Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. 2019-02-09, apie 14.30 val., viešoje vietoje – Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), dvibučio namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. G., elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu V. A. į veidą, tuo padarydamas žaizdą kairiame antakyje, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei bendrininkavo D. G., kuris konflikto metu su V. A., išėjus į kiemą A. B., nukreipė prie savęs laikomą pistoletą ZORAKI – MOD.914 Nr. 079625, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams į A. B. ir iššovė dujinį šovinį, tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. G. 2019-02-09, apie 14.30 val., viešoje vietoje – Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), dvibučio namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. G., kuris elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, tyčia vieną kartą sudavė kumščiu V. A. į veidą, tuo padarydamas žaizdą kairiame antakyje, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas nusikalstamą veiką, konflikto metu su V. A., išėjus į kiemą A. B., nukreipė prie savęs laikomą pistoletą ZORAKI –MOD.914 Nr. 079625, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams į A. B. ir iššovė dujinį šovinį, tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, D. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė Turkijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį pistoletą ZORAKI – MOD.914 Nr. 079625, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir vieną 9 mm. kalibro, centrinio įskėlimo, dujinį šovinį iki kol 2019-02-09, apie 14.30 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), dvibučio namo kieme, dujinį šovinį iššovė, bei tą pačią dieną apie 16.00 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 26 A, Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiems patruliams K. M. ir I. S. sustabdžius automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Juozui A. M., ir atlikus dalinę asmens apžiūrą, galinėje kelnių kišenėje šaunamasis ginklas buvo rastas ir paimtas.

Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2019-02-09 kartu su D. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu atėjo draugas T. A.. Jie nusprendė važiuoti pas A., nes T. A. iš jų reikėjo pasiimti šaukimą. Jis norėjo nuvykti pas V. A. brolį, nes buvo įpykęs, kad jis vagia automobilius. Prieš važiuojant pas A., jie neketino nieko sumušti ir iš anksto nebuvo nieko suplanavę. Jis paskambino J. M.. Kokiu tikslu jam ir jo draugams reikia važiuoti pas A., J. M. neaiškino. Tiesiog paprašė pavežti. Apie tai, kad tuo metu su savimi D. G. turėjo šaunamąjį ginklą, jis nežinojo. Ginklo nematė, o D. G., apie tai nieko nepasakojo. Jis nežinojo, kad D. G. turi šaunamąjį ginklą. Kelionės metu T. A. nurodė, kur reikia važiuoti. Atvažiavus prie A. namų visi išlipo iš automobilio. Tuo metu į kiemą išėjo V. A.. Jis paklausė, kur yra jo brolis, atsakė, kad nežino. Tarp jo ir V. A. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis priėjęs prie V. A. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir prakirto antakį. Suvokė, kad savo veiksmais gali sužaloti ir sukelti fizinį skausmą. T. A. ir J. M. į konfliktą nesikišo. Konflikto metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neprisimena, kad D. G. būtų iššovęs iš šaunamojo ginklo. Po konflikto visi įsėdo į J. M. automobilį ir grįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį. (duomenys neskelbtini)., atvyko policijos pareigūnai ir visus sulaikė. Kai jie buvo sulaikyti ir išleisti iš areštinės, D. G. jam papasakojo, kad konflikto metu jis turėjo šaunamąjį ginklą ir iš jo iššovė. Vykusio konflikto metu daugiau niekam jokių smūgių nesudavė. V. A. atsiprašė, jis jam atleido. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (T II, b. l. 62-64, 75-77).

Kaltinamasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2019-02-09 kartu su G. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu atėjo draugas T. A.. T. A. papasakojo, kad jų pažįstamas, kurį vadina (duomenys neskelbtini), pagrobė iš jo automobilio raktelius ir patį automobilį. Jis buvo išgėręs alkoholio, todėl labai supyko dėl tokio netinkamo elgesio. Nusprendė nuvykti pas (duomenys neskelbtini), kad viską išsiaiškintų. Pasikvietė draugą J. M., kuris vairavo automobilį. Jis tiksliai neprisimena, ar nuvyko į namus pasiimti ginklo ar tuo metu turėjo ginklą. Jis draugams nepasakojo, kad turi šaunamąjį ginklą. Jie nieko nežinojo. Vėliau visi nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atvykus į kiemą, jo draugai pradėjo kelti konfliktą, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, keikėsi, garsiai rėkė. Iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo du vyrai, kurių jis nepažįsta. Vyrai pradėjo konfliktuoti su jo draugais. Konflikto metu G. G. trenkė vienam iš kieme esančių nepažįstamų vyrų. Pamatęs, kaip elgiasi jo draugai, išsitraukė su savimi turėtą ginklą, kurį laikė už nugaros įkišęs už kelnių diržo, ir iššovė vieną šūvį. Buvo nusitaikęs į konfliktuojančių asmenų pusę. Po šūvio, visi labai išsigando. Jis kartu su draugais įsėdo į J. M. automobilį ir išvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį. Dujinį ginklą 2018 metų vasaros laikotarpiu rado prie Nevėžio upės. Tuo metu šaunamasis ginklas buvo su dėtuvėje įdėtu vienu šoviniu. Minėtą šovinį jis iššovė. Apie tai ar šiam ginklui reikia leidimo, nesidomėjo. Šaunamąjį ginklą ir šaudmenį laikė savo namuose po lova. Apie tai, kad turi šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenį, niekam nepasakojo. Jis buvo stipriai neblaivus, todėl nekontroliavo savo veiksmų. Jam gėda dėl tokio savo elgesio, jis gailisi, kad elgėsi taip neatsakingai. Dėl šių padarytų savo nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (T II, b. l. 114, 115, 128, 129).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2019-02-09, apie 14.30 val., namuose buvo išgėręs alkoholio, kai į gyvenamo daugiabučio namo kiemą atvažiavo automobilis. Pro langą matė, kad automobilyje sėdi keturi asmenys. Iš automobilio išlipo G. G. ir T. A.. Jis suprato, kad šie asmenys atvyko pas jo nepilnametį brolį L. A. aiškintis dėl galimai pavogto automobilio. Jis nenorėjo konfliktų, todėl nusprendė išeiti į lauką ir gražiuoju pakalbėti su atvykusiais asmenimis. Jam išeinant į daugiabučio namo kiemą, būnant durų tarpduryje, prie jo priėjo G. G. ir paprašė pakviesti L. A.. Jis atsakė, kad brolio namuose nėra, tada G. G. jo dar kartą suagresyvėjęs paprašė, kad pakviestų L. A.. Jis ramiu balsu pakartojo, kad jo nėra namuose. Jam atsakius, kad L. A. nėra, G. G. jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, ties kairiu antakiu. Smūgis prakirto kairį antakį, bėgo kraujas. Po smūgio sudavimo ne viską prisimena. Prisimena, kad iš savo buto išėjo kaimynas A. B. ir pasakė, jog iškvietė greitąją ir policiją. A. B. išėjus į lauką, išgirdo vieną šūvį. Iš sklindančio garso suprato, kad kažkas iššovė iš šaunamojo ginklo. Šūvis buvo garsus, šūvis į jį nepataikė. Po šūvio jis įbėgo į butą. Įvykio metu jį sužalojo tik G. G., daugiau niekas jam smūgių nesudavė. Su T. A. ir kitais atvykusiais asmenimis, jis nekonfliktavo ir jiems pretenzijų neturi (T I, b. l. 102, 103).

