- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2007-05-28
- Bylos Nr.
- I-1958-289/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. G., A. G. Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo, Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovui,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens, Šiaulių m. vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Giedriui Urbonui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą atsakovui, Lietuvos valstybei, dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. G. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą atsakovui, Lietuvos valstybei, dėl neturtinės žalos – 10 000 Lt, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, priteisimo.
Pareiškėjas A. G. ir jo atstovas advokatas V. Griškevičius nurodo, kad 2006-02-21 Šiaulių m. VPK EPS pareigūnų buvo nubaustas pagal LR ATPK 124 str. 5 d., t.y. už greičio viršijimą. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą už padarytą KET pažeidimą buvo sulaikytas jo vairuotojo pažymėjimas ir išduotas laikinas. Pareigūnams N. R. ir D. T. jis paaiškino, kad vyksta į Latvijos Respublikos sostinę Rygą į labai svarią komandiruotę (komandiruotas UAB “Pergamas”, kurios interesus jis atstovauja), jo gali nepraleisti su laikinu pažymėjimu pasienio pareigūnai. Taip vėliau ir nutiko. Kadangi jis nenuvyko į labai svarbių susitikimą, kur turėjo įvykti kelių šalių atstovų susitikimas, dėl naujų parduotuvių tinklų atidarymo, tai patyrė neturtinę žalą, nes buvo pažeista jo garbė ir orumas, patyrė didelį nepatogumą, pablogino verslo reputaciją, buvo suvaržyta judėjimo laisvė bei bendradarbiavimo galimybės. Pareigūnai N. R. ir D. T. jam vairuotojo pažymėjimą grąžino grįžtant atgal į Klaipėdą, tik po to kai jis paskambino Šiaulių m VPK EPS komisarui V. K.. Grąžinant teises buvo priimtas nutarimas, kuriuo konstatuotas jo padarytas pažeidimas, kurio jis neginčija ir paskirta administracinė nuobaudą 1250 lt. ir pažeidimas įvertintas 8 baudos balais. Nors pažeidimo neginčija ir su juo sutinka, tačiau mano, kad Šiaulių m. VPK EPS pareigūnai pasielgė neteisėtai sulaikydami jo vairuotojo pažymėjimą, dėl ko jis patyrė moralinę skriaudą ir prašo priteisti iš Šiaulių m. VPK EPS 10.000 lt. neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovo, Lietuvos valstybės, kurią atstovauja LR Vyriausybė atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad šiuo atveju negali būti atlyginama neturtinė žala, nes LR Administracinės teisės pažeidimų kodeksas nenumato šitokios žalos atlyginimo, žala nepagrįsta jokiais įrodymais. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Trečiojo suinteresuoto asmens, Šiaulių m. VPK, atstovas prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Šiaulių m. VPK EPS pareigūnų veiksmai, neprieštaravo įstatymui, visus veiksmus jie atliko kaip to reikalauja įstatymas. Nurodo, kad šiuo atveju negali būti atlyginama neturtinė žala, nes LR Administracinės teisės pažeidimų kodeksas nenumato šitokios žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. G. dėl skundas neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, priteisimo tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš Šiaulių m. VPK Eismo priežiūros skyriaus pareigūnų veiksmų, atliktų jiems vykdant tarnybines funkcijas - surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir šiuo pagrindu paimant vairuotojo pažymėjimą. Šie pareigūnų veiksmai yra reglamentuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalyje.
Šiaulių miesto Vyriausiasis policijos komisariatas yra vidaus tarnybos sistemai priklausanti valstybės valdymo įstaiga, kurios pareigūnai turi vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 str. nustatytą apibrėžimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tai - statutinis valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja šis statutas ir (ar) kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. apibrėžia viešąjį administravimą kaip įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomąją veiklą, skirtą įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.
Cituotų teisės normų pagrindu teismas daro išvadą, kad eismo priežiūros pareigūnų veikla vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiūros funkcijas atitinka viešojo administravimo sampratą.
Viešojo administravimo įstatymas savo prigimtimi yra bendro pobūdžio įstatymas, reglamentuojantis viešojo administravimo santykius, todėl jo normos pagal bendrąsias įstatymų konkurencijos taisykles viešojo administravimo institucijoms ir pareigūnams taikomos tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja specialūs teisės aktai. Viešojo administravimo įstatymo 39 str., nustatantis, kad ,,turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka“ būtent ir yra tokia bendro pobūdžio teisės norma, kadangi policijos pareigūnų veiklą reglamentuojantys teisės aktai kitaip jų atsakomybės nereglamentuoja, todėl Viešojo administravimo įstatymo 39 str. normos taikytinos nagrinėjamam ginčui.
Neturtinės žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kuris nustato, bendrą taisyklę, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, su materialinės žalos padarymu aktualūs nagrinėjamam ginčui įstatymai neturtinės žalos atlyginimo nesieja. LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu), bet nebūtinai tiesiogiai siejant ją su turtinės žalos padarymu.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausęs liudytojų parodymų konstatuoja, kad, atlikdami tarnybines pareigas, Šiaulių m VPK EPS pareigūnai N. R. ir D. T. pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktus. Nustatyta, kad pareigūnams LR ATPK 269 str. 4 d. suteikia teisę iš pažeidėjo paimti vairuotojo pažymėjimą ir išduoti laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę, kai padaromas pažeidimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę. Tačiau teismo nuomone, pareigūnai privalo įsitikinti, ar už padarytą pažeidimą, nagrinėjant administracinę bylą bus galimas specialiosios teisės atėmimas, tai yra, pareigūnai turi turėti informaciją apie tai, kad, kad pažeidėjo surinktų baudos balų suma susidarytų 10 ir daugiau. Neturėdami tokios informacijos, pareigūnai negali sukurti papildomų suvaržymų pažeidėjui, o tokie veiksmai traktuotini kaip pažeidimas.
Šiuo atveju, Eismo priežiūros poskyrio pareigūnai paimdami iš pareiškėjo A. G. vairuotojo pažymėjimą, neįsitikino ar už A. G. padarytą pažeidimą, nagrinėjant administracinę bylą bus galimas specialiosios teisės atėmimas, nors tai privalėjo padaryti.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, iš dalies tenkindamas A. G. skundą daro išvadą, kad pareiškėjas prašomos priteisti sumos jokiais rašytiniais įrodymais pilnai nepagrindė. Prie bylos pridėta tik UAB ”Pergamas” išduotas komandiruotės lapas ir jokių kitų įrodymų liudijančių apie patirtą neturtinę žalą pareiškėjas teismui nepateikė, todėl teismas pilnai negali tenkinti pareiškėjo skundo t.y. priteisti 10000 Lt neturtinės žalos, kadangi pilnai nepateikti duomenys ją įrodantys. Remiantis šiais argumentais, teismas daro išvadą, jog Šiaulių m. VPK EPS policijos pareigūnų N. R. ir D. T. veiksmai laikytini neteisėtais, sukėlusiais pareiškėjui nepatogumus, todėl pareiškėjui A. G. iš Lietuvos valstybės priteistina 500 Lt neturtinė žala, kurią kildina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, kurio 39 straipsnio teiginys, kad neturtinė žala atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginama, LR CK nustatyta tvarka.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, pareiškėjui A. G. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.