjas Raimundas Klimaitis Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00543-2012-6

2014 m. sausio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Olego Šibkovo ir Gyčio Večersko, sekre­to­riau­jant Aušrinei Kudž­mienei, Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Jakščiui, nukentėjusiajam M. G., nuteistajam A. U., nuteistųjų gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal nuteistųjų R. A. ir A. U. apeliacinius skundus dėl Jurbarko ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

- A. U. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – šeši mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

- R. A. pripažintas kaltu BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – aštuoni mė­nesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

M. G. naudai iš A. U. ir R. A. solidariai pri­teis­ta 1400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) litų turtinės žalos atlyginimo, 5000 (penki tūkstan­čiai) litų neturtinės žalos atlyginimo bei 600 (šeši šimtai) litų advokato išlaidoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuo­monių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 9 d., apie 1 val. 30 min., ka­vi­nė­je (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. A., viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepa­gar­bą ap­linkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nu­sis­to­vėjusių normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė smūgius, spy­rė M. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam kirstinę žaizdą kaktoje, odos nu­brozdinimus smakre, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 9 d., apie 1 val. 30 min., ka­vi­nė­je (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. U., viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepa­gar­bą ap­linkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. nepaisydamas visuotinai priimtų nu­si­sto­vė­jusių normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė smūgius M. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam kirstinę žaizdą kaktoje, odos nu­broz­di­ni­mus smakre, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. A. nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pa­čiu metu, toje pačioje viešoje vie­to­je, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepa­gar­bą aplinkiniams ir tuo sutrikdė vi­suomenės tvarką ir rimtį, t. y. nepaisydamas visuotinai pri­imtų nu­sistovėjusių normų, su­trik­dy­da­mas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė ran­ka smū­gį į veidą ikiteisminio tyrimo me­tu nenustatytam asmeniui, tuo sukeldamas jam fizinį skaus­mą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. U. ir nuteistųjų gynėjas prašė tenkinti nuteistųjų ape­­­liacinius skundus juose nurodytais mo­ty­vais.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinius skundus pateikusiems nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Visa tai leidžia spręsti, kad nuteistųjų veiksmai buvo aktyvūs, įvykis buvo viešoje vietoje – kavinėje, joje esant daug lan­kytojų, kurie į šiuos veiksmus atkreipė dėmesį. Nuteistieji veikė – mušė nukentėjusįjį – tyčia, pargriovė jį ant grindų, spyrė, ig­no­ruodami aplinkinius ir aplinką. Visos šios aplinkybės akivaizdžios iš kavinės apsaugos vaizdo įrašo. Nors nuteistųjų veiksmai truko gana trumpai ir buvo nutraukti ka­vi­nės apsaugos darbuotojų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas šiuos nuteistųjų veiks­mus teisingai vertino kaip demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir realiai sutrikdžiusiais visuomenės tvar­ką ir rimtį, jų veiksmais buvo išreikštas pagarbos kitiems asmenims akivaizdus ignoravimas, kuris turėjo viešąjį pobūdį, todėl nuteistųjų skundų argumentas, kad jie neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, laikytinas visiškai nepagrįstu ir atmestinas.

Nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo M. G. teta E. S. dirba Jurbarko rajono apylinkės teisme teis­mo posėdžių sekretore, dažnai dirba su teisėju R. K., todėl, jo teigimu, byla buvo išnagrinėta šališko teismo. Be to, tei­sia­mojo posėdžio metu teisėjas uždavė nedviprasmišką klausimą prokurorui. Tačiau šie skundo argumentai paneigiami pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolu, iš kurio matyti, kad na­gri­nė­jamoje byloje posėdžių sekretorė E. S. nedalyvavo. Jokių teisėjo šališkumą ar jo su­in­teresuotumą bylos baigtimi patvirtinti galinčių bylą nagrinėjančio teisėjo pasisakymų pirmos ins­tan­ci­jos teismo teisiamojo posėdžio protokole nėra. Teisiamųjų posėdžių metu teisėjui nebuvo pareikš­tas nušalinimas. Net ir pasitvirtinus R. A. apeliaciniame skunde nurodytos frazės pa­sakymo faktui, nėra aiškus jos kontekstas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ji pati savaime netei­kia pagrin­do spręsti apie teisėjo šališkumą. Šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra de­kla­ratyvus ir nepagrįstas.