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2019-02-09, apie 14.30 val., jis buvo namuose, kai lauke išgirdo šūksnius. Tuo pačiu metu į jo duris pradėjo belsti V. A.. Jis išbėgo į kiemą ir pamatė, kad prie lauko durų stambaus sudėjimo vaikinas, konfliktuoja su V. A.. Vaikinas šaukė ir rėkė. Jam pažįstamas iš matymo T. A. stovėjo šalia minėto stambaus vaikino ir reikalavo į gyvenamojo namo kiemą pakviesti L. A.. Jis kieme rėkavo, tačiau smūgių niekam nesudavė. Trečiasis vaikinas, stovėjo šalia automobilio VW ,,Passat“, kuris buvo atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis. Jis nešūkavo, nerėkavo su niekuo nekonfliktavo, ramiai stovėjo ir į konfliktą nesikišo. Ketvirtasis vaikinas, stovėjo maždaug už trijų metrų nuo dvibučio namo lauko durų. Jam išėjus į gyvenamojo namo kiemą, stovint šalia lauko durų, jis visiems vaikinams sušuko, ką jūs čia darot. Tada ketvirtasis vaikinas staiga ištiesdamas ranką nukreipė į jo pusę daiktą, panašų į pistoletą ir sušuko, tuoj aš tave nušausiu, iššovė iš ginklo. Jis griebė šalia buvusį sniego kastuvą ir juo užsidengė galvą. Šūvis į jį nepataikė, šovinys nukrito ant laiptų prie namo lauko durų. Išsigandęs dėl savo sveikatos, staiga nubėgo į butą ir paskambino pagalbos telefonu 112. Po to pro langą pamatė, kad visi vaikinai automobiliu pasišalino iš gyvenamojo namo kiemo. Nors įvykio metu sužalotas nebuvo, tačiau kai buvo šauta į jį, jis labai išsigando, patyrė stresą. D. G. jo atsiprašė, gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos bei atlygino jam padarytą moralinę žalą. D. G. jis atleido, jie susitaikė, jam pretenzijų nebeturi ir civilinio ieškinio nereiškia (T I, b. l. 114, 115, 120, 121, 125).

Liudytoja D. A. parodė, kad 2019-02-09, apie 14.30 val., prie jos namo, automobiliu atvyko T. A. su jai nepažįstamais trimis vaikinais ir sukėlė konfliktą gyvenamojo namo kieme. Vienas iš atvykusių vaikinų sudavė smūgį kumščiu jos sūnui V. A., o kitas atvykęs vaikinas šovė iš daikto, panašaus į pistoletą. Ji išsigando dėl savo ir vaikų sveikatos, kad šie asmenys jų nesužalotų. Ji pati įvykio metu sužalota nebuvo, šūvis į ją nepataikė. Jos sūnui V. A. smūgį kumščiu sudavė stambaus kūno sudėjimo vaikinas, šis vaikinas kieme daug ir garsiai rėkavo. T. A. šio įvykio metu niekam smūgių nesudavė, nerėkavo tik norėjo patekti į butą. Ketvirtasis vaikinas, kurio vardo ir pavardės nežino, nesikišo į konfliktą, jis stovėjo prie automobilio ir nieko nedarė (T I, b. l. 24, 25, 97, 98).

Liudytojas T. A. parodė, kad 2019-02-09, apie 12.00 val., turgaus aikštėje vartojo alkoholinius gėrimus, kartu su draugais D. G. ir G. G.. Išgertuvių metu jis papasakojo draugams, kad L. A. pagrobė jo automobilį, dėl ko pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis šaukiamas į policijos komisariatą, o šaukimas perduotas L. A.. Jam reikėjo nuvažiuoti pasiimti šaukimą. G. G. tuo metu telefonu konfliktavo su V. A.. G. G. paskambino savo draugui J. M., kuris atvažiavo automobiliu ir nuvežė juos į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas V. A.. Jis kieme sutiko V. A. ir paaiškino, jog jam reikalingas šaukimas. Jis konflikto nekėlė. Jam grįžus į automobilį iš jo išlipo G. G. ir pradėjo stumdyti V. A.. Neilgai trukus draugas grįžo į automobilį ir visi kartu išvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį. Vėliau juos sulaikė policijos pareigūnai (T I, b. l. 149, 150).

