Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui J. K. ir pareiškėją atstovaujančiam Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovui Martynui Ausčiui,

atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Gitanai Katkauskienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 29 d. direktoriaus įsakymo Nr. TE-7-163 /2023 (11.7.53 E) 3 punktą, įpareigoti atsakovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį J. K. tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareiškėjui 2023 m. vasario 22 d. buvo atliktas tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu 2022 m. tarnybinę veiklą, tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tiesioginis vadovas A. D. įvertino „labai gerai“ ir pasiūlė nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal Vidaus tarnybos statuto priede, pareigybei nustatytą algos koeficiento intervalą. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2023 m. kovo 23 d. pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 m. įvertino mano „labai gerai“ ir pasiūlė nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2023 m. kovo 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. TE-7-163 /2023(11.7.53 E) 3 punkte pareiškėjui nustatytas 7,9 pareiginės algos koeficientas, tai yra direktorius patvirtino siūlomą Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento direktoriaus sprendimu, kreipėsi į Departamento Individualių tarnybinių ginčų komisiją su prašymu, kad nesutinka su Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Vertinimo komisija) 2023 m. kovo 23 d. išvada bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2023 m. balandžio 29 d. direktoriaus įsakymu TE-7-163 /2023 (11.7.53 E), sprendimas nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą yra nemotyvuotas ir pažeidžiantis teisės aktus ir prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėti šį tarnybinį ginčą ir, vadovaujantis Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ 27.2 punktu, pasiūlyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui pakeisti sprendimą ir padidinti pareiginės algos koeficientą daugiau nei 0,8. Individualių tarnybinių ginčų komisija 2023-05-15 sprendime Nr. 6-1731 /2023(1.48 E) pasiūlė Departamento direktoriui atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nesutinka su Tarnybinių ginčų komisijos bei tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos sprendimais ir mano, jog skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti panaikinti. Pareiškėjo manymu atliekant tarnybinės veiklos vertinimą buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o pats vertinimas atliktas paviršutiniškai ir neobjektyviai. Vertinimo komisija neatliko vertinimo procedūros, tai yra nevertino pareigūno tarnybinės veiklos ir be jokių motyvų parinko motyvavimo priemonę nustatytą Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalyje. Vertinimo komisijos metu darytame įraše užfiksuota, kad pareiškėjas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu. Vertinimo komisijos pirmininkas pareiškėjo pasiteiravo: „Ar jūsų tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo užduotyse ir anketoje viską surašė taip kaip yra, kaip jūs vertinate?“ (įrašo minutė nuo 9:47) Pareiškėjas, atsakydamas į komisijos pirmininko klausimą atsakė: „tiktai vienas momentas dėl ILP plano sudarymo, aš pilnai įvykdžiau, persiunčiau Ingridai įvykdytus padarytus ILP, tai mano darbas tikrai atliktas ir net daugiau padarytas, nes kaip minėjau planas buvo dėl ne nuo manęs esančių priežasčių nepadarytas.“(įrašo minutė nuo 10). Toliau pirmininkas pasisako, kad tiesioginis vadovas pareiškėjo metines užduotis įvertino „labai gerai“ ir su jomis viskas tvarkoje ir bendru sutarimu nutaria nekviesti tiesioginio vadovo. Vertinimo komisijos pirmininkas patikslina, ar pareiškėjas priekaištų tiesioginiam vadovui neturi dėl anketos, pareiškėjas patvirtina, kad neturi. Atkreipia dėmesį, kad Vertinimo komisijai, tais atvejais, kai tiesioginis vadovas įvertina pareigūną „labai gerai“ kyla pareiga patikrinti pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą ir įsitikinti, kad vertinant pareigūno kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti jam nustatytas funkcijas buvo laikytasi nustatytos tvarkos, nepriklausomai nuo to ar pareigūnas turi nusiskundimų. Vertinimo komisija nesilaikė Vertinimo tvarkos aprašo 24 bei 25, 26 punkto nuostatų bei paneigė Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje įtvirtintus vertinimo principus, pagal kuriuos tarnybinė pareigūnų veikla turi būti vertinama išsamiai ir objektyviai, individualiai įvertinant kiekvieno vertinamo pareigūno tarnybinę veiklą. Pagal Vertinimo tvarkos aprašo 26 punktą pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo, šiuo atveju Vertinimo komisija vengė atlikti savo pareigą nagrinėti pareiškėjo vertinimo išvadą. Nebuvo nagrinėjama (aptariama) vertinimo išvada, nebuvo aptariami vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, Vertinimo komisija nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų ar tiesioginis vadovas tinkamai įvertinimo jam pavaldų pareigūną ir parinko tinkamiausią motyvavimo priemonę. Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad pareigūnas, kurio veikla įvertinta „labai gerai“ gali būti teikiamas padidinti koeficientui nuo 0,5 iki 1,5. Komisija, kaip pareigūno tarnybinę veiklą vertinantis subjektas, turi pateikti į pareigas skiriančiam vadovui siūlymą, kuris atspindėtų individualų konkretaus pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą (visapusiškai ir objektyviai įvertinta kvalifikacija, tarnybinės veiklos rezultatai ir tinkamumas einamoms pareigoms). Pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad Vertinimo komisija įvertinusi jo veiklą padidins pareiginės algos koeficientą 0,8, tačiau Vertinimo komisija neatlikusi vertinimo, be jokių motyvų, pasiūlė nustatyti 0,5 pareiginės algos koeficientą. Vertinimo komisija sprendimą priėmė neįvertinusi visų aplinkybių, nevertino vertinimo išvados, pareiškėjas nebuvo išklausytas, jam nebuvo leista pasisakyti dėl tarnybinės veiklos rezultatų, nepašalintos abejonės dėl pareiškėjo nuopelnų bei paskatinimų ar turimų tarnybinių nuobaudų. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog Vertinimo komisija neatsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes priėmė nemotyvuotą sprendimą, taip pažeisdama pareiškėjo interesus ir teisėtus lūkesčius, nors, Vertinimo komisijos paskirtis yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta ir pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus „labai gerai“, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlyti priimti sprendimą dėl motyvavimo priemonės, numatytos Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalyje. Nurodo, kad galiojančių tarnybinių nuobaudų pareiškėjas neturi, nebuvo įspėtas dėl darbo tvarkos nesilaikymo, tarnybinės veiklos užduotys yra įvykdytos, rodikliai viršyti. Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, neužfiksavo jokių savo vertinimo (sprendimo siūlyti tik 0,5 pareiginės algos koeficientą) objektyvių, pagrįstų motyvų. Taip veikdama Vertinimo komisija pažeidė pagrindines procedūrines taisykles, skirtas užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamo sprendimo pagrįstumą.

