- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2-317-330/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- A. V., L. V., S. V., akcinei bendrovei „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovių A. V. ir L. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį atsakovams S. V., A. V., L. V. ir akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų S. V. ir A. V., kuria atsakovas S. V. pardavė A. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas arba butas, esantis Vilniuje), ir taikyti restituciją – grąžinti atsakovui S. V. nuosavybės teisę į ginčo butą;
1.2. pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų S. V. ir L. V., kuria atsakovas S. V. padovanojo L. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas, esantis Alytuje), ir taikyti restituciją – priteisti atsakovui S. V. iš atsakovės L. V. 30 000 Eur;
1.3. pripažinti negaliojančia 2021 m. lapkričio 5 d. sutartinę hipoteką, identifikacijos kodas Nr. 20120210073592.
2. Reikalavimus pripažinti negaliojančiomis (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio normomis. Ieškovės teigimu, nurodyti sandoriai buvo sudaryti tarp susijusių asmenų (A. V. yra atsakovo S. V. sutuoktinė, o L. V. – motina), atsakovui S. V. siekiant išvengti 400 658,50 Eur žalos atlyginimo ieškovei už neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovės vardu 2010 m. išduotas paskolas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Scandia“ ir UAB „Litpro“.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei A. V. priklausantį butą, esantį Vilniuje, bei areštuoti atsakovei L. V. priklausantį 30 000 Eur vertės turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino: 1) areštavo atsakovei A. V. priklausantį butą, esantį Vilniuje, uždraudžiant šiuo daiktu disponuoti; 2) areštavo atsakovei L. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises už 30 000 Eur, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nesant nurodyto turto ar jo nepakankant, teismas leido už likusią sumą areštuoti atsakovei L. V. priklausančias pinigines lėšas.
5. Teismas, preliminariai vertindamas ieškovės prašymo pagrįstumą, pažymėjo, kad ieškovė aiškiai suformulavo savo reikalavimus, nurodė aplinkybes, ieškovės vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus, pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. Teismas nutarė, kad šioje proceso stadijoje yra pagrindas vertinti, jog ieškinys preliminariai pagrįstas.
6. Spręsdamas, ar yra duomenų apie atsakovių nesąžiningumą, kaip antrąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, teismas nurodė, kad atsakovė L. V. ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovo S. V. jai padovanotą butą vos po dvejų mėnesių pardavė tretiesiems asmenims, kas leidžia abejoti realiu atsakovės L. V. poreikiu įsigyti dovanojamą butą. Teismo manymu, atsakovė A. V. ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jai asmeninės nuosavybės teise atitekusį butą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų. Tai neabejotinai apsunkintų ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimą įvykdymą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningų įgijėjų ribojimo. Šių aplinkybių pagrindu teismas nutarė, kad byloje pareikštų ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti egzistuoja poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Atsakovės A. V. ir L. V. atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovių turtui. Atskirieji skundai grindžiami šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas neteisingai nutarė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Ieškovės ieškinys grindžiamas CK 6.66 straipsnio normomis, kurios reikalauja, jog kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, be to, neturi būti praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą S. V., nes byla dėl žalos iš atsakovo priteisimo dar nėra išnagrinėta, be to, ieškovė yra praleidusi senaties terminą ieškiniui pareikšti.
7.2. Ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių galimą atsakovių nesąžiningumą (ketinimą perleisti, apsunkinti ar paslėpti turimą turtą), teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė be pakankamo teisinio pagrindo, remdamasis vien deklaratyviais ieškovės teiginiais.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą prieš atsakoves. Laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų paskirties, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, be to, neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovių atskiruosius skundus ieškovė prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nutartimi teisingai konstatuota, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai, iš anksto) pagrįstas. Atsakovių skunduose pateikiami argumentai dėl ieškovės tariamo neturėjimo galiojančios reikalavimo teisės ir esą praleisto ieškinio senaties termino yra ginčo byloje dalykas, dėl kurio teismas nuspręs bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
8.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo butą perleidęs atsakovei A. V., S. V. ir toliau juo naudojasi kaip savo nuosavybe ir yra faktinis buto savininkas. Darytina pagrįsta išvada, jog A. V. šios bylos nagrinėjimo metu, toliau siekdama padėti S. V. išvengti atsiskaitymo su ieškove, perleis kitiems asmenims jai formaliai nuosavybės teise priklausantį butą.
