Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,

uždarame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-67-356/2023, pagal ieškovės I. Š. – I. ieškinį atsakovui F. I. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. Š., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas F. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, nepaskyrė, LITEKO VEP posistemio paskyros neaktyvavo, įpareigojimo pateikti duomenis apie gautas ir gaunamas pajamas už 3 metus neįvykdė, į elektroninius laiškus dėl pranešimų apie bylą neatsakė, bylos nagrinėjime, tame tarpe, nuotoliniu būdu nedalyvavo.

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina ir jos apskaičiuoto dydžio išlaikymo vaikams priteisimas iš atsakovo atitiktų vaikų teises ir teisėtus interesus, būtų užtikrinti jų poreikiai. Institucijos atstovė palaikė duotą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo

Šalys nėra pasirinkę santuokos nutraukimui taikytinos teisės, todėl, vadovaujantis Tarybos Reglamento (ES) Nr.1259/2010 8 straipsnio d) punktu, taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus, patvirtina, kad šalių – (duomenys neskelbtini) pilietės I. Š. ir (duomenys neskelbtini) piliečio F. I. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje patvirtina, kad šalių vaikai yra K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir O. I., gimęs (duomenys neskelbtini), turintys (duomenys neskelbtini).

Nors šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), ir ten šalių šeima gyveno, tačiau po to, kai 2021 m. birželį visa šeima atvyko į Lietuvą, o atsakovas į (duomenys neskelbtini) grįžo vienas, ieškovė su vaikais nuolat gyvena Lietuvoje. Praėjus daugiau kaip 1 metams ieškovė kreipėsi į teismą, buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-67-356/2023.

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t. y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26 straipsnio 1 dalis nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.27 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.30 straipsnį sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Ieškovė nurodė, kad galimybės susitaikyti nėra.

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė santuokos su atsakovu iširimo konkrečias priežastis: po santuokos sudarymo pradėjo ignoruoti ieškovę, prieš ją naudojo psichologinį smurtą, kritikavo ir žemino, nepadėjo buityje, savo nederamo elgesio motyvų nepaaiškino, vengė pokalbių, nuo (duomenys neskelbtini) kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nebendrauja. Ieškovė vertina, kad atsakovo kaltė yra didesnė, nes ne jis, o ieškovė bandė išsaugoti santuoką, tačiau atsakovas pradėjo naudoti jos atžvilgiu ir fizinį smurtą, nebepadėjo materialiai. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, tam, kad susitaikyti, ieškovės tėvai, atsakovo vertinimu, turėtų sumokėti piniginę baudą, nes palaikė netinkamą ieškovės sprendimą išvykti.

CK 3.61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais yra laikytina nustatyta, kad po santuokos sudarymo šalys kartu gyveno trumpai, nuo (duomenys neskelbtini) kartu negyvena, kartu su vaikais ieškovė iš jų bendros gyvenamosios vietos išsikėlė. Taigi šalys daugiau kaip 1 metus neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, tokie nustatyti faktai yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka yra iširusi.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, yra atsižvelgiama ne tik į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tačiau ir į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Sprendime minėtos santuokos iširimo priežastys, dėl kurių šalys negyvena kartu, leidžia prieiti prie išvados, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes nėra įrodyta, kad kuris nors tik vienas iš jų būtų iš esmės pažeidęs savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, ir kad dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad šalys po to, kai pradėjo gyventi skyrium, neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Šalių santuoka, atsižvelgiant tiek į minėtų pareigų pažeidimą, tiek į tai, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų tam, kad santuoką išsaugotų, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis), ieškinį šioje dalyje tenkinant.

Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

Ieškovė pareiškė pageidavimą po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis), santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – Š.-I., I.

