- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-04
- Bylos Nr.
- e2YT-6032-867/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02968-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Advokatai
- Vida Šeikienė
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja tikslu perskaičiuoti senatvės pensijos dydį prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji laikotarpiu nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d. dirbo smuiko būrelio vadove Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, chore „Liepaitės“. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jai yra paskirta senatvės pensija, tačiau į valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą neįskaitytas jos darbo Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose laikotarpis, tai yra nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d., nes jos darbo knygelėje nėra nurodyti priėmimo ir atleidimo iš darbo pagrindai. Kadangi ji negali kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad ji studijuodama Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Muziko ir teatro akademija) smuiko specialybę, antrame kurse, tai yra 1976-09-01, pradėjo dirbti Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, chore „Liepaitės“ smuiko būrelio vadove, o šio choro meno vadovas ir dirigentas buvo P. V.. Jos darbas buvo individualus, tai yra ji su kiekviena mergaite dirbdavo du kartus per savaitę po 45 minutes trunkančią pamoką ir ji buvo kaip muzikos mokytoja. Darbas būdavo po paskaitų konservatorijoje, o darbo užmokestis priklausė nuo to kiek mergaičių ji turėdavo mokymo metais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėja pateikė darbo knygelę, kurioje nėra padaryta įrašų, kokiu pagrindu ji buvo priimta ir atleista iš Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose veikusio choro „Liepaitės“. Tai yra, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad su ja buvo sudaryta darbo ar pavedimo, ar kokia nors kitokia civilinė sutartis, taip pat, ar ji buvo neetatinė būrelio vadovė, dirbusi nuolatinį darbą ir gavusi nuolatinį atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ji būdama antro kurso studentė pradėjo dirbti Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose veikusiame chore „Liepaitės“, kaip smuiko būrelio vadove. Nurodė, kad ji buvo vienintelė pedagogikos katedros studentė tuo metu ir jos dėstytojas ją rekomendavo P. V.. Priimant į darbą ji parašė prašymą, o išėjo iš darbo 1979 m. gruodžio 31 d. pačios prašymu, nes jai reikėjo ruoštis baigiamajam darbui. Nurodė, kad dirbant chore „Liepaitės“ jai buvo išduota darbo knygelė, į kurią buvo atliekami ir vėlesni jos darbo įrašai. Vėlesni darbdaviai jai nepaaiškino, kad jos darbo knygelė yra netinkamai užpildyta. Šiuo metu patikslinti duomenų nėra galimybės, nes archyvuose nėra išlikę duomenys, susiję su choru „Liepaitės“. Paaiškino, kad dirbdama smuiko būrelio vadove ji mokė groti mergaites smuiku ir gaudavo pastovų darbo užmokestį, tai yra buvo etatinė darbuotoja.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išklausius liudytojų parodymus, gavus papildomą informaciją iš Vilniaus Sodros skyriaus, kurie patvirtina, kad liudytojai dirbo pareiškime nurodytu laikotarpiu Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, chore „Liepaitės“ ir atsižvelgiant į pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei duotus paaiškinimus, neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad ji laikotarpiu nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d. dirbo smuiko būrelio vadove Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, chore „Liepaitės“, nes archyviniai dokumentai nėra išlikę.
Pareiškėja reikalavimą įrodinėja savo darbo knygele ir joje esančiais darbo įrašais, kad ji pareiškime nurodytu laikotarpiu dirbo smuiko būrelio vadove Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, chore „Liepaitės“ bei liudytojų P. V. ir H. Š. parodymais.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą Nr. PE_SP1-9583 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. P.“ yra nutarta skirti senatvės pensiją (e.b. l. 8). Nustatyta, kad skiriant senatvės pensiją į pareiškėjos darbo stažą nėra įskaitytas laikotarpis, kai pareiškėja dirbo Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, chore „Liepaitės“, laikotarpiu nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d. Iš pateiktos darbo knygelės, serija KT-I, Nr.0112745, nustatyta, kad pareiškėja nuo 1976 m. rugsėjo 1 d. pagal sutartį priimta smuiko būrelio vadovės pareigas ir atleista 1979 m. gruodžio 31 d. pagal LTSR DĮK 39 straipsnį (e.b. l. 9-10). Pateikti duomenys iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvo, patvirtina, kad pareiškėja negali gauti jos darbo stažą patvirtinančių dokumentų pareiškime nurodytu laikotarpiu, nes Lietuvos Respublikinių profsąjungos kultūros rūmų archyvinių dokumentų didžioji dalis nėra išlikusi arba nebuvo perduoti saugojimui (e.b. l. 11-13). Tai, kad Lietuvos Respublikinių profsąjungos kultūros rūmų archyviniai dokumentai nėra išlikę, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai H. Š., P. V. bei byloje esantis įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6318-872/2012 (e.b. l. 97). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus teismui pateiktų duomenų bei pareiškėjos prie pareiškimo pateiktų duomenų nustatyta, kad tiek liudytoja H. Š., tiek ir liudytojas P. V., pareiškėjos pareiškime nurodytu laikotarpiu taip pat dirbo Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, chore „Liepaitės“, tai yra P. V. dirbo choro „Liepaitės“ vadovu, o H. Š. dirbo chormeisterės pareigose (e.b. l. 97-102).
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu pareiškėjos duotus paaiškinimus, nuoseklius liudytojų H. Š. bei P. V. parodymus, kurie patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja pareiškime nurodytu laikotarpiu dirbo Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose veikusiame chore „Liepaitės“ kaip smuiko būrelio vadovė ir dirbo pagal darbo sutartį, jai buvo mokamas darbo užmokesti kas mėnesį, į tai, kad faktą apie dirbtą laikotarpį iš esmės patvirtina ir pareiškėjos darbo knygelės įrašas, kuris yra išlikęs, tačiau jis neatitinka šiuo metu galiojančius įstatymus, kad būtų galimą šį pareiškėjos darbo laikotarpį įskaityti į pensijos stažą, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas senatvės pensijos dydžio perskaičiavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Pateikdama pareiškimą pareiškėja 2017 m. lapkričio 16 d. mokėjimo dokumentu Nr. 146 už pareiškimą sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį, nors vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 9 p. ir 7 d. už pareiškimą paduotą elektroninių ryšių priemonių pagalba ji turėjo sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį. Pripažintina, kad pareiškėja permokėjo 12,00 Eur žyminį mokestį ir yra pagrindas pareiškėjai grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį, tai yra 12,00 Eur.
Byloje yra susidariusių 3,45 Eur išlaidų, kurios priteisintinos valstybei iš pareiškėjos, tačiau iš pareiškėjos priteistiną 3,45 Eur suma įskaitytina iš pareiškėjoi grąžintinos žyminio mokesčio dalies ir pareiškėjai grąžintina 8,55 Eur, suapvalinus 9,00 Eur permokėta žyminio mokesčio suma (CPK 93 straipsnis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1976 m. rugpjūčio 1 d. iki 1979 m. gruodžio 31 d. dirbo smuiko būrelio vadove Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, chore „Liepaitės“.
Gražinti pareiškėjai D. P. 9,00 Eur (devynis eurus) 9,00 Eur (devynis eurus) permokėtą žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2017 m. lapkričio 16 d. mokėjimo dokumentu Nr. 146, mokėjimo užduoties kodas ZG25224, pavedant tai atlikti valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas senatvės pensijos dydžio perskaičiavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.