Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nedirbantis, anksčiau teistas tris kartus, visi teistumai išnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. L. 2023 m. kovo 5 d. apie 10.23 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, konflikto su broliu A. Č. metu tyčia jį stipriai pastūmė, dėl ko A. Č. griuvo veidu trenkdamasis į stalo kampą ir prasikirto lūpą, taip smurtaudamas artimajam giminaičiui – nukentėjusiajam A. Č. sukėlė fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad A. Č. yra jo brolis, gyvenantis dažniausiai (duomenys neskelbtini), į namus (duomenys neskelbtini) jis grįžta tik kartais, savaitgaliais. Su broliu sutaria gerai, nekonfliktuoja. A. Č. buitimi, maistu rūpinasi atskirai, jie yra nepriklausomi vienas nuo kito. 2023 m. kovo 4 d. vakare jis liko miegoti pas motinos sugyventinį A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kur išgėrė alaus. Vėliau vakaro metu pas A. S. į namus atėjo A. Č.. Jis (T. L.) gėrė alų, A. Č. gėrė degtinę. Visi buvo neblaivūs, tačiau sutarė gerai, konfliktų nebuvo. Ryte atsikėlęs alkoholio negėrė, ruošėsi eiti namo. A. Č. ryte gėrė degtinę. Buvo atėjęs V. P., tačiau jis buvo stipriai neblaivus ir miegojo. Apie 10.30 val. A. Č., būdamas stipriai neblaivus, pradėjo konfliktuoti žodžiais, tai jį sunervino ir jis (T. L.) A. Č., kuris stovėjo nugara atsisukęs į jį, stipriai dviem rankomis pastūmė nuo savęs link stalo. A. Č., būdamas neblaivus, nuo jo pastūmimo krito ir veidu trenkėsi į medinio stalo kampą, nukrito ant grindų. Konflikto niekas nematė. Kai jis išeidinėjo, matė, kad A. Č. stojosi nuo grindų ir kad ant jo veido buvo kraujo. A. Č. sakė, kad kvies policiją, prašė jos nekviesti, bet jis vis tiek skambino 112. Tai pirmas konfliktas, kada susipyko su A. Č., dėl to nuoširdžiai gailisi, taip įvyko, nes A. Č., būdamas neblaivus, pats pradėjo konfliktuoti, dėl to jis supyko ir jį pastūmė, dėl ko jis krito ir susimušė. Nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus. A. Č. nuo konflikto nematė, neatsiprašė, kadangi šis išvyko į V., tačiau vėliau brolio atsiprašė, jie susitaikė (IBPS dokumentų priedų b. l. 83 – 86, 97 – 99).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kartais parvyksta pas mamą L. Č. į namus (duomenys neskelbtini) tikslaus buto numerio nežino. Pas mamą gyvena ir jo brolis T. L.. Su T. L. sutaria gerai, bendrauja, nesipyksta. Kartu su broliu T. L. negyvena, susitinka, kai grįžta pas mamą. 2023 m. kovo 3 d. jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) pas mamą. Namuose buvo T. L.. Rytojaus dieną – 2023 m. kovo 4 d., dienos metu jis išėjo pas A. S. į namus (duomenys neskelbtini) Pas A. S. ėjo ir brolis T.. A. S. namuose visi gėrė alkoholį - 4 laipsnių stiprumo alų. T. L. gėrė taip pat alkoholinį alų. Buvo atėjęs V. P.. Visi gėrė A. S. namo kambaryje, po to užmigo. Ryte pabudęs nuo pat ryto gėrė alkoholinį alų. T. L. ryte alkoholio negėrė. A. S. išėjo pas gyvulius. V. P. išgėręs alkoholio užmigo. T. L. ruošėsi eiti namo. Jis (A. Č.), būdamas stipriai neblaivus, pradėjo konfliktuoti su T. L., kuris ruošėsi eiti namo. Dėl ko pradėjo konfliktuoti su broliu, nepamena, nes buvo neblaivus. Prisimena, kad kambaryje žodinio konflikto metu brolis T. L. jį, stovintį priešais ir šaukiantį, tyčia pastūmė rankomis nuo savęs ir jis, krisdamas nuo pastūmimo ant grindų, veidu trenkėsi į kambaryje stovinčio medinio stalo kampą bei prasikirto lūpą, kuri pradėjo kraujuoti. T. L. smūgių nesudavė. T. L. pamatęs, kad jam kraujuoja lūpa, atsiprašė, prašė nepykti, tačiau jis, būdamas neblaivus, pyko ir paskambino 112 bei iškvietė policiją, pranešdamas, kad jį sužalojo. Dėl T. L. pastūmimo susižalojo apatinę lūpą, kuri dar kiek kraujavo, ją skaudėjo, kažkiek skauda ir dabar, bet jau mažai. T. L. išėjo namo, jis toliau gėrė alų. Buvo stipriai neblaivus, todėl nepamena, ką tuomet paaiškino policijos pareigūnams. Lyg pasakė, kad brolis D. sumušė, nes jam buvo gaila T., nenorėjo sukelti jam problemų. Dėl prakirstos lūpos greitosios medicinos pagalbos atsisakė, pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. T. L. pretenzijų neturi, su juo susitaikė, civilinio ieškinio nereikš. T. L. nebijo, jaučiasi saugus (IBPS dokumentų priedų b. l. 30 – 33).

5. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. kovo 5 d. 10 val. 33 min. gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad D.. prieš kelias minutes namuose brolis montiruote prakirto lūpą, brolis netoliese. 2023 m. kovo 5 d. 10.58 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini)., kuriam alkotesteriu nustatytas 3.98 prom. girtumas. Ant asmens apatinės lūpos matėsi kraujuojanti žaizda, medikų pagalbos atsisakė. A. Č. paaiškino, kad namuose išgertuvių metu jam metaliniu strypu trenkė per veidą ir prakirto lūpą brolis D. L., gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų b. l. 5–8).

6. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo T. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. kovo 5 d. bendraujant su A. S., gyvenančiu (duomenys neskelbtini)., šis nurodė, kad minėtą dieną į jo namus buvo atėjęs T. L., kuris pasišalino prieš atvykstant policijai, o D. L. tą dieną visai nebuvo (IBPS dokumentų priedų b. l. 9–10).

7. 2023 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, t. y. kambarys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). (IBPS dokumentų priedų b. l. 11–17).

8. 2023 m. kovo 8 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiojo A. Č. žodiniu sutikimu atliekant jo asmens apžiūrą, A. Č. parodė savo apatinę lūpą, kurios dešinėje (žiūrint iš priekio į A. Č.), arčiau lūpos krašto yra dvi apgiję žaizdos (įtrūkimai); A. Č. paaiškino, kad jos atsirado dėl T. L. 2023 m. kovo 5 d. pastūmimo, dėl ko jis griuvo ir trenkėsi veidu į stalo kampą bei prasikirto lūpą. Kitų sužalojimų žymių A. Č. veide nėra (IBPS dokumentų priedų b. l. 20–25).

9. Asmens duomenų pažyma nustatyta, kad T. L. yra A. Č. brolis (IBPS dokumentų priedų b. l. 114–118).

III. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

11. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai, ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016).

12. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl artimajam giminaičiui – broliui A. Č. sukelto fizinio skausmo pasitvirtino. Kaltinamasis T. L. tyčia stipriai pastūmė savo brolį A. Č., kuris griuvo veidu trenkdamasis į stalo kampą ir prasikirto lūpą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. L. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. pripažino tyčia pastūmęs nugara į jį stovintį brolį, kuris trenkėsi į stalą bei prasikirto lūpą, taip sukėlė savo artimam giminaičiui fizinį skausmą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad konflikto metu brolis T. L. jį, stovintį priešais ir šaukiantį, tyčia pastūmė rankomis nuo savęs ir jis, krisdamas nuo pastūmimo ant grindų, veidu trenkėsi į kambaryje stovinčio medinio stalo kampą bei prasikirto lūpą, kuri pradėjo kraujuoti. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir kiti rašytiniai įrodymai. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nuketėjusiajam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą, jo pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Konstatuojama, kad A. Č. patirtas fizinis skausmas yra T. L. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusysis yra kaltinamojo brolis, todėl kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kvalifikuojantis požymis – smurtas vartotas prieš artimąjį giminaitį - brolį. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tiesiogine tyčia, nes darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

13. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

14. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedų b. l. 104 – 107).

15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

16. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

17. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – laikomas neteistu, išnykus teistumui (IBPS dokumentų priedų b. l. 61 – 66), baustas administracine tvarka (IBPS dokumentų priedų b. l. 56 – 60), nedirba (IBPS dokumentų priedų b. l. 54 – 55), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (IBPS dokumentų priedų b. l. 53), psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų priežiūros paslaugos neteiktos (IBPS dokumentų priedų b. l. 51), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą kartu paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 22.00 val. iki 7.00 val. įpareigojant būti namuose (duomenys neskelbtini) kartu su intensyvia priežiūra paskiriant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

18. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog T. L. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Teismas taip pat paskiria kaltinamajam T. L. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuo 22.00 val. iki 7.00 val. jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) taip pat kartu su intensyvia priežiūra paskirti draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir T. L. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuo 22.00 val. iki 7.00 val. jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) taip pat kartu su intensyvia priežiūra paskirti draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį T. L. per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Informuoti kaltinamąjį T. L. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti T. L. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.