Ieškovė neprašė priteisti jai išlaikymą iš atsakovo (CK 3.72 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu turto neįgijo, tačiau atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui J. Š.. Neįvykdytos 5 000 EUR dydžio piniginės prievolės pagrindas yra 2019-11-07 ir 2019-11-08 žodinės paskolos sutartys, pinigų pervedimą patvirtina banko sąskaitos išrašas. Ieškovės teigimu, atsakovas paskolos sumą panaudojo savo asmeninėms, o ne šeimos reikmėms. Ieškovė prašė pripažinti, kad kreditorinis įsipareigojimas J. Š. yra asmeninė atsakovo prievolė. Kaip matyti iš trečiojo asmens J. Š. paaiškinimų, liudytojos V. Š. parodymų, ką patvirtina išrašas iš SEB banke esančios trečiojo asmens sąskaitos, pinigai (5 000 EUR) buvo pervesti ne į ieškovės, o į atsakovo sąskaitą, šalys tuo metu dar nebuvo susituokę, todėl atsakovui neginčijant ieškinio šioje dalyje, yra pagrindas pripažinti, kad neįvykdyta 5 000 EUR piniginė prievolė yra asmeninė atsakovo (CK 3.110 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (CK 3.169 straipsnio 1dalis). Po to, kai, ieškovės teigimu, jų šeima atvyko į Lietuvą, o atsakovas išvyko, grįžti gyventi kartu nekviečia, skyrium gyvena daugiau nei 1 metus. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad atsakovas į (duomenys neskelbtini) dėl leidimo susigrąžinti vaikus į (duomenys neskelbtini) išdavimo nesikreipė. Atsakovo prašymo pagal Hagos konvenciją nagrinėjimas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje užbaigtas (duomenys neskelbtini). Daroma išvada, kad ginčas iš esmės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nekilo, tačiau tarp šalių nesant sudaryto susitarimo nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant CPK 385 straipsnio 1 dalies nurodymus, šalių nepilnamečių sūnų gyvenamoji vieta nustatytina teismo sprendimu.

Institucija teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės ir vaikų gyvenimo sąlygas, davė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes ji yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams gyventi, augti ir lavintis. Nėra duomenų, kad atsakovas siektų auginti, išlaikyti ir auklėti vaikus pats.

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) šalių sūnūs gyvena su motina, šis ginčas nagrinėjamas vaikų interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jų nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis, teismo vertinimu, šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečių sūnų interesus (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 1-2 dalys), ir manytina, kad jų teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jiems gyvenant kartu su motina.

Kaip nurodė ieškovė, ji nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais, tačiau dėl to, kad atsakovas jau nuo (duomenys neskelbtini) su vaikais nebendrauja, gyvena skyrium, t. y. užsienio valstybėje, ir vaikų nelanko, prie tėvo vaikai nėra įpratę, iš jiems rodomų nuotraukų tėvo neatpažįsta, todėl ieškovė, siekdama nepažeisti prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų, prašė nustatyti, kad atsakovas gali netrukdomai bendrauti su sūnumis K. ir O., tačiau kartu dalyvaujant ieškovei. Tokiam ieškinio reikalavimui institucija pritaria, nes vaikų geriausi interesai pažeisti nebūtų.

Vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepriklausomai nuo to, ar jų santuoka yra nutraukta, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o antrasis iš tėvų turi nekliudyti antrajam iš tėvų (CK 3.170 straipsnis), nekliudomas bendravimas su kartu negyvenančiais tėvais yra ir vaikų teisė, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Šiuo nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad tarp šalių būtų ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, todėl teismas vertina, kad teismo sprendimu pakanka nustatyti, kad atsakovas gali netrukdomai bendrauti su sūnumis K. ir O., tačiau kartu dalyvaujant ieškovei, nes nėra pakankamo tarpusavio ryšio tarp tėvo ir mažamečių vaikų.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Šiuo metu pagrindinis tarptautinės teisės aktas, pagal kurį turi būti nustatoma reikalavimui dėl išlaikymo taikytina teisė, yra 2007 m. Hagos protokolas, kurio bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymo prievolėms taikytina kreditoriaus gyvenamosios vietos valstybės teisė (2007 m. Hagos protokolo 3 straipsnis).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.194 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių sūnui K. šįmet sukaks (duomenys neskelbtini) metai, o sūnui O. – (duomenys neskelbtini) metai, nėra duomenų, kad jie turėtų turto ar piniginių lėšų, todėl laikytina, kad jų interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jiems kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašė priteisti išlaikymą sūnums už laikotarpį nuo ieškinio padavimo (2022-08-01) ir 6 490 EUR skolą už praėjusį laikotarpį nuo 2021-06-01 iki 2022-07-01.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA), tačiau tai yra tik orientacinis kriterijus. MMA, atskaičius mokesčius, 2021 m. buvo 468 EUR, 2022 m. – 533 EUR, o nuo 2023-01-01 yra 633 EUR.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 490 EUR skolą ((235 EUR (1/2 MMA) x 2 (vaikai) x 2021 metų 7 mėn. = 3 290 EUR) + 267 EUR (1/2 MMA) x 2 (vaikai) x 2022 metų 6 mėn. = 3 204 EUR)), taigi prašė priteisti išlaikymo skolą, susiformavusį už 13 mėnesių iki ieškinio pareiškimo.

Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų dydžiui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (sveikatos priežiūra, maistas, apranga, tinkamos gyvenimo sąlygos, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Šalių sūnums, kaip minėta, šįmet sukaks (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, K. lanko (duomenys neskelbtini), sūnus O. irgi (duomenys neskelbtini). Sūnus K. turi specialių poreikių – jam taikomas specialus odontologinis gydymas, kuris yra brangus, teikiamos logopedo paslaugos. Ieškovės paskaičiavimu, abiejų sūnų vieno mėnesio poreikiams tenkinti būtina apie 1 500 EUR suma.

Institucija išvadoje, kurią atstovė palaikė, nurodė, kad priteisus ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą, būtų užtikrinti šalių vaikų geriausi interesai, institucija neprieštarauja, kad vaikams išlaikyti skirtas lėšas uzufrukto teise valdytų ieškovė.

Ieškovė nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių neturi, yra darbinga, šiuo metu nedirba (duomenys neskelbtini) , ateityje ketina įkurti nuosavą verslą, 2021 m. jai buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) draudžiamųjų pajamų, susijusių su (duomenys neskelbtini), už 2022 m. pusmetį – (duomenys neskelbtini)R, pareigos išlaikyti kitus, be nepilnamečių sūnų, asmenis neturi, ieškovės teigimu, jai su vaikais pragyventi padeda jos tėvai, kurie suteikia jiems ir gyvenamąjį būstą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti sūnų turtines teises ir interesus: nuo (duomenys neskelbtini) betarpiškai jai vienai tenka vaikų kasdienė priežiūra, nes šalių sūnūs gyvena kartu su ja, teikia vaikams išlaikymą, rūpinasi, kad sūnūs būtų lavinami, jiems būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų poilsiu ir laisvalaikiu.

Atsakovas, ieškovės teigimu, yra jauno amžiaus ir darbingas, turi specialybę, dirba, jam mokama apie (duomenys neskelbtini) dydžio alga, jis turi nuosavą būstą, kurį įsigijo už paskolą, gyvendamas skyrium išlaikymo vaikams neteikia nuo (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, ieškovės paskaičiuotos išlaidos (apie 1 500 EUR abiems vaikams) vaikų poreikiams tenkinti nėra didesnės, nei yra būtina. Šios lėšos yra skiriamos ne tik vaikų maistui, aprangai, vaistams, vitaminams, mokesčiams už (duomenys neskelbtini), higienos priemonėms, žaislams, kitoms lavinimo priemonėms, tačiau šiuo metu šalių sūnui K. teikiamos brangios odontologo paslaugos, jam taip pat reikalingos logopedo paslaugos, o sūnui O., pagal jo amžių, reikalingos sauskelnės, kitos higienos priemonės, pieno mišiniai ir kt.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovo, nes ji išlaiko abu vaikus, tik padedama savo tėvų, jiems suteikiant ir gyvenamąjį būstą, šias aplinkybes patvirtino ieškovės tėvai J. Š. ir V. Š., taip pat patvirtina ieškovės ir V. Š. banko sąskaitų išrašai apie piniginių lėšų ieškovei pervedimą. Ieškovė šiuo metu nedirba dėl pateisinamos priežasties – augina vaikus, jai mokama išmoka, susijusi su vaiko priežiūra. Taigi pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas, prie sūnų išlaikymo ieškovė neprivalėtų prisidėti didesne dalimi.

Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų abejingumas savo tėviškoms pareigoms negali būti pateisinama priežastimi tokius tėvus atleisti nuo išlaikymo pareigos vykdymo ar priteisti mažesnį išlaikymą vaikui, nei tai objektyviai būtina. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Vadovaujantis šalių nepilnamečių sūnų interesais, atsižvelgiant į jų individualius poreikius, nustatytus teismo sprendimo priėmimo metu, abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo, ieškinį šioje dalyje tenkinant, priteistinas išlaikymas jiems ieškovės nurodytos formos ir dydžio (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 480 EUR dydžio išmokomis sūnui K. ir 270 EUR dydžio išmokomis sūnui O. nuo 2022-08-01 iki kiekvieno iš sūnų pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė, minėta, prašė priteisti ir išlaikymo skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo, apskaičiavo konkrečią abiejų vaikų išlaikymui reikalingą sumą – 6 490 EUR. Pažymėtina, kad šalys laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda, atsakovas neįrodinėjo (CPK 12, 178 straipsniai), jog vykdė pareigą minėtu laikotarpiu išlaikyti vaikus. Teismas vertina, kad atsakovas, atsižvelgus į vaikų amžių, jų poreikius bei savo turtinę padėtį prie vaikų išlaikymo privalėjo prisidėti ne mažesne nei ½ dalis MMA dydžio suma, todėl už 13 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo susidarė 6 490 EUR išlaikymo skola abiem vaikam, kuri priteistina (CK 3.200 straipsnis).