Skunde taip pat nurodoma, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalimi galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo. Departamento direktorius, atsižvelgdamas į Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolą, priėmė sprendimą ir pareiškėjui nustatė 7,9 pareiginės algos koeficientą, tai yra patvirtino siūlomą Veiklos vertinimo komisijos sprendimą padidinti pareiginės algos koeficientą 0,5, todėl, remiantis LR ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p. 2023 m. kovo 29 d. direktoriaus įsakymo Nr. TE-7-163 /2023(11.7.53 E) 3 punktas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovas pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą. Šiuo principu preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal šį statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti užtikrinama visą jų tarnybos laiką. Pareiškėjas teisėtai tikėjosi, kad už labai gerą tarnybą jam bus tinkamai atlyginta, paskatinimo priemonė parinkta lygiomis teisėmis su kitais pareigūnais, atsižvelgiant į aplinkybes susijusias su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis. Per 2022 metus pareiškėjas pasiekė labai gerų veiklos rezultatų. Iškeltus metinius tikslus ir užduotis įvykdė ir didžią dalį jų viršijo, atliko papildomų užduočių, pavyzdžiui: vykdant akciją „Saugus namai“ ir „Būk budrus – išvenk gaisro“ reikėjo aplankyti 10 individualių namų, aplankė 45 gyvenamųjų būstų ir gyvenamųjų butų; reikėjo atlikti ne mažiau kaip 4 (keturis) praktinius ir 4 (keturis) teorinius budinčiosios pamainos kontrolinius žinių patikrinimus, rezultatus kaupti el. laikmenoje. Atliko 9 praktinius ir 8 teorinius budinčiosios pamainos kontrolinius žinių patikrinimus; padarė pamainos mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo žurnalą (kvalifikacijos kėlimas, kursų pavadinimas, vieta, valandų skaičius), „Word“ lentelėje. Tiesioginiam vadovui patiko atliktas darbas, pasakė, kad pasidalins tarp kitų pamainos vadų. Prisidėjo gerinant komandos gerbūvį, remontuojant santechniką, tvarkant pamainos vado kabinetą, buvo paskirtas kursanto E. Z. praktikos vadovu bei atliko kitus papildomus darbus. Nuolat kėlė kvalifikaciją ir sėkmingai baigė Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursus. Eidamas tarnybą 2022-02-10 gavo padėką nuo UAB „Eurolinen“ direktoriaus, 2022-06-06 organizavo akciją „Būk saugus, mokiny“, už kurią gavo nuo direktoriaus pavaduotojos ugdymui Č. K. padėką. Pareiškėjo manymu, Vertinimo komisija nenagrinėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados objektyviai, neįvertino pareiškėjo tarnybinės veiklos bei neatsižvelgė į jo nuopelnus, nepagrįstai nusprendė didinti pareiginės algos koeficientą tik 0,5. Pareiškėjas, įžvelgdamas diskriminaciją tarnyboje, prašė Tarnybinių ginčų komisijos išsiaiškinti ar nebuvo diskriminacijos fakto, išreikalauti iš Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuasmenintus protokolus. Pareiškėjo teigimu, pareigūnų vertinimai nebuvo individualūs, dirbantiems dienomis (dienininkams) koeficientas buvo didinamas daugiau nei pamainininkams. Daugumai dienininkų pareigūnų buvo keliami koeficientai 0,3 daugiau negu pamainomis dirbantiems pareigūnams. Daugumai pamainomis dirbantiems pareigūnams koeficientai buvo keliami „0,5“, o daugumai dienininkų koeficientai buvo keliami nuo „0,8“. Nei vienas galiojantis teises aktas nesuteikia privilegijų dienininkams. Tačiau Tarnybinių ginčų komisija nenagrinėjo šio prašymo ir netyrė diskriminacijos buvimo fakto. Iš pateiktų dviejų pareigūnų nuasmenintų veiklos vertinimo išvadų galima pamatyti bei palyginti, kad : pamainininkas gavo anketoje keturis „4“ bei pareigūnas tik įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius ir jam buvo pasiūlytas „0,5 “ didesnis pareiginės algos koeficientas; dienininkas gavo anketoje du „4“ bei dalinai įvykdė praėjusių metų vieną užduotį bei pareigūnas tik įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius bet jam (dienininkui) buvo pasiūlytas „0,8 “ didesnis pareiginės algos koeficientas. Pareiškėjas gavo žymiai aukštesnius balus bei įvykdė užduotis ir viršijo visus vertinimo rodiklius ir padarė daug papildomų darbų ir jam buvo pasiūlytas „0,5“ didesnis pareiginės algos koeficientas. Šie pavyzdžiai rodo, kad pamainininkams nepriklausomai nuo atliktų darbų kiekio buvo siūlomi mažesni koeficientai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė teismo skundą tenkinti.

