Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui (anksčiau buvę Vilniaus pataisos namai), trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos kalėjimų tarnyba, dėl sprendimų panaikinimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skunde paaiškina, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvoje grupėje, neturi galiojančių nuobaudų. Pažymi, jog per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį vykdė ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodo, kad per vienuolikos metų trukmės bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 15 kartų, nuo paskutinės paskirtos nuobaudos praėjo daugiau kaip 2 metai, o skatintas už nepriekaištingą elgesį yra net 8 kartus. Teigia, kad dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, socialinių įgūdžių lavinimo kuriant karjeros planus, bei kitose programose. Alytaus pataisos namuose mokėsi suaugusiųjų profesinio mokymo centre, kur įgijo penkias profesinės kvalifikacijos specialybes. Pareiškėjo nuomone, visus reikalavimus numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnio 1 dalyje jis neabejotinai atitinka. Akcentuoja, kad įstatymas numato elgesio bausmės atlikimo metu vertinimą, tačiau ne palyginamąjį vertinimą ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį. Nurodo, kad iš skundžiamo Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo matyti siekis atlikti palyginamąjį vertinimą, grindžiamą subjektyviu kriterijumi ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį. Paaiškina, jog vertinančiajam subjektui vargu ar gali būti žinomas ankstesnis asmens elgesys, todėl palyginamasis vertinimas yra negalimas. Pareiškėjo nuomone, pavyzdingo asmens elgesio atvejais palyginamasis vertinimas apskritai atimtų iš asmens galimybę turėti teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, kadangi pavyzdingo elgesio negalima pakeisti į dar geresnį. Teigia, jog esant tokioms aplinkybėms, palyginamasis vertinimas taptų įstatymo leidėjo valios neigimu. Nurodo, kad nuteistojo teisė trims paroms vykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, nėra nei įkalinimo įstaigos vadovo subjektinė teisė, nei jam suteikta diskrecijos teisė - nuteistajam privalo būti leidžiama, trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, kai tik atitinka įstatyme numatytas sąlygas. Juo labiau, kad tokioje pačioje teisinėje padėtyje kitiems nuteistiesiems yra suteikiama tokia teisė; tad šiuo atveju taikomi dvigubi standartai, diskriminacija. Paaiškina, kad nesutinka su Vilniaus PN Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – ir Komisija) teiginiais, kad pareiškėjas stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, neišreiškė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje, nors su darbu susiję įpareigojimai padėtų valdyti aktualius kriminogeninius veiksnius, tokius kaip lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, darbinės patirties stygius bei neigiamos nuostatos į darbą. Pažymi, jog mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu ir tuo pačiu laiku pareiškėjas negali mokytis ir dirbti. Teigia, kad nėra jokių sąlygų Vilniaus PN susirasti darbo ir įsidarbinti, o darbo siūlymas yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pažymi, jog šiuo metu yra atsidaręs individualią įmonę ir užsiima menine kūrybine veikla bei savarankiškai dirba, pina karolius. Nurodo, jog paskutinius du metus Vilniaus PN direktorius jokių pretenzijų nereiškė. Pareiškėjo nuomone, uždaroje aplinkoje akcentuojamos „probleminės sritys“, tokios kaip gyvenimo stilius ir draugai, įdarbinimas - yra visiškai priklausomi nuo įkalinimo įstaigos, bet ne nuo pareiškėjo. Nurodo, kad tokie argumentai, kuriais siekiama pateisinti visiškai nemotyvuotą Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą yra nepriimtini. Nurodo, kad iš Komisijos socialinio tyrimo išvados, galima kelti pagrįstą prielaidą, kad pareiškėją apibūdinantys neigiami bruožai yra išvados rengėjų subjektyvus (interpretacinis) situacijos vertinimas, neišnagrinėjus visų aplinkybių. Paaiškina, jog nėra galimybės suprasti ko yra reikalaujama iš pareiškėjo, kad jis atitiktų BVK 104 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Teigia, kad Vilniaus PN direktorius neskyrė pakankamai dėmesio pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekančiųjų nuteistųjų, kurie turi teisę trims paroms vykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas sąlygas. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeidžia įstatymo nuostatas ir pareiškėjo teises bei teisėtus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Vilniaus PN (šiuo metu Vilniaus kalėjimas) 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo, kuriuo nuspręstą netenkinti pareiškėjo A. Ž. prašymo suteikti jam trumpalaikę trijų parų išvyką į namus, bei Kalėjimų departamento (šiuo metu Kalėjimų tarnyba) 2022 m. birželio 6 d. sprendimo (Rašto), kuriuo nuspręsta palikti galioti Vilniaus PN 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. Ž., laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, 2022 m. kovo 22 d. pateikė Vilniaus PN prašymą, kuriuo prašė suteikti jam trumpalaikę išvyką pas dukrą I. Ž., gyvenančią Kaune, (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėjo prašymas buvo svarstomas 2022 m. birželio 1 d. Komisijos posėdyje, kuri protokolu Nr. 1-140 nurodė siūlyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti nuteistajam A. Ž. teisės parvykti į Lietuvos Respublikoje esančius namus – 3 paroms.