Apeliacinių skundų argumentas, kad teismas netyrė aplinkybių, jog konfliktas vy­ko tarp A. U. ir T. J., bet ne su nukentėjusiuoju M. G., taip pat atmestinas, kadangi kilusio konflikto priežastys ir veikos padarymo motyvai kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. nėra esminiai. Taip pat atmestinas ir nuteistojo R. A. skundo argumentas dėl nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad teismas rėmėsi liudytojo A. M., kuris neigė matęs smūgius ir pačias muš­ty­nes, parodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino šio liudytojo parodymus. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio pro­to­kolo matyti, kad liudytojas A. M. parodė, jog konflikto metu jis buvo kavinėje ant laiptų, matė jaunuolius pasiruošusius muštynėms, vienas iš jų stovėjo prie turėklų, o kiti taikėsi suduoti. Taip pat jis išvedė į lauką nukentėjusįjį, kuris po konflikto buvo kruvinu veidu.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta nuteistojo R. A. skunde nurodytą ap­linkybę, kad R. A. be pagrindo buvo pripažintas kaltu, kad pažeisdamas viešąją tvarką sudavė smūgį ranka į veidą nenustatytam asmeniui. Pats R. A. šios aplinkybės nepripažino – tvirtino tik susistumdęs su liudytoju T. J.. R. A. smūgio nenustatytam asmeniui nepa­tvir­tina nei įvykio veiksmo vaizdo įrašas, nei jo apžiūros protokolas (b. l. 5-6), kuriame nurodoma apie į besistumdančiųjų būrį įsimaišiusį nenustatytą vaikiną balta palaidine trumpomis rankovėmis. Šis tariamai nukentėjęs asmuo nėra nustatytas. Nuosprendyje nėra nurodyta, kokie būtent įrodymai pa­tvirtina šį R. A. nusikalstamos veikos epizodą.

Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikavo R. A. nusi­kals­ta­mus veiksmus prieš M. G. ir prieš nenustatytą asmenį pagal BK 284 str. 1 d. ne kaip atskirus sa­varankiškus nusikaltimus, bet kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytus veiksmus bai­gia­ma­ja­me akte – nuosprendyje pripa­žindamas juos nusikalstamos veikos atskirais epizodais. Kaip nu­ro­dy­ta, kaltinimas nu­teis­tajam R. A. sudavus į veidą nenustatytam asmeniui nepagrįstas nea­be­jotinais baudžiamojo proceso įstatymo nusta­ty­tais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje ištir­tais įrodymais. Įstatymas reikalauja negin­čijamais įrodymais pagrįsti kiek­vieną in­kri­­mi­nuo­ja­mos nu­sikals­ta­mos veikos sudėties požymį. Taigi, nagrinėjamoje byloje R. A. kaltinant šiuo nu­si­kalstamos veikos epizodu ir jį už šią veiką nuteisus, buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. rei­ka­lavimai, o nuos­prendyje iš­dės­ty­tos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažei­di­mu, dėl to nuos­prendžio dalis, kurioje R. A. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 9 d., apie 1 val. 30 min., ka­vi­nėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. U., viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo ne­pa­gar­bą ap­linkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. nepaisydamas visuotinai pri­im­tų nu­si­sto­vėjusių normų, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė smū­gius M. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam kirstinę žaizdą kaktoje, odos nu­broz­di­ni­mus smakre, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, R. A., tęsdamas savo nu­si­kalstamą vei­ką, tuo pa­čiu metu, toje pačioje vietoje, viešoje vie­to­je, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė vi­suomenės tvarką ir rimtį, t. y. nepai­sy­damas visuotinai pri­imtų nusistovėjusių normų, su­trik­dy­da­mas pašalinių asmenų ramybę ir lais­va­laikį, tyčia sudavė ran­ka smūgį į veidą ikiteisminio tyrimo me­tu nenustatytam asmeniui, tuo su­kel­damas jam fizinį skaus­mą, keičiama – aplinkybė, kad R. A., tęsdamas savo nusi­kals­ta­mą veiką, tuo pa­čiu metu, toje pačioje vietoje, viešoje vie­to­je, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu el­ge­siu demons­tra­vo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė vi­suomenės tvarką ir rimtį, t. y. nepai­sy­da­mas visuotinai pri­imtų nusistovėjusių normų, su­trik­dy­da­mas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė ran­ka smūgį į veidą ikiteisminio tyrimo me­tu nenustatytam asmeniui, tuo sukeldamas jam fizinį skaus­mą, ša­linama iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.).