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad skundžiamas Departamento Sprendimas buvo priimtas po Vertinimo komisijos 2023-03-23 d. išvados įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 m. „labai gerai“ ir pasiūlius nustatyti pareiškėjui 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Ir nors pareiškėjas pats iš esmės sutinka su jo tarnybinės veikos vertinimu „labai gerai“ ir savo tarnybinę veiklą vertina tik labai gerai, tačiau kelia reikalavimą įpareigoti Departamentą atlikti pakartotinį jo tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimą Vertinimo komisijoje. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas kai jo tarnybinė veikla tiek pareiškėjo tiesioginio vadovo, tiek Vertinimo komisijos, tiek pareiškėją į pareigą priėmusio asmens jau yra įvertinta „labai gerai“, o teisinis reglamentavimas nenumato aukštesnio įvertinimo už „labai gerai“, nėra logiškas. Nors pareiškėjas teismui nurodo, kad jis į teismą kreipiasi dėl paviršutiniško ir neobjektyvaus jo tarnybinės veiklos vertinimo už 2022 metus, dėl ko teismas turėtų panaikinti Sprendimo 3 punktą kaip neteisėtą ir įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį jo tarnybinės veiklos vertinimą, iš esmės šiais reikalavimais siekiama ne kito/kitokio įvertinimo, o išsireikalauti padidinti jo pareiginės algos koeficientą ne 0,5, o daugiau kaip 0,8. Pareiškėjo skundas motyvuojamas taip, lyg pareiškėjo tarnybos teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai numatytų teisę pačiam pareigūnui iš dalies spręsti dėl jam tinkamiausios motyvavimo priemonės, nors teisės aktai tokios galimybės nenumato. Departamento manymu, pareiškėjas į bylą nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie realiai ir neginčytinai pagrįstų jo reikalavimus, todėl pagrindinis pareiškėjo argumentas dėl nesutikimo su jam nustatytu pareiginės algos koeficientu lieka subjektyvaus pobūdžio pareiškėjo interesai ir lūkesčiai.

Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą taip pat reglamentuoja ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas). Vertinimo komisija, įsitikinusi, kad tiesioginis vadovas tinkamai įvertinimo jam pavaldų pareigūną (pareiškėją) ir pagrįstai parinko motyvavimo priemonę, 2023-03-23 surašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą įvertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą taip pat „labai gerai“ bei pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlė nustatyti pareigūnui taip pat 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Pareiškėjo vertinimas užbaigtas 2023-03-29 Departamento direktoriui priėmus galutinį – analogišką Vertinimo komisijos 2023-03-23 išvadai ir siūlymui – Sprendimą (Statuto 34 straipsnio 22 dalis).

Nagrinėjamu atveju 2023-03-23 d. Vertinimo komisija atliko pareiškėjo 2023-02-22 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė pareiškėjo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, dar kartą įvertino pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis. Departamentas laiko, kad pareiškėjui paskirtos motyvavimo priemonės rūšis ir dydis yra tinkamai parinkti ir proporcingi. Departamento direktorius, skirdamas pareiškėjui Statuto 34 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatytą motyvavimo priemonę, veikė įstatymų numatytose ribose ir tvarka bei įgyvendino įstatymo jam suteiktą diskreciją. Taip pat paskirta motyvacijos priemonė atitinka Statute nustatytas jos skyrimo sąlygas, todėl Departamentas laikosi pozicijos, jog nėra teisinio pagrindo, dėl kurio pareiškėjui paskirta motyvavimo priemonė galėtų būti laikoma nepagrįsta ar neteisėta.

