Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. M., atsakovės atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Serneta“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad dokumentų kopijas iš jas paėmusių institucijų buvo prašyta pateikti raštu, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. Tiek bendrovės, tiek mokesčių administratoriaus turimomis žiniomis šie dokumentai sudaro baudžiamosios bylos Nr. 1-29-497/2011 medžiagą. Byla yra išnagrinėta pirmos instancijos teismo, bylos nagrinėjimas vyko kaip tik tuo metu, kai mokesčių administratorius pareikalavo pateikti papildomus dokumentus bei buvo informuotas, kad jų pateikti nėra galimybės dėl didelės bylos esančios teismo žinioje apimties, bylos medžiagą sudaro 37 tomai ir prie jos prijungti dokumentai – 7 dėžės su dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas byloje bus nagrinėjamas 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teisme. Bylos nagrinėjimo metu kokių nors kopijų ar nuorašų gavimas nėra įmanomas ir praktiškai tokie prašymai nėra tenkinami dėl teismų lėšų šių nuorašų atlikimui ir tos priežasties, kad bendrovės darbuotojams nėra leidžiama naudotis bylos medžiaga siekiant išrinkti bei susisteminti VMI pateiktinus duomenis. Apie tai mokesčių administratoriaus darbuotojai buvo informuoti laiku ir tinkamai.

Mano, kad mokesčių administratoriaus ginčijamas sprendimas yra susijęs su tarp mokesčių administratoriaus ir bendrovės kilusiais ir teisme nagrinėjamais ginčais mokesčių administravimo srityje. 2010 m. birželio 12 d. bendrovė iš Vilniaus apskr. VMI gavo 2010 m. gegužės 28 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr.(duomenys neskelbtini) ir 2010 m. birželio 7 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr.(duomenys neskelbtini). Šios pažymos buvo apskųstos Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010-11-02 sprendimu jas panaikino. Mano, kad vietos mokesčių administratorius per dažnai naudojasi savo teise reikalauti pateikti apskaitos dokumentus, tuo sukeldamas abejones dėl jo nešališkumo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą dokumentai bus grąžinti. Bandė prašyti dokumentų, tačiau nepavyko gauti, nes Vilniaus apskr. VMI negalėjo konkrečiai nurodyti, kokių dokumentų reikia.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 114 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata mokesčių administratoriui savarankiškai pasirinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustatyti tikrinimo mastą ir laiką, o už mokesčių administratoriaus pareigūnų nurodymų nevykdymą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 172³ str. nustato administracinę atsakomybę. Remiasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 76 str. 1 d., Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 str. 2 d. nuostatomis.

Skundas netenkinamas.

Ginčas byloje kilęs dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (4.65)-308-200 dėl mokesčių deklaracijų pateikimo termino nepratęsimo, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 4, 41).

Nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. sausio 16 d. pateikė prašymą leisti pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas už 2007–2010 metus per maksimaliai galimą laikotarpį, kuriame nurodė, kad bendrovės apskaitos dokumentai yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, per 2007–2010 m. laikotarpį bendrovė pardavė nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį turtą, prekes, tačiau neturėdama turto likutinių verčių ir nusidėvėjimo, negali paskaičiuoti bendrovės sąnaudų, todėl negali pateikti 2007–2010 metų metinių pelno mokesčių deklaracijų (b. l. 40).

Bendros mokesčių mokėtojo pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje, kurių pateiktas sąrašas šiame straipsnyje nėra baigtinis. Pagal 40 straipsnio nuostatas mokesčių mokėtojas privalo: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 p.); bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 p.); teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis (3 p.); teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (4 p.); laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 p.); teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (6 p.); sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją (7 p.); pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją (8 p.); šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarymą (9 p.); atlikti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas (10 p.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais mokesčio deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) mirties atveju, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko mirties atveju bei kitais centrinio mokesčių administratoriaus nurodytais atvejais. Pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalį metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. Iki 2010 m. gruodžio 11 d. šio įstatymo pakeitimo metinė pelno mokesčio deklaracija buvo teikiama iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos.

Vadinasi, pareiškėja metines pelno mokesčio deklaracijas už 2007–2010 metų laikotarpį turėjo pateikti atitinkamai už 2007 m. – iki 2008 m. spalio 1 d., už 2008 m. – iki 2009 m. spalio 1 d., už 2009 m. – iki 2010 m. spalio 1 d., už 2010 m. – iki 2011 m. birželio 1 d.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl deklaracijų nepateikimo (informacijos apie turto likutines vertes ir nusidėvėjimą neturėjimas, negalėjimas paskaičiuoti bendrovės sąnaudų, baudžiamosios bylos, kurioje yra reikiami dokumentai, nagrinėjimas teismuose) neatleidžia ir negali atleisti pareiškėjos nuo pareigos laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus vykdymo. Be to, deklaracijų pateikimo terminai jau buvo pasibaigę, kai pareiškėja su 2012 m. sausio 16 d. prašymu kreipėsi dėl jų pratęsimo, todėl nebuvo pagrindo jų pratęsti.

Darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. vasario 10 d. sprendimas Nr. (4.65)-308-200 dėl mokesčių deklaracijų pateikimo termino nepratęsimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Serneta“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.