Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo atstovui advokatui Petrui Maceniui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016-05-20, 23.22 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Honda Civic“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. B., nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Vectra Station Wagon“, v. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. P.. Vairuotojas apie eismo įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiu būdu, M. B. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad jo paaiškinime išdėstytų parodymų turinį sufleravo policijos pareigūnai. Pareigūnams sulaikius buvo sutrikęs ir nevisiškai įvertino situaciją. Pažeidimų padarymo dieną jis su savo drauge A. K., R. A., E., G. buvo jo automobilyje, kuris stovėjo R. A. kieme. Buvo penkiese. Tuo metu, kai jo draugei pasidarė bloga, jis su ja išlipo iš automobilio ir nuėjo iki darželio. Išlipo iš automobilio tik jis ir A., o G. ir E. liko automobilyje. Per tą laiką išgirdo, kaip jo automobilis užsiveda ir išvažiuoja. Po to, rado automobilį savo kieme sudaužytą, o R. pasišalino iš įvykio vietos norėdamas, kad jis prisiimtų kaltę už R.. Tuo metu jis pats norėjo kviesti policiją, bet pamatė, kad policija atvažiuoja į kiemą, todėl pamojavo, kad atvažiuotų prie jo. Kai atvažiavo policija, prie automobilio stovėjo tik jis ir A.. Prisipažinimą pasirašė būdamas kelių policijoje. Pareigūnai sakė, - kad yra liudytojai, kurie matė, kad vairavo jis, be to, jo automobilis buvo pastatytas jo kieme. Kadangi, pažeidimų padarymo metu buvo nakties metas, o su R. yra panašūs, todėl sudėtinga atskirti kuris vairavo. Prisipažino, kad pažeidimus padarė jis, nes buvo išsigandęs. R. A. nenorėjo prisipažinti, nes yra lygtinai paleistas, dėl to jam gresia laisvės atėmimas. Taip pat jis parodė, kad jo draugas T. Č. padarė garso įrašą, kai jie visi trys (M., R., T.) buvo susitikę dėl skolos raštelio pasirašymo. Susitikimo metu buvo įrašytas pokalbis tarp jo, R. A., T. Č.. Paaiškino, jog skolos raštelis, kuriuo R. B. įsipareigoja jam grąžinti į sąskaitą lėšas, surašytas atbuline data. R. A. 1500 Eur norėjo jam atlyginti už tai, kad jis prisiimtų kaltę ir dar būtų sumokėjęs už nukentėjusiojo asmens apgadinto automobilio remontą. Dėl minėtų aplinkybių nenori prisiimti kaltės už kitą.

Liudytojas R. A., parodė, kad jis nesako, kad jis nevairavo automobilio. Nurodė, jog gal ir galėjo būti kitaip, nei surašyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau parodymus duoti prieš save atsisako. Jam reikalingas gynėjas.

Liudytojas T. Č., parodė, kad apie įvykį sužinojo tada, kai įvykio dieną apie 24.00 val. ir 1.00 val. nakties jam paskambino M. B. ir paklausė ar gali atvažiuoti jo parsivežti. Nuvažiavus prie prekybos centro „Akropolis“, jam M. B. pasakė, kad pastarajam buvo nuvarytas automobilis, kurį rado savo kieme, bet iš karto atvyko policija ir M. B. prisiėmė kaltę už kitą. R. A. pažįsta. Taip pat, parodė, jog su M. nuėjo iki R., kuris norėjo pasiūlyti pasirašyti skolos raštą ir papirkti M. pinigais, kad šis prisiimtų kaltę sau. Tačiau, jis su M. prieš susitinkant su R. sugalvojo įrašyti garsą, nes jokiais pinigais tokio dalyko neišpirksi. Nuvažiavus į minėtą pokalbį, jis įjungė telefono įrašymo programą. Kai pradėjo kalbėtis, pokalbį kreipė prie to, kad R. pats pasakytų padaręs pažeidimus. R. pasakė, - „kad man toliau reikėjo daryti, ar kitas mašinas sudaužyti...“. R. nesakė, kodėl jis sugalvojo vairuoti. Paaiškino, jog R. yra teistas, lygtinai paleistas ir tikrinamas policijos pareigūnų, todėl nori būti laisvėje. Nežino kas dar buvo automobilyje įvykio dieną.

Liudytoja A. K. parodė, jog pažeidimų padarymo dieną sėdėjo automobilyje ir jai pasidarė bloga, išlipo ir nuėjo į darželį, buvo silpna. M. atėjo paskui ją. Tada jie išgirdo automobilio garsą. Kai sugrįžo atgal, jau transporto priemonės nebebuvo. Tada M. paskambino R. ir pasakė, kad automobilis stovi pas jį kieme. Atėjus jai su M. į kiemą, M. su R. susiginčijo ir R. tiesiog išėjo. Ji su M. pasiliko stovėti ir tada atvažiavo policija, pareigūnus susistabdė patys. Taip pat, parodė, kad įvykio dieną automobilyje buvo merginos, kurių nepažįsta. Kai automobilis nuvažiavo merginos buvo kartu su R., bet vėliau išėjo su R.. Pokalbyje tarp R. ir M. po įvykio nedalyvavo.