Liudytojas J. M. parodė, kad 2019-02-09, apie 14.00 val., jam paskambino G. G. ir paprašė, kad pavežtų jį su draugais iki (duomenys neskelbtini). Jis sutiko juos pavežti. G. G. buvo su draugais T. A. ir D. G.. Kelią rodė T. A.. Kokiu tikslu jie vyko, jis nežinojo. Jis jų laukė automobilyje. Visi jo draugai buvo nusiteikę agresyviai ir stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Išlipę iš automobilio draugai nuėjo į gyvenamojo namo vidų. Jam sėdint automobilyje girdėjo, kad iš namo vidaus sklinda necenzūriniai žodžiai. Suprato, kad viduje vyksta konfliktas. Jis su draugais neėjo, liko automobilyje. Jo draugai namo viduje buvo apie 10 minučių. Jis išgirdo garsą, panašų į šūvį, ir neužilgo visi jo draugai išėjo į lauką. Paskui draugus išėjo dar du, jam nepažįstami asmenys. Matė, kad vienam iš nepažįstamųjų, buvo prakirstas antakis, jo veidas buvo kruvinas. Išėję iš namo, draugai atbėgo prie automobilio ir jie visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur jie buvo sulaikyti pareigūnų (T I, b. l. 154, 155).

Liudytojas K. M. parodė, kad 2019-02-09, apie 15.08 val., iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), kadangi nepažįstamas asmuo atvyko su šautuvu, vienas asmuo guli praskelta galva. Papildomai radijo ryšiu gauta informacija, kad įvykio vietoje yra galimų įtariamųjų automobilis VW ,,Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat gauti papildomi duomenys, kad galimai iš ginklo šaudę asmenys, tai T. A., D. G.. Tikrinant gautą informaciją ir patruliuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) miestelyje, Kauno rajone, prie namo (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį VW ,,Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė dokumentų patikrinimui. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo J. M.. Priekyje, keleivio pusėje, sėdėjo G. G.. Ant automobilio galinės sėdynės, dešinėje pusėje, sėdėjo D. G.. Išlaipinus asmenį iš nurodyto automobilio, dalinės asmens apžiūros metu, D. G. galinėje, kairėje džinsų kišenėje, buvo rastas galimai dujinis pistoletas ZORAKI – MOD.914 Nr. 079625 su įstatyta dėtuve, be šovinių. Asmuo nurodė, kad ginklas šiuo metu priklauso jam, ginklo leidimo neturi, ginklas neregistruotas (T I, b. l. 136, 137).

2019-02-09 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 15.08 val. gautas pranešimas, jog Kauno r., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas asmuo atvyko turėdamas šautuvą, grasina sušaudyti, vienas asmuo guli praskelta galva, pasišalino automobiliu VW ,,Passat“ (T I, b. l. 20-21).

Iš 2019-02-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini). Išimtas 1 vnt. šovinys WADE 9 mm. P.A.PV (T I, b. l. 39-43).

2019-02-09 apžiūros protokole nurodoma, kad Kauno r., (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis VW ,,Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( T I, b. l. 45-53).

Duomenų bazės duomenimis, matyti, kad automobilio VW ,,Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – J. A. M. (T I, b. l. 55).

Iš 2019-02-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, kad vyr. patrulis K. M. pateikė pistoletą ZORAKI – MOD.914 su dėtuve (T I, b. l. 56).

Specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-279 nurodyta, kad tirti pateiktas Turkijos pramoninės gamybos lygiavamzdis, trumpavamzdis, pusiau automatinis pistoletas ZORAKI – MOD.914 Nr. 079625, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti centrinio įskėlimo 9 mm. kalibro garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas taip pat gali šaudyti ir dujiniais kalibro šoviniais. Pistoletas šaudyti tinkamas. Tirti pateiktas pramoninės gamybos, 9 mm. kalibro, centrinio įskėlimo, dujinis šovinys, skirtas pramoninės gamybos 9 mm. kalibro centrinio skėlimo pistoletams – C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktas šovinys yra iššautas. Šovinys šautas pistolete ZORAKI – MOD.914 Nr. 079625 (teigiama identifikacija) (T I, b. l. 61-68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G512/2019(02) nurodyta, kad V. A. nustatyta žaizda, kairiame antakyje. Sužalojimo pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas – aplinkybių dalis). Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau, kaip vieno trauminio poveikio. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T I, b. l. 94).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 12815 nurodyta, G. G. 2019-02-09, apie 17.03 val., nustatytas 2,21 promilių girtumas (T II, b. l. 43).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 12814 nurodyta, kad 2019-02-09, 16.59 val., nustatytas D. G. 1,84 promilių girtumas (T II, b. l. 95).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Dėl BK 284 straipsnio

