- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- A5.-611-1096/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00399-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. U., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotam atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. U., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, adresu – (duomenys neskelbtini), V. P., K. K., L. Z.. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. U. teismo posėdyje parodė, kad yra gavęs administracinio nusižengimo protokolą, supranta, dėl ko jis yra surašytas, savo kaltę pripažįsta, sutinka duoti paaiškinimus. Paaiškino, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis kontroliuoja, vadovauja įmonei, todėl yra atsakingas už viską. Direktorius sudaro darbo sutartis, tačiau duomenis apie tai perduoda buhalterė. Su V. P., K. K. ir L. Z. buvo sudarytos sutartys (sutarčių nepateikė Institucijai), tačiau buhalterė neperdavė duomenų Sodrai. Konfliktuoja su buhaltere. Gailisi dėl pažeidimo, prašo skirti minimalią nuobaudą.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo atliktas planinis patikrinimas statybos objekte. Patikrinimo metu rasti 3 asmenys, kurie atvyko minėtai įmonei priklausančiu automobiliu. Visi asmenys pateikė paaiškinimus. Patikslinus Sodros duomenis, nustatyta, kad asmenys neįdarbinti, darbo sutartys nesudarytos. D. U. tyrimo metu nebendradarbiavo, kviečiamas neatvykdavo, prašomų dokumentų neteikė. Šiuo metu atliekamas dar vienas tyrimas jo atžvilgiu. Prašo skirti už pažeidimą maksimalią nuobaudą.
Iš administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-152-2020 matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 2).
Nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. lapkričio 15 d. o baigtas 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektoriai T. V. ir J. V., planinio patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini), rado namo sienos apdailos darbus atlikinėjančius – V. P., K. K. ir L. Z.. Patikrinus valstybinio socialinio draudimo ir valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazes nustatyta, kad nėra pateikta duomenų apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo ar pradėtos vykdyti individualios veiklos pradžią. 2019 m. lapkričio 19 d. LR Juridinių asmenų registrų centro duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. U.. Informacijos patikrinimo metu, 2019 m. lapkričio 19 d., telefonu ((duomenys neskelbtini)) buvo susisiekta su asmeniu prisistačiusiu D. U.. Paaiškino, kad buhalterė neperdavė apie rastus darbuotojus duomenų į Sodrą ir paaiškinti aplinkybes raštu pažadėjo atvykęs į VDI Vilniaus skyrių. Į VDI neatvyko, telefonu neatsiliepė. 2020 m. sausio 3 d. VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė informaciją, kad pranešimai apie aukščiau minimų darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikti 2019 m. lapkričio 19 d. 14.29 val., t. y. po atlikto patikrinimo. 2019 m. gruodžio 27 d. buvo išsiųstas D. U. nurodymas atvykti į VDI Vilniaus skyrių dėl protokolo surašymo. Nurodymas įteiktas D. U. žmonai K. U..2020 m. sausio 7 d. D. U. neatvyko, apie neatvyko priežastis neinformavo. Buvo siųsti pakartotiniai nurodymai, bet D. U. neatvyko, telefonu neatsiliepė. Tyrimo rezultatai – asmenų, dirbusių nesudarius darbo sutarties arba nepranešus VSDFV, arba nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos, skaičius 3 (b. l. 3–4).
2019 m. lapkričio 19 d. 13.07 val. teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui V. P. nurodė, kad dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo prieš dvi savaites. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi D. U.. Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio. Įrankiai ir statybinės medžiagos naudojamos statybos objekte priklauso D. U.. Nurodymus darbe duoda D. U.. Dėl darbų saugos instruktavo D. U. (b. l. 17).
2019 m. lapkričio 19 d. 13.07 val. teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui K. K. nurodė, jog dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo prieš dvi savaites. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi D. U.. Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio. Įrankiai ir statybinės medžiagos naudojamos statybos objekte priklauso D. U.. Nurodymus darbe duoda D. U.. Dėl darbų saugos instruktavo D. U.. Darbui davė įmonės automobilį (b. l. 18).