Atsiliepime nurodoma, kad skunde pareiškėjas remiasi lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šie principai būtų pažeisti, jeigu pareiškėjas, palyginus su kitais pareigūnais, Vertinimo komisijos būtų kitaip traktuojamas, nors tarp jo ir tų pareigūnų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Departamentas į bylą pateikia 2023 metais po pareigūnų kasmetinio vertinimo už 2022 metus pareigūnams taikytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų lentelę, kurios žemiau pateikta analizė patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo išimtinai išskirtas iš kitų labai gerai įvertintų pareigūnų nustatant jam koeficiento dydį. Pagal pateiktus duomenis Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Vilniaus PGV) tarnaujantiems pareigūnams pirminėje ar vidurinėje grandyje, dirbantiems pamaininį ar dieninį darbą pareiginės algos koeficientai po atlikto tarnybinės veiklos vertinimo didėjo skirtingai. Vilniaus PGV iš viso buvo įvertinta 716 vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, iš jų: pirminės grandies pareigūnų – 570, vidurinės grandies pareigūnų – 139 ir aukštesniosios grandies pareigūnų – 7. Analizuojant pirminėje grandyje tarnaujančius pareigūnus, kurie dirba pamaininį darbą didžiausia procentine dalimi pareiginės algos koeficientai didėjo per 0,5, taip pat ir vidurinėje grandyje tarnaujančių pareigūnų, kurie dirba pamaininį ar dieninį darbą pareiginės algos koeficientai didžiausia procentine dalimi didėjo per 0,5. Pažymėtina, kad budinčios pamainos vadas yra vidurinės grandies pareigūnas, dirbantis pamaininį darbą ir jam pareiginės algos koeficientas taip pat didėjo per 0,5. Pažymėtina, kad ir kitose priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose visų vertintų pareigūnų ir tarnaujančių pirminėje ar vidurinėje grandyse didžiausia procentine dalimi pareiginės algos koeficientai didėjo per 0,5. Atsižvelgiant į bendrą pareigūnams taikytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžių visumą bei analizę, nėra pagrindo teigti, kad vertinant pareiškėją buvo pažeisti vidaus tarnybos principai ar pareiškėjas darbovietėje buvo diskriminuojamas. Pareiškėjo į bylą pateikti pareigūnų pasirašyti patvirtinimai, kad jiems buvo žinoma apie Departamento išankstinį susitarimą „dienininkams“ didinti koeficientą didesne dalimi nei dirbantiems pamainomis, negali būti laikomi pagrįstais ir pakankamais, kad įrodyti tokio susitarimo buvimą. Departamentas griežtai neigia egzistavus bet kokį išankstinį susitarimą dėl Departamento pozicijos vertinant pareigūnus ir (ar) taikant jiems motyvavimo priemones, todėl šie patvirtinimai teismo turėtų būti vertintini kritiškai, juo labiau iš visų 18-kos juos pasirašiusiųjų pareigūnų, net 13-ka pasirašiusiųjų yra Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos nariai. Nurodo, kad toks faktas, kad didžiosios daugumos pasirašiusiųjų ir paties pareiškėjo statusas yra UGPS nariai, kelia abejonių dėl tokių duomenų/tvirtinimų objektyvumo ir teisingumo. Departamentas pareiškėjo į bylą pateiktus patvirtinimai vertina kaip UGPS narių pasirinktą neteisėtą priemonę bandant sukompromituoti Departamentą, kad apginti UGPS narių asmeninius interesus. Posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė nepateikė jokių įrodymų ir jokiais kitais būdais nepagrindė menamo Departamento sutarimo, kuriuo tariamai diskriminuojami pirminės grandies pareigūnai, jiems pareiginę algą keliant mažesniu dydžiu nei viduriniosios grandies pareigūnams, egzistavimo. Komisijos nariai posėdžio metu aiškinosi, kuo remiantis pareiškėjas apie tokį susitarimą teigia, tačiau tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė pateikė keleto pirminės grandies pareigūnų rašytinių paaiškinimų, neva apie tokį susitarimą jiems pranešė pamainos vadas (pažymi, taip pat UGPS narys) ar profesinės sąjungos atstovas, iš kur tokią informaciją sužinojo pastarieji – pareiškėjas pasakyti negalėjo.

Pareiškėjas skundu reiškia nepagrįstus reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis buvo įvertintas neobjektyviai ir šališkai, buvo diskriminuojamas, o taip pat, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo, Vertinimo komisijos ir Departamento direktoriaus siūlymai yra neteisėti. Departamentas laikosi nuomonės, kad pareiškėjas teisminį procesą iniciavo vieninteliu tikslu – išsireikalauti iš Departamento didesnį koeficientą ginčo tvarka, nes Departamentas, veikdamas savo kompetencijos ir diskrecijos teisės ribose, nepateisino pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio lūkesčių.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. TE-7-163/2023 (11.7.53 E) (toliau – ir Įsakymas) 3 punkto, kuriuo pareiškėjui nustatytas pareiginės algos koeficientas – 7,9, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2023-02-22 buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu 2022 m. pareiškėjo tarnybinė veikla, tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija pareiškėjo tiesioginio vadovo A. D. buvo įvertinta „labai gerai“ ir buvo pasiūlyta nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal Vidaus tarnybos statuto priede pareigybei nustatytą algos koeficiento intervalą.

Tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2023-03-23 pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2022 m. įvertino „labai gerai“, pasiūlydama nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. 2023-03-29 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr.TE-7-163/2023 (11.7.53E) 3 p. pareiškėjui nustatytas 7,9 pareiginės algos koeficientas. Pareiškėjas nesutiko su šiuo Įsakymu ir kreipėsi į Departamento Individualių tarnybinių ginčų komisiją, nurodydamas, jog nesutinka su Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2023-03-23 išvada ir su 2023-03-29 Įsakymu. Individualių tarnybinių ginčų komisija 2023-05-15 sprendimu Nr.6-1731/2023(1.48 E) pasiūlė Departamento direktoriui atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, galiojusio nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., (toliau – ir Aprašo) nuostatos.

