Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. liepos 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Latvijos Respublikos Valstybės policijos Tvarkos policijos vyriausiosios valdybos Reagavimo skyriaus Eismo saugumo koordinavimo biuro 2023 m. spalio 2 d. sprendimu byloje Nr. GA25395732 M. M. paskirta 80 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 27 d. 11.44 val. kelio Inčukalns–Valmiera–Igaunijas (Valka) (A3) 91,5 kilometre, gyvenvietėje, kelio atkarpoje, kurioje leistinas greitis negali viršyti 50 km/h, vairuodamas transporto priemonę „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 64 km/h greičiu (įvertinus įrangos paklaidą, 61 km/h greičiu), dėl to viršijo leistiną važiavimo greitį 11 km/h. Sprendimas priimtas remiantis Kelių eismo įstatymo 55 straipsnio 6 dalimi, Administracinės atsakomybės įstatymo 162 straipsniu. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 26 d. ir yra neįvykdytas.

2. Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Tarybos pamatinis sprendimas), kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, prašydama pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos Valstybės policijos Tvarkos policijos vyriausiosios valdybos Reagavimo skyriaus Eismo saugumo koordinavimo biuro 2023 m. spalio 2 d. sprendimu byloje Nr. GA25395732 M. M. paskirtą 80 Eur piniginę sankciją.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. liepos 29 d. nutartimi Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas tenkintas, pripažinta Latvijos Respublikos Valstybės policijos Tvarkos policijos vyriausiosios valdybos Reagavimo skyriaus Eismo saugumo koordinavimo biuro 2023 m. spalio 2 d. sprendimu byloje Nr. GA25395732 M. M. paskirta 80 Eur piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. M. M. įpareigotas 80 Eur piniginę sankciją (baudą) sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

4. M. M. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. liepos 29 d. nutartį, atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvoje Latvijos Respublikos 2023 m. spalio 2 d. sprendimą byloje Nr. GA25395732 dėl nepagrįsto delsimo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, viešosios tvarkos principų pažeidimo bei įteikimo procedūros trūkumų; konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos ex officio vertinti terminų, viešosios tvarkos sąlygų ir žmogaus teisių užtikrinimo, taip pažeisdamas profesinę pareigą; rekomenduoti Šiaulių apylinkės teismo pirmininkui perduoti informaciją Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl galimo procesinių pareigų nevykdymo ir biurokratizmo; įpareigoti pirmosios instancijos teismą ateityje aktyviai tikrinti užsienio sprendimų pripažinimo sąlygas, įskaitant terminų laikymosi, procesinės ekonomijos, teisėtų lūkesčių, viešosios tvarkos ir žmogaus teisių apsaugos aspektus.

4.1. Nurodo, kad pagal Latvijos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsnį negalima pradėti administracinio proceso dėl vienkartinio pažeidimo, jei nuo pažeidimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, o tai yra imperatyvi norma, kuri įtvirtina, jog administraciniai procesai turi būti vykdomi operatyviai, be nepagrįsto delsimo. Nors šiuo atveju sprendimas Latvijoje priimtas greitai, šis terminas atspindi bendrą teisės principą, kurį turėjo taikyti ir Lietuvos Respublikos teismas, vertindamas užsienio sprendimo perdavimo Lietuvai laiką. Nepagrįstas 1 metų 7 mėnesių delsimas, perduodant vykdyti sprendimą Lietuvai, yra Europos Sąjungos teisės pažeidimas. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 26 d., o kreipimasis į Lietuvos teismą įvyko tik 2025 m. gegužės 21 d., tai akivaizdžiai pažeidžia Tarybos pamatinio sprendimo 10 straipsnio reikalavimą vykdyti sprendimus be nepagrįsto delsimo, taip pat proporcingumo ir teisinio tikrumo principus. Asmuo turi teisę tikėtis, kad smulkūs administraciniai pažeidimai bus nagrinėjami ir vykdomi greitai, o ne beveik po dvejų metų. Ilgai vilkinant sprendimo vykdymą, pažeidžiamas teisinis tikrumas ir teisėti lūkesčiai.

4.2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo procesinis neveikimas yra biurokratizmas ir savavaldžiavimas. Šiaulių apylinkės teismas formaliai patikrino dokumentus, bet neįvykdė pareigos ex officio įvertinti, ar nėra viešosios tvarkos pažeidimo, ar laikytasi terminų, ar užtikrinta teisė į gynybą. Toks formalus požiūris yra biurokratizmo požymis - mechaninis dokumentų priėmimas be realios analizės. Tai taip pat galima vertinti kaip savavaldžiavimą, nes teismas atsisakė vykdyti aktyvų kontrolės vaidmenį, kurį jam nustato įstatymas. Teismas iš karto galėjo atmesti prašymą dėl akivaizdaus nepagrįsto delsimo, tačiau to nepadarė, taip eikvodamas proceso dalyvių ir teismo resursus be būtinybės.