R. A. skunde taip pat nurodoma, kad teismo jam paskirta bausmė yra per griežta ir neproporcinga, parinkta bausmės rūšis neatitinka bausmių skyrimo pagrindų ir prieštarauja tei­sin­gu­mo principams. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteis­tie­siems paskirtų bausmių teisingumu. Pir­mo­sios instancijos teismas nuteistiesiems skiriamas bausmes tinkamai motyvavo, atsižvelgė į padarytų nusi­kals­ta­mų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų padarymo motyvus, nu­teis­tųjų as­me­nybes bei visas bylos aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.).

Nuteistieji padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ap­linkybių nenustatyta (BK 59 str.), jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nu­si­kal­timą jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. U. anksčiau neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių ad­mi­nistracinių nuobaudų neturėjo, nedirbo. R. A. teistas, nusikalstamos veikos padarymo me­tu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, dirbo. Nors BK 284 str. 1 d. sankcijoje be laisvės ap­ribojimo yra numatytos ir kitos bausmės – viešieji darbai, bauda, areštas bei terminuotas laisvės atė­mimas, įvertinus visas aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, teisėjų kolegijos nuo­mone, apylinkės teismas nuteistiesiems pagrįstai paskyrė sankcijoje už padarytą nusikaltimą nu­matytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teis­mas sprendžia, kad paskirtoji bausmė neprieš­ta­rau­ja bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės sky­ri­mo pagrindams (BK 41 str., 54 str. 1 d. ir 2 d.).

Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmes apylinkės teismas va­do­vavosi BK 284 str. 1 d. numatytos sankcijos ribomis. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vi­dur­kio. Byloje nustatyta viena nuteistųjų atsakomybę sun­ki­nanti ap­lin­ky­bė. Todėl apy­lin­kės teismo nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiai, kurie yra žymiai mažesni už BK 48 str. 2 d. nu­matytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį (A. U. – šeši mėnesiai laisvės apribojimo, R. A. – aštuoni mė­nesiai laisvės apribojimo) su įpareigojimu per nustatytą laikotarpį būti na­muose nuo 22 val. iki 6 val., per griežti nelaikytini ir dar labiau jų švelninti jokio pagrindo nėra. Nu­teistojo R. A. skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl jam paskirtos laisvės apribojimo baus­mės jis gali netekti darbo, taip pat nesudaro pa­grin­do šios bausmės keitimui švelnesne.