Statuto 34 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą „labai gerai“ , vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš pasiūlymų: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas, išskyrus šio statuto 28 straipsnio 5 d. nurodytas pareigas; 3) taikyti pareigūnui šio statuto 37 str. 2 dalies 3 ir 4 p. nustatytas skatinimo priemones arba apdovanoti jį žinybiniu ženklu; 4) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka.

Šiuo atveju ginčas kilo, nes pareiškėjas nesutinka, kad tiesioginis vadovas siūlė nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, o ne 0,8, pabrėžia, kad vertinimas nebuvo individualus, o vykdytas pagal išankstinį susitarimą (visiems vienodai, pamainomis dirbantiems pareigūnams kelti 0,5, o pareigūnams, kurie nedirba pamainomis – 0,8), diskriminuojantis pamainomis dirbančius pareigūnus, pažeidžiantis lygiateisiškumo principą, nes nevienodus pasiekimus užfiksavę pareigūnai vertinami vienodai.

Teismui kartu su pareiškėjo skundu pateikti Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų pasirašyti patvirtinimai (toliau – ir Patvirtinimai), kuriuose nurodoma, kad PAGD, dar neįvykus pareigūnų kasmetiniams tarnybinės veiklos vertinimams, nustato, kad dirbantys dienomis (dienininkai) gaus didesnius koeficientus, negu pamainomis dirbantys pareigūnai. Taip pat patvirtinimuose nurodoma, kad profsąjungos atstovai, arba PAGD prie VRM VPGV 5 komandos viršininkas, pranešė, kad šįmet PAGD nusprendė per pareigūnų kasmetinius tarnybinės veiklos vertinimus dienininkams kelti 0,8 koeficiento, o pamainomis dirbantiems pareigūnams 0,5.

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-3593-1047/2020 nurodoma, kad „nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ir jo tiesioginis vadovas pokalbio Komisijoje metu užsiminė apie tokį nurodymą iš Departamento. Komisijos nariai pasitikslino klausdami tiesioginį vadovą, ar vertino individualiai, jis patvirtino, kad įvertino pareiškėją individualiai. Taigi teismas pabrėžia, kad pareiškėjo vertinimas turi būti individualus ir negalima jo motyvuoti jokiu susitarimu Departamente dėl visų pamainų vadų vertinimų. Tokio susitarimo negali būti pagal teisės aktų reikalavimus, nepaklusti tokiam susitarimui yra pareiga, o ne nelojalumas tarnybai.” Vilniaus apygardos administracinis teismas neigiamai įvertino argumentus dėl Departamento pozicijos visus pamainų vadovus vertinti „gerai“.

Atsakovo atsiliepime ir Individualių tarnybinių ginčų komisijos posėdyje pasisakoma, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog koeficientų nustatymas buvo atliktas Departamento nurodymu. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog šiuo atveju nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų (susirinkimo protokolų ar kt. dokumentų), galinčių patvirtinti, kad Patvirtinimuose nurodyti sprendimai dėl koeficientų dydžių buvo priimti Departamento dar prieš vertinimus (ir jog apskritai buvo priimti). Taigi atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, teismas negali padaryti kategoriškos išvados, kad Departamentas dar neįvykus pareigūnų kasmetiniams tarnybinės veiklos vertinimams nustatė, kad dirbantys dienomis (dienininkai) gaus didesnius koeficientus, negu pamainomis dirbantys pareigūnai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos teisinius santykius, valstybės tarnautoją į pareigas priimantiems asmenims taip pat suteikė ir plačią diskreciją. Tačiau ši įstatymų leidėjo diskrecija nėra absoliuti: tai darydamas, jis turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad < ... konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas ... > (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. kovo 22 d. ir kiti nutarimai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-941/2010).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) šiame kontekste taip pat yra nurodęs, jog Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (žr. EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą Thlimmenos prieš Graikiją, peticijos Nr. 34369/97).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1406-1047/2024 teisėjų kolegija akcentavo, kad tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones, atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1031-821/2024).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vertinant valstybės tarnautojų veiklą ir priimant sprendimą dėl veiklos vertinimo negali būti pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai, o esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai negali būti vertinami skirtingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, besikreipiančiam dėl diskriminacijos asmeniui, kuriam pagal bendrąsias proceso taisykles tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, pakanka teismui ar kitai kompetentingai institucijai nurodyti aplinkybes, kurios leidžia preziumuoti diskriminavimo faktą (prima facie aplinkybes) – pradinius diskriminacijos įrodymus, o atsakovas turi įrodyti, kad jis diskriminavimo draudimo nepažeidė (paneigti prezumpciją).