Išlaikymo lėšų, skirtų K. Š. ir O. I., tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Leisti sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo, vykdyti skubiai ieškovė neprašė, dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti užsienio valstybėje procedūrų sudėtingumo ir jų kainos, vykdymo procedūrą ieškovė, jos teigimu, pradėti ketina tik sprendimui įsiteisėjus.

Vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovė ieškinį apmokėjo 94 EUR žyminiu mokesčiu, už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme turėjo iš viso 4 537,50 EUR išlaidų ir 380,78 EUR už dokumentų vertimą.

Ieškovės turėtų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 5 punkte, 8.2, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2021 m. IV, 2022 m. III ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis atitinkamai buvo 1 679,30 EUR, 1 799 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė, truko 2 val., pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų už ieškinio parengimą dydis (2 420 EUR) neviršija nustatytų maksimalių dydžių (už ieškinio parengimą maksimalus dydis – 3 358,60 EUR), yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudoms; atsižvelgus į tai, kad išlaidų už konsultavimą, atstovavimą teisme 1 valandos maksimalus dydis yra 143,92 EUR, pripažintina, kad ieškovės turėtos 1 210 EUR dydžio išlaidos viršija nustatytą maksimalų dydį, todėl yra neproporcingos bylos sudėtingumui ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudoms, todėl yra pagrindas mažinti iki 287,84 EUR. Be to, ieškovė prašė priteisti 907,50 EUR už advokato padėjėjos iki ieškinio pareiškimo parengtą raštą Vokietijos advokatų kontorai, tačiau rašto kopija į bylą nepateikta, rašto turinys nežinomas, taigi nėra duomenų, kad jis būtų kaip nors susijęs su nagrinėjama byla, todėl prašymas dėl 907,50 EUR išlaidų priteisimo netenkinamas.

Už procesinių dokumentų vertimą į vokiečių kalbą ieškovė turėjo 380,78 EUR išlaidų, jos pripažintinos kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 113 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei iš atsakovo priteistina 94 EUR žyminio mokesčio, 2 707,84 EUR už teisines paslaugas, 380,78 EUR už dokumentų vertimą (CPK 93, 98 straipsniai).

Nagrinėjant civilinę bylą susidarė 36,98 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovė pagal įstatymą atleista nuo ieškinio reikalavimų priteisti išlaikymą apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo valstybei priteistina 203 EUR žyminio mokesčio (už išlaikymo priteisimą (750 EUR x 12 mėn. = 9 000 EUR; 9 000 EUR x 3 proc. = 270 EUR; 270 EUR x 75 proc. = 203 EUR (suapvalinus)) ir 36,98 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai).

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-11-10 nutartimi Nr. e2-4767-356/2022 taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką tarp I. Š. – I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini), ir F. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini), Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Š. – I. palikti pavardę Š. –I., o atsakovui F. I. palikti pavardę I.

Nepilnamečių vaikų K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina I. Š. – I.

Priteisti iš atsakovo F. I., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą 480 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus K. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo F. I., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą 270 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus O. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo F. I., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams sūnums K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 490 eurų išlaikymo skolą.

K. Š. ir O. I. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai I. Š.-I.

Nustatyti, kad atsakovas F. I. netrukdomai bendrauja su vaikais K. Š. ir O. I., kartu dalyvaujant jų bendravime vaikų motinai I. Š.-I.

Kreditorinius įsipareigojimus J. Š. pripažinti asmenine atsakovo F. I., gim. (duomenys neskelbtini), prievole.

Priteisti iš atsakovo F. I., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei I. Š.-I., gim. (duomenys neskelbtini): 94 EUR žyminio mokesčio, 2 707,84 EUR už teisines paslaugas, 380,78 EUR už dokumentų vertimą.

Priteisti iš atsakovo F. I., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei 203 EUR žyminio mokesčio ir 36,98 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos valstybei priteistą žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660) ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022-11-10 nutartimi Nr. e2-4767-356/2022 taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.