- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- I-523-505/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namams
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, atstovei Ž. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašė teismo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 33-35).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog atvykus į Marijampolės pataisos namus kreipėsi dėl darbo centrinėje katilinėje- kūriku, kadangi anksčiau tokį darbą dirbo bei turi išsilavinimą. Tačiau dėl neapaiškinamų priežasčių jo nepaskyrė ten dirbti, o paskyrė į 5 būrį- siuvimo cechą, vėliau buvo paskirtas siuvimo štampavimo ceche- metalo nuėsdintojo, vielos traukėjo, šalto išsodinimo automatų operatoriaus mokiniu. Po to buvo paskirtas liejimo ceche- kokilisto mokiniu, šaltkalvio remontininko mokiniu, vėliau buvos paskirtas dirbti Žaliavų ir medžiagų sandėlyje- krovėjo rankomis mokiniu. Siuvėjo darbo pareiškėjas neatsisakė. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Po minėto skundo buvo pasiūlytas kitas darbas ir pažadėta kai atsiras vieta katilinėje priims pareiškėją ten dirbti, tačiau iki šiol jis nebuvo paskirtas. Dėl sveikatos problemų teko priverstinai išeiti iš darbo. Taip pat nurodė, jog vėliau susirado savarankiškai kitą darbą, tačiau dėl neaiškių priežasčių į jo vietą buvo priimtas kitas asmuo. Gydytojo išvada taip pat kelia abejonių, kadangi antrą kartą darant sveikatos patikrinimą jokių ligos požymių nebuvo nustatyta. 2013 m. gegužės mėn. centrinėje katilinėje buvo laisva darbo vieta, tačiau ir tuo metu pareiškėjas nebuvo įdarbintas. Pagrindinis ir svarbiausias šios valdžios institucijos veiksmas (neveikimas) pareiškėjo atžvilgiu, yra BVK nustatytų įstatyminių normų nesilaikymas. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Pataisos įstaigos administracija visais įmanomais būdais vengė įdarbinti pareiškėją pagal specialybę, dėl ko buvo įdarbintas kenksmingomis sąlygomis. Laikinai paskyrė popieriaus ruošinių klijuotojo pareigoms, darbo pagal turimą specialybę nesuteikė. Nepaisant to, kad iki šių dienų vandens šildymo katilų mašinistais buvo įdarbinta dešimtys asmenų, neturinčių būtino tam darbui išsilavinimo, pareiškėjas buvo mėtomas iš vienos darbo vietos į kitą, dėl to 2011 metų rugsėjį buvo nustatyta liga, dėl kurios nebegali dirbti pagal turimą specialybę. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, kad dirbti katilų mašinistu (kūriku) jis negali, nes nėra atestuotas vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinisto darbui įstatymų nustatyta tvarka. Dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) patyrė 5000 Lt neturtinę žalą (jei būtų dirbęs ginčo laikotarpį, būtų uždirbęs po 200 Lt per mėnesį), kuri atsirado patyrus emocinius nepatogumus, psichologinį stresą dėl jo, kaip žmogaus teisių pažeidimo, garbės ir orumo žeminimo ir susirgus ūmia plaučių liga, kuri nėra gydoma, neteko pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 47-49).
Atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, jog pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbą tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatą, žmogaus amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę. Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikalinga vadovautis šiais papildomais kriterijais: nuteistojo turima darbinė patirtis. Į darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar valstybės įmonėse prie pataisos namų; nuteistojo drausmė (turimos galiojančios nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvacija darbui; nuteistojo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą. Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas. Nuteistųjų paskyrimo į darbą papildomi kriterijai: naujai atvykę į Marijampolės pataisos namus (toliau - pataisos namus) nuteistieji, skirstant pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintai skirstymo komisijai į pataisos namuose esančius būrius, dalyvaujant valstybės įmonės cechų (tarnybų) vadovams, nuteistajam sutinkant, gali būti iš karto nukreipiami dirbti; namuose esančius būrius, dalyvaujant valstybės įmonės cechų (tarnybų) vadovams, nuteistajam sutinkant, gali būti iš karto nukreipiami dirbti; pagal būrių viršininkų rekomendacijas; kai cecho, struktūrinio padalinio vadovas pareiškia pageidavimą dėl nuteistojo paskyrimo į darbą; pagal pačių nuteistųjų pageidavimą, administracijai atsižvelgiant į laisvas darbo vietas ir pareigas, neturintys galiojančių drausminių nuobaudų. Taisyklių 2 punkte (skyriuje) numatytais atvejais nuteistojo priėmimas į darbą turi būti suderintas su Vidaus tyrimų skyriumi, Apsaugos ir priežiūros skyriumi bei Sveiktos priežiūros tarnyba. Dirbti potencialiai pavojingų įrenginių aptarnavimo operatoriais gali būti priimti tik tie nuteistieji, kurie turi atitinkamai specialybei reikalingus dokumentus. Pretendentai dirbti darbą, reikalaujantį specialių žinių, turi turėti kvalifikacinius pažymėjimus. Nuteistųjų įdarbinimas nuo 2007 m. pasiekto 40,5% krito iki 18,8% 2013 m. I pusmečio duomenimis. Ir tai sąlygoja bendras ekonominis nuosmukis. A. L. į Valstybės įmonę prie Marijampolės pataisos namų paskirtas dirbti direktoriaus įsakymais sekančiai: Nr. 4-166 nuo 2006-12-13 Siuvimo ir štampavimo ceche metalo nuėsdintuoju, šalto išsodinimo automatų operatoriumi mokiniu, Nr. 4-12 nuo 2007-01-23 kokilistu mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-36 nuo 2007-02-15 šaltkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-70 nuo 2007-04-02 suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija, Nr. 4-218 nuo 2007-10-17 krovėju rankomis mokiniu Žaliavų ir medžiagų sandėlyje, Nr. 4-1 nuo 2008-01-07 suteikta krovėjo rankomis 2 kategorija, Nr. 4-86 nuo 2008-04-22 šaltkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche, Nr. 4-114 nuo 2008-06-02 suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija Liejimo ceche. 2011-06-16 A. L. buvo atlikta rentgeno nuotrauka ir diagnozuota tuberkulioziniai kalcinatai dešiniame plautyje (medicininė pažyma Nr.20/07-116). Įvertinus rizikos veiksnius A. L. darbo vietoje pagal gydytojo išvadą nuo 2011-11-09 A. L. dirbti buvo neleista, todėl į darbą jis buvo nevedamas. Kaip matyti iš darbinės veiklos suvestinės bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m. A. L., įvertinus jo fizinį pajėgumą, sveikatą, amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę, buvo aprūpintas darbu Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų, tačiau jis neturėjo pastovumo darbui, ganėtinai dažnai keitė norą įsigyti naują specialybę. Buvo dažniau reiklus kitiems, bet ne sau. Kaskart jam keičiant darbo vietą įmonė jį savo lėšomis apmokindavo, suteikdavo tam darbui atlikti reikalingą kvalifikaciją, bet po mokymų jis dėl įvairiausių priežasčių keisdavo darbo sritį. Atkreipė dėmesį į tai, kad centrinėje katilinėje, kur išreiškė norą dirbti pareiškėjas, pagal profesijų sąrašą dirba tik kūrikai, kurie apmokinti ir atestuoti pagal vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinistų mokymo programą mokymo įstaigoje turinčioje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją mokyti pagal Vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinistų mokymo programą. Vidutiniškai per metus pastoviai dirba 14 žmonių. Dėl įvairių priežasčių (atlikus bausmę, režimo ir darbo drausmės pažeidimus, išvykimai etapais ir kiti) kūrikų kaita per metus nuo 2005 metų vidutiniškai yra 2,2%. Pagal LR ūkio ministro 2005-03-24 įsakymu Nr.4-122 patvirtintų „Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatų" 34.5 p. reikalavimą papildomas atestavimas energetikos darbuotojams skiriamas, jeigu įmonės operatyviniai budėtojai (kūrikai) nedirbo ilgiau kaip 6 mėnesius. Darbas centrinėje katilinėje su