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas kėlė diskriminavimo / lygiateisiškumo klausimą (dėl dieninį ir pamaininį darbą dirbantiems pareigūnams nustatytų skirtingų koeficientų) ne tik teisme, bet ir vertinimo metu, pareiškėjas šiuo aspektu pasisakė ir Departamento Individualių tarnybinių ginčų komisijos posėdyje.

Teismui pateikti papildomi pareiškėjo atstovo 2025 m. birželio 16 d. rašytiniai paaiškinamai (su parengtomis diagramomis), kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo pateikta informacija apie Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų kasmetinės veiklos vertinimus už 2022 metus, atkreipia dėmesį į tai, kad iš atsakovo pateiktų protokolų fragmentų (išrašų), išryškėjo labai aiški, pareiškėjo vertinimų diskriminacinė tendencija pamainomis dirbančių pareigūnų atžvilgiu: „labai gerai” įvertinti pamainų vadai (su dviem išimtimis) buvo vertinami siūlant padidinti pareiginės algos koeficientą minimaliu dydžiu - 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio (62 atvejai iš 64); dirbantys įprastu darbo laiku ir einantys vadovaujančias pareigas (2025-04-16 į bylą Atsakovo pateikto protokolo duomenys) - įvertinus „labai gerai” buvo siūloma nustatyti ne mažiau kaip 0,8 pareiginės algos bazinio dydžio didesnį pareiginės algos koeficientą; dirbantys įprastu darbo laiku (ne pamainomis), kurie buvo įvertinti “labai gerai”, reikšminga didžiąją dalimi - t. y. 55 iš 76 (~74 proc.) atvejų vertinti siūlant pareiginės algos koeficientą padidinti 0,8 pareiginės algos bazinio dydžio ir tik 17 atvejų iš 76 (~22 proc.) buvo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientą 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo nurodomos subjektų grupės (dienininkai ir pamainininkai) nėra vienodoje arba panašioje padėtyje, teismui nenurodyta, kokiais kriterijais rėmėsi atsakovas taikydamas Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą priemonę. Skirtingi dienininkų ir pamainininkų pareiginės algos koeficientai buvo suteikti nenurodant / nepalyginant šių pareigybių veiklos sudėtingumo, atsakomybės lygio, ar pareigybei numatytas pavaldinių turėjimas, kuravimas, kolegų konsultavimas ir pan., pareigybės kompetencijų specifiškumo, ar reikalinga atitinkamų profesinių įgūdžių taikymo patirtis, neaptarti tokie kriterijai kaip žinojimo ir žinių sudėtingumo, problemų sprendimo, ar aukštesniu koeficientu įvertintai pareigybei yra būtinas papildomų įgūdžių, gebėjimų turėjimas, taipogi neatliktas palyginimas ar dienininkai / pamainininkai atlieka pasikartojančius darbus, ar vyrauja (ir) neapibrėžtos užduotys. Taipogi nepateikti motyvai, rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys būtinybę būtent vienai iš subjektų grupių (dienininkų) pakelti darbo užmokestį didesne dalimi.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, jog parenkant Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą priemonę (skirtingus koeficientus) dienininkams ir pamainininkams buvo pažeisti nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai, yra pagrįsti. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kokiu pagrindu buvo taikomas skirtingas vertinimas dienininkams ir pamainininkams (kartu ir pareiškėjo atžvilgiu), nepateikti įrodymai, kad toks vertinimas gali būti pateisinamas objektyviais ir pagrįstais kriterijais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. TE-7-163 /2023 (11.7.53 E) 3 punktas neatitinka Vidaus tarnybos statuto reikalavimų, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. TE-7-163 /2023 (11.7.53 E) 3 punktas naikintinas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigotinas atlikti pakartotinį J. K. tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. TE-7-163 /2023 (11.7.53 E) 3 punktą.

Įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlikti pakartotinį J. K. tarnybinės veiklos už 2022 metus vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.