4.3. Taip pat nurodo jog šiuo atveju padarytas pažeidimas, t. y. leistino greičio viršijimas vos 11 km/h gyvenvietėje, už kurį paskirta net 80 Eur bauda. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas už tokį pažeidimą galėtų numatyti įspėjimą arba minimalią baudą. Tarybos pamatinio sprendimo 20 straipsnio c punktas numato, kad sprendimas gali būti nepripažintas, jei jo pripažinimas prieštarauja vykdančios valstybės viešajai tvarkai, ypač kai pažeidžiamas proporcingumo principas.

4.4. Pažymi, jog Latvijos institucija pranešimą siuntė paprasta pašto siunta, be gavimo patvirtinimo. Pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį ir Tarybos pamatinį sprendimą būtina užtikrinti, kad asmuo tinkamai būtų informuotas apie procesą ir turėtų realią galimybę gintis. Šio standarto nebuvo laikytasi, o teismas to nevertino.

5. Atsiliepimų į M. M. skundą negauta.

M. M. skundas tenkintinas iš dalies.

6. Susipažinus su skundžiamos apylinkės teismo nutarties turiniu, matyti, kad apylinkės teismas pripažino egzistuojant Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatyme nustatytas finansinės baudos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje sąlygas – M. M. yra fizinis asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje; sprendimą jo atžvilgiu priėmusi institucija – Latvijos Respublikos Valstybės policijos Centrinio viešosios tvarkos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdybos biuras 80 Eur piniginę sankciją jam paskyrė už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą; paskirta bauda yra didesnė už Tarybos pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies „h“ punkte nurodytą 70 Eur sumą; sprendimas įsiteisėjęs, todėl vykdytinas. Todėl, nesant Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnyje įtvirtintų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas jį pripažino ir nutarė jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

7. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra nustatyta tvarka ir taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pagal Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 6 straipsnį, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, jog jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Minėto Tarybos pamatinio sprendimo nuostatos inkorporuotos ir į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisinę sistemą, jas įgyvendinant BPK 365¹ ir 365² straipsniuose įtvirtintomis teisinėmis normomis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodoma, jog pripažinti piniginę sankciją atsisakoma tuo atveju, jeigu ji buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nubausto asmens nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Papildomai pažymėtina ir tai, kad imperatyvi sąlyga – be jokių abejonių nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie pažeidimo nagrinėjimo procesą, nustatyta ir 2009 m. vasario 26 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR. Remiantis šiomis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgus į pateiktoje byloje esančius duomenis, aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, neturėdamas visų reikiamų duomenų, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra jokių Tarybos pamatinio sprendimo 7 straipsnio ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų.