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz. ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmais, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomenės renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui sužaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K‑426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).

Akivaizdu, jog įvykis gyvenamojo namo kieme prie dvibučio namo lauko durų – vyko viešoje vietoje. Kaltinamieji G. G. ir D. G. įvykio metu buvo neblaivūs (nustatyta G. G. 2,21 promilės alkoholio, D. G. 1,84 promilės alkoholio), tai matyti iš alkotesterio parodymų. Nukentėję V. A. ir A. B. bei liudytojai D. A., T. A., J. M. girdėjo, kaip kaltinamieji šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi įžūliai, kilo konfliktas. V. A. parodė, kad kaltinamasis G. G. jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, ties kairiu antakiu. Smūgis prakirto kairį antakį, bėgo kraujas. Po smūgio sudavimo ne viską prisimena. Prisimena, kad iš savo buto išėjo kaimynas A. B. ir pasakė, jog iškvietė greitąją ir policiją. A. B. išėjus į lauką, išgirdo vieną šūvį. Iš sklindančio garso suprato, kad kažkas iššovė iš šaunamojo ginklo. Šūvis buvo garsus, šūvis į jį nepataikė. Po šūvio jis įbėgo į butą. Įvykio metu jį sužalojo tik G. G., daugiau niekas jam smūgių nesudavė. A. B. parodė, kad būnant namuose lauke išgirdo šūksnius. Tuo pačiu metu į jo duris pradėjo belsti V. A.. Jis išbėgo į kiemą ir pamatė, kad prie lauko durų, stovi stambaus sudėjimo vaikinas ir konfliktuoja su V. A.. Vaikinas šaukė ir rėkė. Jam pažįstamas iš matymo T. A. stovėjo šalia minėto stambaus vaikino ir reikalavo į gyvenamojo namo kiemą pakviesti L. A.. Jis kieme rėkavo, tačiau smūgių niekam nesudavė. Jam išėjus į gyvenamojo namo kiemą, stovint šalia lauko durų, D. G. sušuko, ką jūs čia darot. Tada staiga ištiesdamas ranką nukreipė į jo pusę daiktą, panašų į pistoletą ir sušuko, tuoj aš tave nušausiu, ir iššovė iš ginklo. Jis griebė šalia buvusį sniego kastuvą ir juo užsidengė galvą. Šūvis į jį nepataikė, šovinys nukrito ant laiptų prie namo lauko durų. Išsigandęs dėl savo sveikatos, staiga nubėgo į butą ir paskambino pagalbos telefonu 112.

Surinktų įrodymų viseto pagrindu darytina neginčijamai nustatyta, kad G. G. ir D. G. savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje, o būtent smūgių sudavimu V. A. bei iššovus į A. B. sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, veikė bendrininkų grupe, tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl BK 253 straipsnio