potencialiai pavojingais įrenginiais - garo ir vandens šildymo katilais „Kalvis - 500" ir „Kaistra 1,2 MGV" reikalauja ypatingų žinių, pastovumo, įgūdžių, specialių kvalifikacinių reikalavimų, geros sveikatos bei mokymo įstaigoje išduoto galiojančio vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinisto pažymėjimo, todėl centrinės katilinės mašinistų (kūrikų) rotacija yra labai maža. Todėl A. L. negalėjo ir negali dirbti kūriku, kaip neatestuotas asmuo tam darbui, tai paminėta ir nuteistųjų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarkoje. Mokytis, persiatestuoti šiai profesijai pareiškėjas noro nereiškė, nors apie tai buvo informuotas 2006-05-23 Nr.5-654 rašte. Nuteistųjų prašymų ir pareiškimų registracijos žurnaluose nuo 2005 m. iki 2013 m. atsispindi faktai, kad pokalbiai dėl darbo su nuteistuoju A. L. kaskart buvo. 2005-10-05 siūlomo darbo siuvimo ceche atsisakė. 2009-10-14 fiksuotas žurnale asmeninis pokalbis nuteistojo su direktoriumi dėl darbo kūriku. Klausimas paliktas atviru, nes reikiami kūrikai šildymo sezonui buvo apmokyti ir laisvų darbo vietų nebuvo. Pretenzijų nuteistasis nepareiškė. 2010-05-06 fiksuotas žurnale asmeninis pokalbis nuteistojo su direktoriumi dėl jo parašo nebuvimo vienetinių darbų atlikimo paskyroje - žiniaraštyje, kuriame nepagrįstai atsisakė pasirašyti. Pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos neturėjo. Tai patvirtino parašu. 2013-03-21 fiksuotas žurnale asmeninis pokalbis nuteistojo su vyr. technologu R. S.. Nuteistasis supažindintas su įdarbinimu įmonėje ir galimybėmis įsidarbinti. Pretenzijų neišsakė.
Tretysis suinteresuotas asmuo Marijampolės pataisos namai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 44-46).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas skundžiasi, kad nuo 2005 metų negaunu pageidaujamo darbo, ir pareiškė, jog iki nebus suteikta vieta pageidaujamoje darbo vietoje žala tik didės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 125 straipsnis numato nuteistajam pareigą dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Atliekant bausmę pareiškėjui nekartą buvo sudarytos galimybės dirbti. BVK 125 straipsnio 1 dalis, numato administracijai pareigą atsižvelgti į darbingumą, todėl medikų išvados yra privalomos. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad darbą parenka administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Pareiškėjas buvo ne kartą priimtas į laisvas darbo vietas, tačiau nuolat keitė darbus. Pataisos namuose atliekantys bausmę nuteistieji įdarbinami ūkio aptarnavimo darbuose, kuriuose nuolat dirba per 100 nuteistųjų. Marijampolės pataisos namų ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų administracijos net ir kartu spręsdamos nuteistųjų įdarbinimo klausimus neturi galimybės kiekvienam nuteistajam, net ir norinčiam dirbti, pasiūlyti darbą. Pareiškėjas reikalauja norimo darbo, tačiau pagal medikų pažymoje nurodytą sveikatos būklę, jo dirbti negali, kituose jam pasiūlytuose darbuose mokėsi ir dirbo, todėl galimybė dirbti jam buvo sudaryta. Jei pareiškėjas pageidaus, pataisos namuose nuolat keičiasi ir reikalingi patalpų ir teritorijos valytojai bei kai kurie kiti darbininkai. Pareiškėjas teigė, kad yra diskriminuojamas ir persekiojamas, tačiau atliekant bausmę Marijampolės pataisos namų administracijos skatintas 11 kartų. Tai skatinimai už darbą, elgesį, už mokymąsi. Siūlymus skatinimams rašė Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys, todėl teiginys dėl susidorojimo nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Skunde pateikti reikalavimai grįsti neįvykusiais faktais, kaip atlyginimas už nedirbtą laikotarpį, todėl Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone atmestini. Marijampolės pataisos namai ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimą Nr. 932, valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos, dėl kurios arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pagal LR CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltės. Marijampolės pataisos namų administracijos nuomone, pareiškėjas savo skunde neįrodė, jog administracija nesilaikė įstatymų ir teisės aktų reikalavimų.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namams apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (ABTĮ 75 str. 1 d.), tačiau jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.130,131,167)(ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. L. Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2006-12-13 įsakymu Nr. 4-166 buvo paskirtas dirbti nuo 2006-12-13 Siuvimo ir štampavimo ceche metalo nuėsdintuoju, šalto išsodinimo automatų operatoriumi- mokiniu; 2007-01-23 įsakymu Nr. 4-12 nuo 2007-01-23 kokilistu mokiniu Liejimo ceche; 2007-02-15 įsakymu Nr. 4-36 nuo 2007-02-15 šaltkalviu remontininku mokiniu Liejimo ceche; 2007-04-02 įsakymu Nr. 4-70 nuo 2007-04-02 suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija; 2007-10-17 įsakymu Nr. 4-218 nuo 2007-10-17 krovėju rankomis mokiniu Žaliavų ir medžiagų sandėlyje; 2008-01-07 įsakymu Nr. 4-1 nuo 2008-01-07 suteikta krovėjo rankomis 2 kategorija; 2008-04-22 įsakymu Nr. 4-86 nuo 2008-04-22 šaltkalviu remontininku-mokiniu Liejimo ceche; 2008-06-02 įsakymu Nr. 4-114 nuo 2008-06-02 suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija Liejimo ceche (b.l. 47-49, 105-108). Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-10-03 įsakymu Nr.4-119 pareiškėjas buvo atleistas iš šaltkalvio pareigų ir nuo 2011-10-03 paskirtas operatoriumi bėgūnuotoju- mokiniu Liejimo ceche (b.l.106). 2011-06-16 A. L. buvo diagnozuoti tuberkulioziniai kalcinatai dešiniame plautyje ir vadovaujantis 2011-11-09 gydytojo išvada, įvertinus rizikos veiksnius pareiškėjo darbo vietoje (Liejimo ceche), A. L. dirbti buvo neleista ir jis nedirbo (b.l.119,138).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti neturtinę žalą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio nesuteikiant jam norimo darbo (kūriko, šaltkalvio), jį ignoruojant bei pažeidžiant jo teises, nors jis turi profesinės patirties, paskatinimų už stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 str.). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Valstybės įmonė prie Pataisos namų arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pagal BVK darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoši asmenį integracijai į visuomenę. Aptariamo Kodekso 125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų.
Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 2 dalį nuteistieji invalidai, pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių asmenų darbingumo įvertinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiga dirbti negalioja laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą (BVK 167 str. 3 d.). Šio straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčo laikotarpiu Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų nuteistųjų paskyrimo į darbą ir atleidimo iš darbo teisinius santykius reglamentavo Marijampolės pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010-12-06 įsakymu Nr.1/07-21913-61 ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus ir Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012-05-15 įsakymu Nr.4/07-513-27 patvirtinta Nuteistųjų paskyrimo į darbą ir atleidimo iš darbo Valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų tvarka (toliau- 2010 m. Tvarka ir 2012 m. Tvarka) (b.l. 64,165,166).
Pagal 2012 m. Tvarkos 4 punktą pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbą tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatą, žmogaus amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę. Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikalinga vadovautis šiais papildomais kriterijais: 4.1 nuteistojo turima darbinė patirtis. Į darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar valstybės įmonėse prie pataisos namų; 4.2 nuteistojo drausmė (turimos galiojančios nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvacija darbui; 4.3 nuteistojo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą. Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas. 5 punkte numatyti Nuteistųjų paskyrimo į darbą papildomi kriterijai: 5.1 naujai atvykę į Marijampolės pataisos namus (toliau - pataisos namus) nuteistieji, skirstant pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintai skirstymo komisijai į pataisos namuose esančius būrius, dalyvaujant valstybės įmonės cechų (tarnybų) vadovams, nuteistajam sutinkant, gali būti iš karto nukreipiami dirbti; 5.2 pagal būrių viršininkų rekomendacijas; 5.3 kai cecho, struktūrinio padalinio vadovas pareiškia pageidavimą dėl nuteistojo paskyrimo į darbą; 5.4 pagal pačių nuteistųjų pageidavimą, administracijai atsižvelgiant į laisvas darbo vietas ir pareigas; neturintys galiojančių drausminių nuobaudų. Pagal Tvarkos 6 punktą Taisyklių 2 punkte (skyriuje) numatytais atvejais nuteistojo priėmimas į darbą turi būti suderintas su Vidaus tyrimų skyriumi, Apsaugos ir priežiūros skyriumi bei Sveiktos priežiūros tarnyba, o pagal Tvarkos 7 ir 8 punktus dirbti potencialiai pavojingų įrenginių aptarnavimo operatoriais gali būti priimti tik tie nuteistieji, kurie turi atitinkamai specialybei reikalingus dokumentus, o pretendentai dirbti darbą, reikalaujantį specialių žinių, turi turėti kvalifikacinius pažymėjimus. Panašiai nuteistųjų paskyrimo į darbą tvarką reglamentavo ir 2010 m. Tvarka, išskyrus tai, kad 2012m. Tvarka konkretizavo pagrindinius nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus bei nustatė jų samparatą.
Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 2001-2004 metais Marijampolės pataisos namuose atlikdamas bausmę dirbo Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų centrinėje katilinėje kūriku, todėl mano, kad ir 2011 m. lapkričio mėnesį ir vėliau pataisos namų, valstybės įmonės administracija galėjo jam siūlyti pagal turimą specialybę- kūriko darbą, įvertindama, kad jis turi patirties šį darbą dirbti.
Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-05-12 įsakymu Nr.3-16 patvirtintos Vandens šildymo katilo „Kaistra“ (100-1500 kW) su kieto kuro pakura mašinisto, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.142 1 punktas numato, kad aptarnauti vandens šildymo katilą gali darbuotojas (toliau- kūrikas), ne jausnesnis kaip 18 metų, nustatyta tvarka pasitikrinęs sveikatą, apmokytas ir atestuotas, turintis atitinkamą pažymėjimą, suteikiantį teisę aptarnauti katilus, išklausęs įvadinį saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos pirminį darbo vietoje instruktavimus (b.l.141-146).
Kaip matyti iš A. L. asmens sveikatos istorijos 2013-11-20 įrašo jis kūriku dirbti gali (b.l.100, 117), tačiau nėra atestuotas ir neturi atitinkamo pažymėjimo, suteikiančio teisę aptanauti katilus, ir tai patvirtina atsakovo pateiktas O. Č. mokymo centro 2013-12-02 atestacijos darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolas Nr.66-1, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas A. L. neatestuotas dirbti vidutinio našumo garo ir vandens šildymo katilų mašinistu sp. 262052211 gr.Nr.66/13 (b.l.153), taigi pareiškėjo skundo argumentas, jog atsakovas pažeidė BVK 125 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 2012 m. Tvarkos 4 punkto reikalavimus siūlyti pareiškėjui kūriko darbą yra nepagrįsti, nes pareiškėjas neatitiko ir neatitinka kūriko profesijai keliamų reikalavimų (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Taip pat pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad dėl sveikatos būklės jis buvo priverstas palikti šaltkalvio darbo vietą Liejimo ceche, todėl siekdamas dirbti jis pats savarankiškai susirado darbą, t. y. šaltkalvio darbo vietą Remonto- mechanikos ceche. Jo sveikatos būklė leidžia dirbti šį darbą, visus reikaliamus dokumentus jis 2011 m. gruodžio mėnesį pateikė meistrui V. V., tačiau nuo 2012 m. į šią darbo vietą paskyrė kitą asmenį, kuris neturėjo reikiamos profesijos, specialybės.
Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-05-12 įsakymu Nr.3-16 patvirtintos Šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.15 1 punktas numato, kad dirbti šaltkalviu remontininku (toliau- šaltkalvis) leidžiama ne jausnesniam kaip 18 metų asmeniui, nustatyta tvarka pasitikrinusiam sveikatą, išklausiusiam įvadinį darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos pirminį darbo vietoje instruktavimus (b.l.147-152).
Kaip matyti iš A. L. asmens sveikatos istorijos įrašų jis šaltkalviu dirbti gali kur nėra kenksmingų darbo sąlygų ir didelės rizikos tuberkuliozinio proceso atsinaujimui, todėl pareiškėjui pagal jo sveikatos būklę 2011-12-07 buvo leista dirbti šaltkalviu Remonto- mechanikos ceche, o 2008-06-02 įsakymu Nr. 4-114 nuo 2008-06-02 pareiškėjui buvo suteikta šaltkalvio remontininko 2 kategorija (b.l. 68, 118, 119), taigi pareiškėjas atitiko pagrindinius priėmimo į darbą kriterijus (darbingumas ir specialybė (profesija)) pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. V-393 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą pavyzdinių kriterijų 1 punktą, nes 2010 m. Tvarka jų nenumatė). Pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus dėl jo įdarbinimo nesikreipė, o Marijampolės pataisos namų direktorius, vykdydamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymus dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų 2011, 2013 metų planinių pareigybių ir nuteistų bei suimtų asmenų skaičiaus patvirtinimo, 2011-02-24 įsakymu Nr.4/07-31 ir 2013-01-30 įsakymu Nr.4/07-10 „Dėl nuteistųjų etatų ir apmokėjimo už darbą tvarkos“ patvirtino nuteistųjų ūkinio aptarnavimo etatų ir jiems taikomų koeficientų sąrašus (b.l.110-116). Iš šių duomenų matyti, kad pataisos įstaigos gamybinė ūkinė veikla (77 etatai) nesuteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui- pataisos įstaigos administracijai teisės įgyvendinti BVK 125 straipsnio 1 dalyje yra numatytą teisę kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam siūlyti darbą.