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, neperžiūri sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo atsakingo asmens kaltės požiūriu, nesprendžia atsakingo asmens kaltės klausimo ar paskirtos sankcijos teisingumo, todėl aukštesnysis teismas nevertina ir nepasisako dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos nustatyto Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei už šį pažeidimą paskirtos sankcijos. Iš byloje esančio liudijimo matyti, kad sprendimas, kuriuo M. M. buvo paskirta piniginė sankcija, priimtas rašytinio proceso tvarka. Liudijimo h) dalies 2 punkto b) papunktyje nurodyta, kad atitinkamas asmuo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie jo teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus. Liudijimo j) dalyje nurodyta, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo nusiųstas per tris darbo dienas nuo priėmimo dienos Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacinėje sistemoje (EUCARIS) esančiu M. M. nurodytu adresu kaip paprasta pašto siunta, kuri buvo įteikta adresatui paštu ir be pasirašyto gavimo patvirtinimo. Taip pat liudijime pažymima, kad tais atvejais, kai pašto siuntos neįmanoma įteikti adresatui, visos pašto siuntos nedelsiant grąžinamos atgal siuntėjui, nurodant priežastį, dėl ko siunta nebuvo įteikta adresatui. Šiuo atveju priimtas nutarimas nebuvo grąžintas institucijai, todėl įstaiga neturi pagrindo manyti, kad M. M. sprendimo administracinio nusižengimo byloje negavo (b. l. 39-46). Tačiau apygardos teismas pažymi, jog pateiktas liudijimas yra užpildytas nepilnai, nes nenurodyta, ar asmuo asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, be to, pažymėjus, jog asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, turi būti pateikta papildoma informacija, kaip asmuo buvo informuotas apie numatytą ar įvykusį teisminį nagrinėjimą, po kurio buvo priimtas sprendimas, kaip asmuo informuotas apie priimtą sprendimą jo atžvilgiu paskirti piniginę sankciją. Liudijimo h) dalies 3 punkte pildoma informacija apie asmens dalyvavimą procese asmeniškai ar per įgaliotus asmenis, apie tinkamą sprendimo jam įteikimą bei aiškų asmens informavimą apie teisę į pakartotinį bylos nagrinėjimą arba apeliaciją, kurioje jis turi teisę dalyvauti ir kuri suteikia galimybę iš naujo išnagrinėti bylą iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, ir dėl kurios pirminis sprendimas gali būti panaikintas, tačiau nei vienas iš šios liudijimo dalies punktų nebuvo pažymėtas, t. y. liudijimas nepatvirtina, jog M. M. būtų žinojęs apie numatytą posėdžio, kuriame bus priimtas sprendimas, datą ir vietą, apie tai, kad sprendimas gali būti priimtas jam nedalyvaujant, nepatvirtina, jog asmuo žinojo, kad bylos nagrinėjime gali dalyvauti asmeniškai ar per įgaliotus asmenis, kaip ir nepatvirtina to, kad jam buvo įteiktas sprendimas ir jis buvo aiškiai informuotas apie savo teises bei pareigas. Be to, apylinkės teismui kartu su liudijimu taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų ar dokumentų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog M. M. buvo tinkamai informuotas apie teisminį nagrinėjimą ir apie kompetentingos institucijos sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją ar kad jam šis sprendimas buvo tinkamai įteiktas. Tuo tarpu apylinkės teismas nesiėmė jokių realių priemonių, kad būtų išsiaiškintos šios aplinkybės, nebuvo kreiptasi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas, siekiant gauti papildomą informaciją, patvirtinančią, jog M. M. buvo tinkamai informuotas apie teisminį nagrinėjimą, apie kompetentingos institucijos priimtu sprendimu jam paskirtą piniginę sankciją, jog jam šis sprendimas buvo tinkamai įteiktas ir jam pranešta apie galimybę tokį sprendimą ginčyti Latvijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant jo teisių bei teisėtų interesų. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas M. M. pripažino, jog užfiksuotas automobilis „Volvo“ yra jo, jis pats vairavo automobilį, todėl galėjo būti padarytas toks nusižengimas, tačiau taip pat nurodė, kad su procesiniais dokumentais nespėjo susipažinti, teikdamas prašymą apylinkės teismui, asmuo tvirtino, jog jam nėra žinomos detalės bylos, dėl kurios jis yra šaukiamas į teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, jam nėra žinoma apie įvykusį ar pasibaigusį administracinį ar baudžiamąjį procesą užsienio valstybėje, todėl tinkamai negali pasinaudoti teise į gynybą, be to, skunde teigė, kad jam apie Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą nebuvo žinoma, jokių procesinių dokumentų iš užsienio valstybės jis negavo. Iš aptartų duomenų, skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio ir M. M. skundo argumentų akivaizdu, kad teismo posėdžio metu apylinkės teisme nebuvo aiškiai ir be abejonių nustatyta, kad M. M. buvo tinkamai informuotas apie Latvijos Respublikoje paties padarytą aptariamą teisės pažeidimą, apie užsienio valstybėje vykusio posėdžio datą ir vietą, taip pat ir apie tai, kad dėl įvykdyto teisės pažeidimo yra priimtas 2023 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. GA25395732.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog M. M. žinojo apie jo atžvilgiu vykusį teisminį procesą dėl teisės pažeidimo Latvijos Respublikoje ir jam kompetentingos institucijos sprendimu paskirtą piniginę sankciją, taip pat negalima daryti ir išvados, jog sprendimas M. M. buvo įteiktas tinkamai. Pažymėtina, kad duomenų apie išsiųsto pranešimo įteikimo bei jo įteikimo laiku svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, 2016 m. sausio 12 d., peticijos Nr. 42139/08). Nustatęs šias ginčytinas aplinkybes, apylinkės teismas, visų pirma, turėjo konsultuotis su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija dėl papildomos informacijos pateikimo, kaip tai numato BPK 365¹ straipsnio 4 dalies nuostatos, tačiau to nepadarė.

10. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesilaikė pareigos tinkamai įvertinti BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. liepos 29 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – klausimas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduotinas iš naujo nagrinėti apylinkės teismui (Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams Joniškyje). Papildomai pažymėtina, jog bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aukštesnysis teismas dėl kitų skundo argumentų nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – klausimą dėl Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybės policijos Tvarkos policijos vyriausiosios valdybos Reagavimo skyriaus Eismo saugumo koordinavimo biuro 2023 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. GA25395732 paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams Joniškyje.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.