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų gabenimas – tai perkėlimas iš vienos vietos į kitą, pernešimas, vežimas automobiliu ar pan. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad dujinį ginklą 2018 metų vasaros laikotarpiu rado prie Nevėžio upės. Tuo metu šaunamasis ginklas buvo su dėtuvėje įdėtu vienu šoviniu. Minėtą šovinį jis iššovė. Šaunamąjį ginklą ir šaudmenį laikė savo namuose, po lova. Apie tai, kad turi šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenį, niekam nepasakojo. Jis buvo stipriai neblaivus, todėl nekontroliavo savo veiksmų. D. G. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – savanoriško daiktų pateikimo protokolas, apžiūros protokolai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas Turkijos pramoninės gamybos lygiavamzdis, trumpavamzdis, pusiau automatinis pistoletas ZORAKI – MOD.914 Nr. 079625, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti centrinio įskėlimo 9 mm. kalibro garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas taip pat gali šaudyti ir dujiniais kalibro šoviniais. Pistoletas šaudyti tinkamas. Tirti pateiktas pramoninės gamybos, 9 mm. kalibro, centrinio įskėlimo, dujinis šovinys, skirtas pramoninės gamybos 9 mm. kalibro centrinio skėlimo pistoletams – C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Pateiktas šovinys yra iššautas (T I, b. l. 61-68).

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas tik leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenis turimiems ginklams. D. G. leidimo laikyti C kategorijos šaunamuosius ginklus neturėjo, todėl konstatuotina, kad jis padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo namuose Turkijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį, pusiau automatinį pistoletą ZORAKI – MOD.914 Nr. 079625, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir vieną 9 mm. kalibro, centrinio įskėlimo, dujinį šovinį iki kol 2019-02-09, 16.00 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiems patruliams K. M. ir I. S. sustabdžius automobilį VW ,,Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. A. M. ir atlikus dalinę asmens apžiūrą, galinėje kelnių kišenėje šaunamasis ginklas buvo rastas ir paimtas.

Duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti pažeidžiant BPK nustatytą tvarką byloje nėra.

G. G. ir D. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmių rūšimi ir jų dydžiu (T II, 156-163).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė bendrininkų grupe, veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis G. G. baustas devynis kartus administracine tvarka (T II, b. l. 84-90), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė (T II, b. l. 94), Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas (T II, b. l. 93).

Kaltinamasis D. G. baustas tris kartus administracine tvarka (T II, b. l. 136-138), nedirba, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė (T II, b. l. 147), Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas (T II, b. l. 144).

Kaltinamasis G. G. padarė apysunkį vieną apysunkį baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis D. G. padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam G. G. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kaltinamajam D. G. skirtina BK 284 ir BK 253 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas. Bausmės D. G. bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, todėl jiems paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Šaunamasis ginklas ZORAKI – MOD.914 su dėtuve ir įvykio vietos apžiūros metu paimtas šovinys WADE 9 mm P.A.PV, 2019-04-08 nutarimu priduoti saugojimui į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus daiktų saugyklą (T I, b. l. 71-77), perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui, kompaktinis diskas su nuotraukomis (T I, b. l. 44) paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (viso – 180 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. G. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso – 120 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 3 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti G. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-02-09, 16.10 val., iki 2019-02-11, 15.20 val., t. y. dvi paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti kad G. G. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 253 straipsnyje ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – paskirti jam bausmę 35 (trisdešimt penkias) paras arešto.

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – paskirti jam bausmę 55 (penkias dešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 69 (šešiasdešimt devynias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. galutinę bausmę – 46 (keturiasdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-12-31, 1.48 val., iki 2017-12-31, 16.27 val., jį prilyginant dviem arešto paroms ir laikyti, kad D. G. yra atlikęs dvi paras arešto bausmės.

Bausmę pakirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. G. sulaikymo dienos.

Kaltinamajam D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti – šaunamąjį ginklą ZORAKI – MOD.914 su dėtuve ir įvykio vietos apžiūros metu paimtą šovinį WADE 9 mm P.A.PV, 2019-04-08 nutarimu priduotus saugojimui į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus daiktų saugyklą, perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

Dokumentą - kompaktinį diską su nuotraukomis, palikti saugoti byloje.

Kaltinamajam G. G. išaiškinti, kad 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47 straipsnio, 49 straipsnio ir 65 straipsnio nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam G. G., kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius (Kęstučio g. 37, Kaunas). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Išaiškinti D. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba).

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.