Liudytojas, policijos pareigūnas, A. G. parodė, jog pažeidimų padarymo dieną gavo du iškvietimus, kad (duomenys neskelbtini) g. pradžioje buvo trenktasi į automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Paskui aplink minėtą teritoriją suko ratus ir gavo dar vieną iškvietimą, kad apdaužytas automobilis yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono viduryje. Atvykus pamatė apdaužytą automobilį ir išlipusius du asmenis, kalbančius apie pabėgimą. Apdaužyto automobilio vienas šonas buvo sugadintas. Prie automobilio buvęs jaunuolis (parodė į M. B.) ir mergina, A., teigė, kad čia jų automobilis. Asmenys paaiškino, jog išėję paliko transporto priemonę ir išgirdo nuvažiuojančio automobilio garsą. Po to, minėtus asmenis perdavė kelių policijai. Ką asmenys aiškino kelių policijai negirdėjo. Negali pasakyti ar vaikinas policijos pareigūnams mojavo, ar iš karto priėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, M. B., atstovas advokatas Petras Macenis prašė prijungti prie bylos CD, kompaktinį diską, su garso įrašu, kuriame R. A. prisipažįsta vairavęs M. B. automobilį, taip pat skolos raštelį tarp M. B. ir R. A.. Paskolos raštelis sudarytas tam, kad R. A. atsilygintų M. B. dėl kaltės prisiėmimo. Skolos rašteliu įforminta 1500 eurų. Kartu prašo, grąžinti bylos medžiagą atgal į policijos komisariatą asmens, padariusio teisės pažeidimus, nustatymui, kadangi R. A. iš dalies prisipažino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato P. Macenio pateiktas CD, kompaktinis diskas, su garso įrašu bei skolos raštas tarp M. B. ir R. A., teismo posėdžio metu prijungti prie bylos.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pil­nu­ti­nai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nus­ta­to, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsa­ko­mybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visa­pu­sišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Teismas (teisėjas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo objektyviai ir nešališkai ištirti, patikrinti bei įvertinti byloje esančius administracinio teisės pažeidimo padarymo duomenis (įrodymus) ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius šį pažeidimą, kaltumo. Pažymėtina, kad galimos tokios situacijos, <...> kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju <...> teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus ir esamą situaciją, nustatė, kad duomenų priimti sprendimui nepakanka. Administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniu, traukiamu administracinėn atsakomybėn, įvardijamas – M. B.. Tačiau, pastarasis asmuo, apklaustas teismo posėdžio metu, neigia padaręs inkriminuojamus teisės pažeidimus ir nurodo, jog jo automobilį savavališkai užvedė ir vairavo draugas R. A., o jis tik prisiėmęs kaltę dėl susijaudinimo. Šią versiją palaiko apklausti liudytojai, M. B. draugai, - A. K., buvusi pažeidimų padarymo metu su M. B., bei T. Č., buvęs su M. B. po įvykio. Tai, jog realiai galėjo būti kitokios aplinkybės, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, neginčija ir pats R. A.. Be to, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, M. B., atstovas advokatas P. Macenis pateikė CD, kompaktinį diską, su garso įrašu, ir skolos raštelį tarp M. B. ir R. A., kurie, pasak atstovo advokato P. Macenio, pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojo T. Č., ir patvirtina, jog administracinius teisės pažeidimus padarė R. A.. Taip pat, M. B. nurodė dar dvi merginas – E. ir G., kurios buvo su R. A., pastarajam vairuojant M. B. automobilį.

Šiuo atveju, minėtoms aplinkybėms paaiškėjus teismo posėdžio metu, byloje reikalingas atlikti papildomas įrodymų tyrimas, apklausiant visus asmenis, kuriems gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Dėl to, sprendžiant M. B. tyčinės kaltės, o tuo pačiu ir administracinės atsakomybės klausimą, svarbu iš naujo apklausti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos pareigūnus, M. B., R. A., nustatyti ir apklausti merginas E. ir G. (galimai buvusias pažeidimų padarymo dieną su minėtais asmenimis), kurios patvirtintų ar paneigtų nurodytas aplinkybes. Tokiu atveju, institucijai, vykdančiai tyrimą šioje byloje, surinkus papildomus įrodymus, spręsti ar bylą grąžinti teismui traukiant tą patį asmenį – M. B., ar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, surašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A.. Imant domėn, jog pasitvirtinus versijai dėl R. A., kaip asmens vairavusio M. B. automobilį ir padariusio pažeidimus, o M. B. nepadarius inkriminuojamų pažeidimų, teismas neturi prerogatyvos bausti asmens, kuriam nėra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

ATPK 249 str. numato, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 300 str. 1 d. numatyta, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos, kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje nėra iki galo išsiaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 248, 249, 256, 257, 284 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-2891-526/2016 grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai, atlikti papildomą tyrimą.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.