Pirmos instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Priimdamas sprendimą dėl turtinės žalos dydžio įrodytinumo teismas rėmėsi tik nuken­tė­ju­sio­jo parodymais ir motyvavo tuo, kad nukentėjusiojo važinėjimo pas tyrėjus automobilio sunaudoto kuro kiekis yra realus, krauju suteptų ir sugadintų drabužių kaina yra reali. Teisėjų kolegijos nuo­mo­nė dėl šios žalos pagrįstumo ir dydžio yra kitokia. Nukentėjusysis, pateikdamas 450 Lt ieškinio reikalavimą atlyginti už kelionės pas tyrėją išlaidas, nepateikė jokių įrodymų ne tik apie realiai tu­rėtas išlaidas, bet ir įrodymų apie savo naudotą automobilį, apie savo studijas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pas tyrėją vyko tris kartus, nors ikiteisminio tyrimo metu jo buvimas pas tyrėją užfiksuotas du kar­tus – atliekant apklausą 2012 m. spalio 8 d. (b. l. 13) ir pateikiant civilinį ieškinį ir pripažįstant jį civiliniu ieškovu 2012 m. lapkričio 19 d. (b. l. 14, 15). Nukentėjusiojo drabužių – striukės, marš­ki­nių ir batų sugadinimas taip pat patvirtinamas tik nukentėjusiojo parodymais. Drabužiai ir batai iki­teisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėti. Be to, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis M. G. parodė, kad į klubą buvo atėjęs su blizgančia juoda languota striuke, tačiau, ar kon­flik­to metu buvo su striuke, neprisimena. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis tvirtino, kad dar buvo mušamas lauke, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad lauke nuteistieji jo nemušė, nes buvo žmonių, kurie juos stebėjo. Vaizdo įraše įvykio metu jis užfiksuotas vilkintis šviesios spalvos marškiniais (buvo be striukės). Nukentėjusiojo nurodytos drabužių ir batų kainos (striukės – 300 Lt, marškinių – 200 Lt, batų – 500 Lt) santykinai nėra mažos ir, kai nuteistieji ieškinio dydį ginčija, šiam dydžiui pripažinti įrodytu nepakanka vien nukentėjusiojo parodymų ir nuosprendyje nurodyto abstraktaus motyvo, kad šių daiktų kaina yra reali. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuos­prendžio dalis keistina ir nukentėjusiojo civilinis ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo per­duotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad nu­kentėjusiajam priteistas penkių tūkstančių litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis at­sižvelgiant į sužalojimus ir teismų praktiką panašiose bylose. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nu­ken­tėjusiajam buvo sutrikęs miegas, kad jis kreipėsi į medikus, taip pat nėra įrodymų, kad nuken­tėjusiajam buvo kokie nors egzaminai.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepa­togumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ben­dra­vimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą pa­da­riu­sio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato pi­ni­gi­nę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dva­si­nį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriau­dą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Įvertinus įstatymo numatytus kriterijus, visas bylos aplinkybes, tai, kad byloje nėra duo­me­nų, galinčių patvirtinti liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiškinių nukentėjusiajam buvimą, atsi­žvelgiant į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų prak­tiką panašaus pobū­džio bylose, teisėjų kolegija sprendžia, kad už patirtą skriaudą apylinkės teismas nukentėjusiajam pa­skyrė padarytam nusikaltimui neproporcingą, per didelę piniginę kompensaciją, todėl priteistinos neturtinės ža­los dydis M. G. sumažinamas.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti kitokie esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės, todėl nuosprendis keičiamas tik dėl aukščiau paminėtų BPK pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p.

nutaria:

Nuteistųjų R. A. ir A. U. apeliacinius skun­dus tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodyta pripažintą aplinkybę, kad nuteistasis R. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pa­čiu metu, toje pačioje viešoje vie­to­je, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdė vi­suomenės tvarką ir rimtį, t. y. nepaisydamas visuotinai pri­imtų nusistovėjusių normų, su­trik­dy­da­mas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, tyčia sudavė ran­ka smūgį į veidą ikiteisminio tyrimo me­tu nenustatytam asmeniui, tuo sukeldamas jam fizinį skaus­mą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. U. ir R. A. priteista solidariai 1400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) litų turtinės žalos atlyginimo M. G. naudai. Pripažinti M. G. teisę į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atly­gi­ni­mo patenkinimą, o klausimą dėl jos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš A. U. ir R. A. priteistos neturtinės žalos atlyginimo M. G. naudai dydį sumažinti iki 1000 (vieno tūkstančio) litų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.