8.3. Dėl atsakovo S. V. veiksmais galbūt padarytų nusikalstamų veikų vyko ikiteisminis tyrimas, kuris atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Ikiteisminio tyrimo metu (nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) atsakovui S. V. priklausęs butas, esantis Alytuje, kuris perleistas atsakovei L. V., buvo areštuotas. Tačiau po to, kai 2020 m. sausio 22 d. areštas S. V. turtui buvo panaikintas, jis butą skubiai padovanojo savo motinai L. V.. Šios aplinkybės neabejotinai įrodo atsakovų siekį apsunkinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą.
8.4. Nutartimi atsakovių turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir proporcingos, teismo argumentams paneigti atsakovės nepateikė įrodymų.
9. Atsiliepime į atsakovių atskiruosius skundus atsakovas S. V. prašo skundus tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pritaria atskiruosiuose skunduose išdėstytiems argumentams ir palaiko apeliančių prašymus.
10. Atsiliepime į atsakovės L. V. atskirąjį skundą atsakovė A. V. prašo skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pritaria atsakovės L. V. atskirajame skunde išdėstytiems argumentams ir palaiko jos reikalavimus.
11. Atsiliepime į atsakovės A. V. atskirąjį skundą atsakovė L. V. prašo skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pritaria atsakovės A. V. atskirajame skunde išdėstytiems argumentams ir palaiko jos prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutarties, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovių atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų (papildomų) įrodymų priėmimo
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).
14. Atsakovė A. V. su atskiruoju skundu pateikė papildomus duomenis – Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) asmens duomenų teikimo suvestinę bei Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su akcine bendrove (toliau – AB) Swedbank kopiją. Atsakovė L. V. su atskiruoju skundu pateikė papildomus duomenis – VĮ Registrų centro asmens duomenų teikimo suvestinę bei S. V. mirties liudijimo kopiją.
15. Atsakovės teikiamais įrodymais siekia įrodyti, kad atsakovių veiksmai nėra nesąžiningi, jog ginčo sandoriais nebuvo siekiama atsakovo S. V. turto perleidimo, apsunkinant ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
16. Sprendžiant dėl apeliančių prašymo priimti papildomus duomenis, kaip naujus įrodymus, pagrįstumo, pirmiausia akcentuotina, kad teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus įrodymus, pagrįstumą, riboja įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri, be kita ko, reiškia ir tai, jog, prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.
17. Susipažinęs su apeliančių pateiktais papildomais duomenimis, teismas nustatė, kad jais įrodinėjamos aplinkybės nėra sijusios su šioje byloje analizuojamu klausimu (ar egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Teikiamų duomenų turinį sudaro tik bendro pobūdžio informacija, sietina su byloje pagal ieškovės ieškinį sprendžiamo ginčo aplinkybių, kuriomis grindžiamas materialusis reikalavimas atsakovams, vertinimu (apie tai, kokiu laikotarpiu S. V. buvo buto, esančio Vilniuje, o atsakovė L. V. buto, esančio Alytuje, savininkais; A. V. kredito sutarties su AB „Swedbank“ sąlygos ir kt.). Teismo vertinimu, papildomai teikiami duomenys ir juose fiksuotos aplinkybės nėra susiję su šioje byloje apeliacine tvarka sprendžiamu procesiniu klausimu, todėl šiuos duomenis (žr. nutarties 14 punktą), kaip naujus įrodymus, neturinčius reikšmės procesiniam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, atsisakoma priimti.
Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
19. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja.
20. Atsakovėms nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jų turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, visų pirma, keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo.
21. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
22. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
23. Ieškovė pareiškė actio Pauliana ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė teigia, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant atsakovui S. V. išvengti prievolių ieškovei įvykdymo. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus ėmėsi ginti aiškiai netinkamu būdu. Ieškinys grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją išreiškiančiais teisiniais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
24. Apeliantės nesutinka su teismo atliktu preliminariu ieškinio pagrįstumo įvertinimu, teigdamos, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės atsakovui, kaip būtinosios sąlygos actio Pauliana ieškiniui pareikšti, taip pat nurodydamos, jog ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Pirma, teismas paaiškina, kad atsakovių nurodomas argumentas dėl ieškinio senaties termino praleidimo negali būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad šis klausimas yra išsprendžiamas galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai yra visapusiškai įvertinami į bylą pateikti įrodymai ir jais grindžiamos aplinkybės bei nustatomas ieškinio senaties termino eigos pradžios momentas. Be to, nors ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, tačiau šis terminas, jeigu jis praleistas dėl objektyvių priežasčių, gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Antra, klausimas, ar ieškovė įrodė sąlygas actio Pauliana ieškinio tenkinimui (be kita ko, ar ieškovė įrodė neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą), iš esmės siejamas su ieškovės pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu ir į jį bus atsakyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
25. Remiantis pirmiau konstatuotomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog ieškinys yra prima facie tikėtinai pagrįstas, o dėl atsakovių skundų argumentų, kuriais siekiama paneigti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nepasisako ir jų nevertina, nes dėl tokių argumentų bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo
26. Nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja ir antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad atsakovės ginčo turtą ir kitą joms priklausantį turtą gali perleisti, siekdamos išvengti ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
27. Apeliantės atskiruosiuose skunduose teigia, kad ieškovė neįrodė nesąžiningų atsakovių veiksmų, nukreiptų į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