8. Vilniaus PN direktorius 2022 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti nuteistajam trumpalaikės išvykos iš pataisos namų, kadangi pareiškėjas neatitiko visų BVK 104 straipsnio 1 dalies sąlygų.

Minėtame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad: pareiškėjas bausmę atlieka nuo 2009 m. gegužės 14 d., o bausmės pabaiga numatyta 2023 m. gegužės 14 d.; bausmė atliekama lengvojoje grupėje; pagal BVK 104 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra atlikta dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalis; pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, užsiima individualia veikla. Pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Tačiau taip pat pažymėta, kad nors pastaruoju metu stebimas gana disciplinuotas elgesys, tačiau bausmės atlikimo metu 15 kartų pareiškėjas baustas drausmine tvarka. Pareiškėjas stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat neišreiškė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo aukštas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą ir tikslų įgyvendinimą, yra aktualūs, su nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors dalis aplinkybių rodo, kad pareiškėjas siekia savo elgesio pokyčių, tačiau tam tikri kriminogeniniai poreikiai įsidarbinimo ir lėšų tvarkymo, nuostatų bei mąstymo ir elgesio srityse ir toliau išlieka aktualūs ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl išlieka poreikis tolimesnio elgesio pokyčių stebėjimui ir išlaikymui.

9. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Vilniaus PN 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu, kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, kuris 2022 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti galioti Vilniaus PN 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą.

Kalėjimų departamentas, be kita ko, nurodė, kad pageidaujant pareiškėjui pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką fiksuojama ne tik vidutinė ir žema asmens elgesio rizika, bet ir kompleksiškai vertinama asmens pažanga, darbinė veikla, mokymasis ir kiti aktualūs aspektai. Taip pat nurodė, kad Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei motyvais, tinkamai įvertintos galimos rizikos, todėl pagrįstai priimtas sprendimas nesuteikti teisės parvykti į namus. Pažymėjo, kad pareiškėjui trumpalaikė išvyka iš Vilniaus PN gali būti suteikiama tik tuomet, kai jis atitinka visas BVK 104 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Vienos iš nurodytų sąlygų neatitikimas reiškia, jog pareiškėjui ši teisė negali būti suteikiama.

10. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiais jo atžvilgiu priimtais sprendimai, kreipėsi į teismą.

11. BVK (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-07-01) 94 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos administracijai neprižiūrint nuteistiesiems leidžiama pasimatyti parvykstant į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar pas Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius – iki trijų parų, o nuteistųjų kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų.

To paties kodekso 104 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 4) užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla.