2019 m. lapkričio 19 d. 13.07 val. teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui L. Z. nurodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo prieš mėnesį. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi D. U.. Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio. Įrankiai ir statybinės medžiagos naudojamos statybos objekte priklauso D. U.. Nurodymus darbe duoda D. U.. Dėl darbų saugos instruktavo D. U.. Rašytinės darbo sutarties nesudarė (b. l. 16).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateiktame rašte nurodė, kad pranešimai apie darbuotojų – K. K., L. Z., V. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią (2019 m. lapkričio 11 d.) pateikti 2019 m. lapkričio 19 d. 14.29 val. (b. l. 13–14).
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo ir DK nuostatos.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Žemesnės instancijos teismas
DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. U. pateikdamas telefonu savo paaiškinimą darbo inspektoriams, nurodė, kad buhalterė neperdavė apie darbuotojus duomenų į Sodrą (b. l. 3–4). Analogiškas aplinkybes nurodė teismo posėdžio metu, dėl pažeidimo kaltę pripažino. Papildomai nurodė, kad su darbuotojais buvo sudarytos sutartys (jų nepateikė), susitarta dėl darbo užmokesčio, jiems suteiktos darbo priemonės.
Darbuotojai (V. P., K. K. ir L. Z.) patikrinimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. jog darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Su D. U. susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio. Įrankiai ir statybinės medžiagos naudojamos statybos objekte priklauso D. U.. Nurodymus darbe duoda D. U.. Dėl darbų saugos instruktavo D. U.. V. P. ir K. K. pažymėjo, kad pradėjo dirbti prieš 2 savaites, tuo tarpu darbuotojas L. Z. nurodė, kad dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo prieš mėnesį, rašytinės darbo sutarties su D. U. nesudarė (b. l. 16–18).
Šiuo atveju, darbuotojų atliekamų pareigų vykdymas ir darbdavio sutikimas be sudarytos darbo sutarties atlikti statybos darbų darbus, yra nelegalus darbas. Darbo sutartis turi būti sudaroma prieš pradedant dirbti. Šiuo atveju su V. P., K. K. ir L. Z. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nepranešta apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. P., K. K. ir L. Z. atliko statybos darbus (namo sienos apdailos darbus), adresu (duomenys neskelbtini).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateiktas raštas, kuriame nurodyta, jog pranešimai apie darbuotojų – K. K., L. Z., V. P. valstybinio socialinio draudimo pradžią (2019 m. lapkričio 11 d.) pateikti 2019 m. lapkričio 19 d. 14.29 val. (b. l. 13–14), patvirtina, jog VSDFV Klaipėdos skyrius buvo informuotas tik po atlikto tyrimo ir duotų darbuotojų paaiškinimų darbo inspektoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3–4), V. P., K. K. ir L. Z. duotus paaiškinimus (b. l. 16–18) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog D. U. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.
D. U. yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šį faktą patvirtina Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 15) bei viešai prieinama informacija internete ((duomenys neskelbtini)). D. U., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas ne tik už V. P., K. K. ir L. Z. įdarbinimą, rašytinių darbo sutarčių sudarymą, bet ir tinkamą pranešimą apie minėtų asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad D. U., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių su V. P., K. K. ir L. Z. ir nepranešęs apie minėtų asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios leido jiems dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais D. U. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. U. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 22 straipsnis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims siekiant nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia). Teismas nustatė D. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis D. U. ne kartą teistas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis administracine tvarka per 3 metus baustas daug kartų (informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra) (b. l. 21–25), tačiau anksčiau nebuvo baudžiamas už nelegalų darbą. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. U. dirba, vedęs, augina 2 nepilnamečius vaikus.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atliekant tyrimą su Institucija nebendradarbiavo, kviečiamas atvykti, neatvykdavo, o neatvykimo priežasčių nenurodydavo, todėl prašė skirti maksimalią nuobaudą.
Įvertinus nustatytą lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą ir į visas kitas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti skiriant baudą, kuri didesnė už ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
D. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 100 eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110148259.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.