28. Vertindamas, ar įrodyta antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir byloje pareikštus reikalavimus.
29. Sprendžiant dėl skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei A. V. ginčijama sutartimi perleisto buto, esančio Vilniuje, arešto pagrįstumo ir teisėtumo, atkreiptinas dėmesys, kad ieškiniu prašoma ne tik pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas S. V. perleido asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį Vilniuje, A. V., bet ir taikyti restituciją natūra, grąžinant atsakovui nuosavybės teisę į ginčo butą.
30. Tais atvejais, kai prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra tikėtina jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, jog paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).
31. Nors apeliantė A. V. nurodo, kad ginčo butas, esantis Vilniuje, įkeistas hipoteka, kas panaikina grėsmę galimam jo perleidimui, tačiau tik ta aplinkybė, jog atsakovės turtui yra taikomi kiti disponavimo juo teisės suvaržymai, siekiant užtikrinti kitų asmenų interesų (reikalavimų) patenkinimo įvykdymą, nelemia ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimo poreikio kitokio vertinimo. Be to, turto atžvilgiu pritaikyta hipoteka iš esmės nepanaikina tokio turto perleidimo galimybės, o tik nustato papildomas sąlygas jo perleidimui (turi būti gautas hipotekos kreditoriaus leidimas įkeisto turto perleidimui). Todėl tik ši aplinkybė (hipotekos ginčo turtui taikymas), savaime nesudaro pagrindo panaikinti byloje pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – ginčo buto areštą.
32. Sprendžiant dėl atsakovės L. V. turtui laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, jog poreikį areštuoti atsakovės 30 000 Eur vertės turtą lemia ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybių vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dovanojimo sandorio sudarymo aplinkybės leidžia spręsti apie būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės L. V. atžvilgiu.
33. Nustatyta, kad atliekant dėl S. V. pradėto ikiteisminio tyrimo veiksmus, jo turtui iki 2020 m. sausio 22 d. buvo taikomas areštas. Pasibaigus turto arešto terminui, atsakovas S. V. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo motinai L. V. butą, esantį Alytuje. Dovanos gavėja (duomenys neskelbtini) butą perleido tretiesiems asmenims.
34. Nors atsakovė L. V. teigia, kad buto, esančio Alytuje, perleidimo aplinkybės neįrodo jos veiksmų nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, veiksmai, kurie buvo nukreipti susijusiems asmenims (L. V. yra S. V. motina) neatlygintinai perleisti didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kuris greitai po to buvo perleistas kitiems tretiesiems asmenims (čia sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neturėjo tikslo turėti dovanotą turtą), yra pakankami išvadai dėl egzistavimo grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
35. Atskiruosiuose skunduose prašant panaikinti atsakovių turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, teigiama, kad šios priemonės yra neproporcingos, galinčios sukelti atsakovėms didelių nuostolių (A. V. nurodo, kad pritaikius ginčo buto areštą, bankas gali pareikalauti sumokėti iš karto visą kredito sumą). Teismo vertinimu, tokie teiginiai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada yra susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui nustatymu. Be to, atsakovė gali pateikti bankui kitus jos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Tuo atveju, jeigu dėl taikomų disponavimo ginčo turtu suvaržymų atsakovė patirtų nuostolius, ji, įrodžiusi tokių nuostolių realumą, gali kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą (CPK 146 straipsnis).
36. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasis išdėstytais teisiniais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sąlygų tokių priemonių taikymui egzistavimą, jų ryšį su ieškovės pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais, užtikrindamas teisinės padėties status quo išsaugojimą bylos nagrinėjimo metu, faktinės ginčo situacijos stabilumą bei šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovių atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundai atmetami, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.