12. Taigi, pareiškėjas, būdamas nuteistasis, norėdamas pasinaudoti trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos teise privalėjo atitikti visas BVK 104 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Kaip galima suprasti iš bylos duomenų, pareiškėjas iš esmės buvo pripažintas neatitinkantis BVK 104 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos.

13. Kaip matyti iš bylos, Komisijos posėdžio metu buvo svarstyta galimybė suteikti pareiškėjui teisę išvykti į trumpalaikę išvyką į namus.

Komisija, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors pastaruoju metu stebimas gana disciplinuotas pareiškėjo elgesys, tačiau bausmės atlikimo metu 15 kartų pareiškėjas baustas drausmine tvarka. Pareiškėjas stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat neišreiškė motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje (su darbu susiję įpareigojimai padėtų valdyti aktualius kriminogeninius veiksnius, tokius kaip lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, darbinės patirties stygius ir neigiamos nuostatos į darbą). Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo aukštas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą ir tikslų įgyvendinimą, yra aktualūs, su nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors dalis aplinkybių rodo, kad pareiškėjas siekia savo elgesio pokyčių, tačiau tam tikri kriminogeniniai poreikiai įsidarbinimo ir lėšų tvarkymo, nuostatų bei mąstymo ir elgesio srityse ir toliau išlieka aktualūs ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl išlieka poreikis tolimesnio elgesio pokyčių stebėjimui ir išlaikymui.

Tad Komisija, minėta, siūlė Vilniaus PN direktoriui nesuteikti nuteistajam A. Ž. teisės parvykti į Lietuvos Respublikoje esančius namus – 3 paroms.

14. Taigi, kaip matyti iš bylos, pareiškėjo prašymas buvo svarstytas ir vertintas individualiai. Komisija įvertino teisės aktuose numatytas trumpalaikės išvykos į namus suteikimo sąlygas ir kriterijus, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į gebėjimą valdyti savo problemines sritis bei daromą pažangą.

Pareiškėjui pageidaujant pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką buvo fiksuota ne tik jo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, bet ir kompleksiškai buvo vertinama jo pažanga, darbinė veikla, mokymasis ir kiti aktualūs aspektai, kas visiškai atitinka įstatymo nuostatas. Pabrėžtina, kad BVK 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikimui turi būti įvertinamas ne tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri turi būti žema arba vidutinė, bet ir turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas nagrinėjamu atveju – pareiškėjo atžvilgiu – nebuvo nustatyta. Tad visiškai pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka visų BVK 104 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Teisėjų kolegija su tokiu atliktu pareiškėjo vertinimu neturi pagrindo nesutikti.

15. Tai, kad pareiškėjas savo situaciją subjektyviai vertina kitaip, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

Taip pat pareiškėjo argumentai apie dvigubų standartų taikymą ir diskriminaciją kitų nuteistųjų atžvilgiu yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis; tad jie atmestini kaip nepagrįsti.

16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiami sprendimai iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jie yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos, motyvų išdėstymas yra pakankamas ir adekvatus; priimant ginčijamus sprendimus buvo laikytasis pagrindinių ir esminių procedūrinių reikalavimų, juos priėmė kompetentingi subjektai.

17. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, tad juos panaikinti nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat dar prašo suteikti jam galimybę 3 paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus. Tačiau netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl minėtų sprendimų panaikinimo, negali būti patenkinami ir išvestiniai reikalavimai. Be to, toks pareiškėjo reikalavimas ir taip negalėtų būti tenkinamas, nes teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir už jį atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju suteikti pareiškėjui galimybę 3 paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus.

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad šiuo metu pareiškęs jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir yra paleistas į laisvę. Tad šis sprendimas pareiškėjui siekiamų tikslų (pasekmių) niekaip nebegalėtų sukelti.

19. Taigi, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, tad jis atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

20. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų, apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir kt. atmesti.

Sprendimą pareiškėjui išsiųsti paštu, taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.