Minėta, kad pareiškėjas teigė, jog nuo 2012 m. į Remonto- mechanikos ceche šaltkalvio darbo vietą paskyrė kitą asmenį, kuris neturėjo reikiamos profesijos, specialybės. Bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad Energo- mechanikos ceche nuo 2012-08-01 dėl turimos darbinės patirties buvo priimtas nuteistasis R. K. šaltkalviu remontininku- mokiniu, kuris nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008-08-01 įmonėje dirbo šaltkalviu remontininku, o nuo 2009-08-03 dirbo šaltkalviu, bei SigitasKazlauskas- šaltkalviu remontininku tepėju-mokiniu, o nuo 2012-11-05- E. M. šaltkalviu remontininku –mokiniu, kurie vėliau dirbo šaltkalviais remontininkais Remonto- mechanikos ceche (b.l.135,136,140,154-159, 172).
Atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad priimant šiuos nuteistuosius į šias darbo vietas buvo atsižvelgta į pagrindinius ir papildomus kriterijus. Pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbą tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatą, žmogaus amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę. Jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikalinga vadovautis šiais papildomais kriterijais: a) nuteistojo turima darbinė patirtis. Į darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar valstybės įmonėse prie pataisos namų (2004-09-01 ir 2009-08-03 direktoriaus įsakymai patvirtina, jog R. K. jau 2004 ir 2009 metais dirbo įmonėje šaltkalviu remontininku, taigi turėjo tam reikiamos patirties priimant jį į darbą 2012 metais bei nuteistojo atžvilgiu buvo vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą). Taip pat priimant į darbą minėtus asmenis buvo vadovaujamasi ir papildomais Tvarkoje numatytais kriterijais, kaip antai: pagal būrių viršininką rekomendacijas; kai cecho, struktūrinio padalinio vadovas pareiškia pageidavimą dėl nuteistojo paskyrimo į darbą.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tačiau atsakovas pareigos įrodyti savo atsikirtimus dėl nuteistojo S. K. įdarbinimo nuo 2012-08-01 šaltkalviu remontininku tepėju-mokiniu, o nuteistojo E. M. įdarbinimo nuo 2012-11-05 šaltkalviu remontininku –mokiniu, kurie vėliau dirbo šaltkalviais remontininkais Remonto- mechanikos ceche, t. y. jų pirmumo teisės dirbti lyginant su nuteistuoju A. L. (įrodymų dėl E. M. ir S. K. pagrindinių nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijų (darbingumas ir turima specialybė (profesija)) bei nuteistųjų paskyrimo į darbą papildomų kriterijų) teismui nepateikė (papildomų priėmimo į darbą kriterijų nepatvirtino ir liudytojų Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų Remonto tarnybos vyriausiojo meistro V. V. bei vyriausiojo technologo R. S. parodymai)(ABTĮ 57 str. 1 d.).
Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo – Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų minėtus veiksmus atitikimo BVK 125 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 2010 m. Tvarkos (4-8 punktai), 2012 m. Tvarkos (4-9 punktai) nuostatoms prasme bei CK 6.271 straipsnio prasme, pripažįsta, kad atsakovo atstovas, įgyvendindamas įstatymo nustatytą teisę siūlyti šaltkalvio darbą bausmę atliekančiam nuteistajam A. L., nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju yra būtinoji sąlyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.
Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, prašančio atlyginti neturtinę žalą, nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryšiu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).
Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) jis patyrė 5000 Lt dydžio neturtinę žalą (jei būtų dirbęs ginčo laikotarpį, būtų uždirbęs po 200 Lt kas mėnesį), kuri pasireiškė išgyvenimais dėl pablogėjusios sveikatos (į pataisos namus atvyko sveikas, o juose susirgo kažkokia liga ir gali būti, kad dėl darbo kenksmingomis sąlygomis), nepatogumais (dėl neaiškių ir nesuprantamų priežasčių neteko darbo), reputacijos pablogėjimu (dėl galimai suklastotos gydytojo išvados liko be darbo), neteko pajamų (b.l. 4-9, 33, 34).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo A. L. argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinė žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Priešingai, jo nurodyti faktai patvirtina, jog galimai būtent dėl darbo pataisos namuose galimai pablogėjo pareiškėjo sveikata, nepatogumų jis nepatyrė, nes dar 2013-03-21 kreipėsi į Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų administraciją dėl būtent kūriko darbo (dėl šaltkalvio darbo net nesikreipė į įmonės administraciją) ir dėl jo įdarbinimo galimybių atsakovo įmonėje pretenzijų nuteistųjų prašymų ir pareiškimų registracijos žurnale nepareiškė (b.l.50-52), o pareiškėjo reputacijos pablogėjimo apibūdinimas dėl galimai suklastotos gydytojo išvados yra nekonkretus (ABTĮ 57 str.).
Nagrinėjamu atveju nustačius Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų administracijos (atskirų jos pareigūnų, darbuotojų) neteisėtus veiksmus, t. y. vieną iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str., 6. 271 str.), nėra nustatytos kitos būtinosios žalos atlyginimo sąlgygos, t. y. priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bei pareiškėjo patirta žala, todėl pareiškėjo A. L. reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Atsakovas Valstybės įmonė prie Marijampolės pataisos namų prašo priteisti iš pareiškėjo 2500 Lt išlaidų atlyginimo (b.l.170,171). Prašyme nurodė, jog išlaidas sudarė teisinės konsultacijos, dokumentų paruošimas bei atstovavimas teisme.
Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 4 d.). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2013-01-01 patvirtino minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA)- 1000 Lt. Maksimalūs galimi priteisti dydžiai skaičiuotini taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama MMA, atsižvelgiant į tai kada atskiri veiksmai buvo atliekami.
Advokato R. M. ir advokato padėjėjos Ž. Ž. teisę atstovauti pareiškėją patvirtina atitinkamai R. M. 2013-11-12 advokato orderis Nr. 074086 bei Ž. Ž. 2014-01-06 advokato padėjėjos orderis Nr. 158117 (b.l. 82, 102). Atsakovas turėtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2013-11-05 vietinio mokėjimo nurodymu (b.l. 171).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčus dėl bylinėjimosi išlaidų, nutartyse ne kartą pažymėjo, kad išlaidos už teisines konsultacijas įskaičiuojamos į išlaidas už skundo ar atsiliepimo į skundą parengimą ir atskirai nepriteistinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-437/2011; 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-358/2010), todėl nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyta teisinė paslauga konsultacija atskirai nevertintina.
Atsakovą 2014-01-06 (truko 1 h 3 min.) (b.l. 126-128) ir 2014-01-27 (truko- 59 min.) teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja Ž. Ž.. Minėti teismo posėdžiai truko 2 h 2 min. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Šiuo atveju teismo posėdis truko 2 h 2 min., todėl apvalintina iki dviejų valandų. Teismo posėdžiuose atsakovą atstovavo advokato padėjėja, todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjos teikiamas paslaugas gali būti skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Taigi, pagal Rekomendacijų 5; 8.18 ir 9 punktus už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose gali būti priteistina 240 Lt (1000 Lt x 0,15 x 2 x 0,80 = 240 Lt) suma.
Taip pat prašyme nurodė, jog turėtų būti priteisiama ir už dokumentų parengimą. Iš administracinės bylos matyti duomenų matyti, kad advokatas parengė teismui raštą dėl dokumentų pateikimo (b.l. 104) bei 2014-01-15 prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo (b.l. 135-137). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą gali būti priteisiama 240 Lt (0,12x1000x2).
Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, maksimalias galimas priteisti sumas, bei į tai, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, iš pareiškėjo A. L. atsakovui Valstybės įmonei prie Marijampolės pataisos namų priteistina 480 Lt išlaidų suma (240+240 = 480; ABTĮ 44 str. 2 d. ir 6 d., 45 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44- 45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Valstybės įmonei prie Marijampolės pataisos namų (kodas 251375310) 480 Lt išlaidų atlyginimą
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.