- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 2-900-800/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05254-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- L. L.
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovės AB „Kauno energija“ atstovui G. K., atsakovei L. L., jos atstovei advokato padėjėjai Gitanai Butrimienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Kauno energija“ prašo priteisti iš atsakovės L. L. įsiskolinimą už tiekiamą šilumą – 630,90 Lt, 5,90 Lt už duomenų gavimą, 19,00 žyminį mokestį, bei 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( T. 2, b.l. 9).
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad AB „Kauno energija" namui, adresu (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Atsakovei nurodytame name nuosavybės teisėmis priklauso butas Nr. 15. Pagal LR CK 4.82 str. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namo atnaujinimui. Pagal LR CK 4.83 str. butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. LR šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Įstatymo 25 str. nustato, kad daugiabučio namo buto ir ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pagal Įstatymo (2008-01-01 redakcija Nr. X-1329) 12 str. jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. 2005-07-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. 03-41 patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, kurio 1.4 punkte nurodyta, kad šis metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt). Atsakovei priklausantis butas nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra atjungtas 2000-10-16. Mokesčiai atsakovei skaičiuojami vadovaujantis nurodytais norminiais aktais ir Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Atsakovė už jai priskirtą šilumos kiekį turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Pagal LR CK 6.38 str. 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Pagal LR CK 6.388 str. 2 dalį atsiskaitymo už tiekiamą šilumą tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita. Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 (Žin., 2003, Nr. 70-3193), LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 (Žin., 2009, Nr. 1-14). Gera valia mokėjimai už patiektą ir suvartotą šilumą sumokėti nebuvo, todėl susidariusi skola ir delspinigiai turi būti išieškoti teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė L. L. nesutiko su ieškiniu ir atsiliepime bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad AB „Kauno energija“ neteisingai apskaičiuoja buto Nr. (duomenys neskelbtini) tūrį, pagal kurį vėliau paskaičiuoja ir sumą už jai tenkančio bendro naudojimo patalpų apmokėjimą. Nurodo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) tūris 186,6375m³, kurį nurodo AB „Kauno energija" neatitinka realybės, kadangi neteisingai nurodytas buto aukštis. Tuo pačiu, neteisingai nurodant kitų butų aukščius, yra neteisingai paskaičiuotas viso namo tūris. Mano, kad energijos tiekėjas turi teisę gauti apmokėjimą už tą energijos kiekį, kurį pateikė vartotojui. Pateiktos ir suvartotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje numatytu būdu (CK 6.385 straipsnis), taip pat abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (LR CK 6.388 str. 1 d.). Atsakovė nurodo, kad pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d. „Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos Tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai".
Nesutikdama mokėti už bendro naudojimo patalpas nurodė ir tai, jog šildymo įrenginiai laiptinėje yra demontuoti, rūsiuose nėra šildymo įrenginių, išskyrus šilumos paskirstymo vamzdynus, tačiau būtent tai apskaičiuojama kaip šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti. Taip pat nurodė, kad pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 2 d. „Daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo-pardavimo vietoje", tuo tarpu name, esančiame (duomenys neskelbtini), atskiras šilumos apskaitos prietaisas įrengtas tik nuo 2012 m. gruodžio mėn. Iki 2012 m. gruodžio mėn. tiek namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiek namui esančiam (duomenys neskelbtini)buvo skaičiuojami pagal vieną šilumos apskaitos prietaisą, įrengtą namo (duomenys neskelbtini) esančiame šilumos punkte, ką patvirtina ir pats ieškovas 2013 04 29 rašte Nr. 20-2401. Nurodo, kad ieškovas pažeidė savo pareigą, numatytą Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 1 d., t.y. „Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą" ir dėl to pagal vieną skaitliuką matuodavo šilumą dviems namams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( T. 1, b.l. 6-7) nustatyta, jog atsakovei L. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). AB „Kauno energija“ raštas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) butui buvo išduotos šilumos atjungimo techninės sąlygos (T.1, b.l. 9-14). Iš 2007-03-30 rašto nustatyta, kad atsakovei ieškovė yra išaiškinusi, kad „mokestis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir bendrojo naudojimo šilumos įrenginių suvartotą šilumą apskaičiuojamas ir sąskaita pateikiama vartotojui neatsižvelgiant į tai, ar atjungto nuo namo šildymo sistemos savininkas yra pasirašęs Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį“ (T. 1, b.l. 16-17). Iš buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad ieškovė skolą atsakovei skaičiuoja už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2013-03-01 ir tai sudarė 1457,34 Lt (T. 1, b.l. 24-25). Iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, skaičiavimo laikotarpis t.y. 2012-05 iki 2013-02 ir tai sudaro 95,68 Lt., kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės (T.1, b.l. 26-27). Į bylą pateikti šilumos skaitiklių sertifikatai, patvirtina, kad šilumos prietaisai buvo tikrinami ir atitiko jiems keliamus reikalavimus (T.1, b.l. 99-103). Byloje pateiktos atsakovės butui sąskaitos patvirtina, kaip buvo skaičiuojama atsakovės butui tenkanti apmokėti suma už bendrojo naudojimo patalpas (T.1. b.l. 104-213). Atsakovė ginčydama skolos dalį atkreipė dėmesį į tai, kad mokesčiai skaičiuojami nuo skirtingo namo pastato tūrio, kuris dėl neaiškių priežasčių kinta, o tai sudaro sąlygas nepasitikėti teisingu paskaičiavimu už bendro naudojimo patalpas. Iš byloje esančio dokumento (T. 1, b.l. 105) matyti, kad pastato tūris prie 2013 m. liepos mėn. sąskaitoje nurodomas 4928,70 m³, tuo tarpu 2012 m. gruodžio mėn. sąskaitoje pastato tūris nurodomas 4867,59 m³ (T.1, b.l. 119), 2012 m. spalio mėn. sąskaitoje pastato tūris nurodomas 3981,25 m³ ( T.1, b.l. 123), o 2012 m. kovo 31 d. sąskaitoje pastato tūris nurodytas 4028,46 m ³ ( T.1, b.l. 137).
Teismas susipažinęs su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadomis (T.1, b.l. 93-97, T.2, b.l. 22-25) nustatė, kad atsakovė pagrįstai abejojo jai pateiktų apmokėti sąskaitų pagrįstumu, dėl tinkamų teisės normų, metodikų taikymo skaičiuojant šilumą už bendras negyvenmąsias patalpas. Komisija savo išvadose nurodo, kad „iš byloje esančių duomenų matyti, jog butų (patalpų) aukščiai nėra vienodi, todėl šiluma bendrojo naudojimo patalpoms šildyti turi būti paskirstoma vadovaujantis Metodo 5.1.2 punktu. Pažymi, jog siekiant patikrinti ar šilumos paskirstymas pastate buvo atliekamas teisingai ir atitinkamai, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už atsakovei tenkančią šilumą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti ginčo laikotarpiu, būtina žinoti visų pastato butų (patalpų) tūrį. Nurodo, kad šilumos tiekėjas privalo šilumos paskirstymą vykdyti tinkamai, nepažeidžiant šilumos vartotojų teisių bei teisėtų interesų. Pabrėžia ir tai, kad šilumos tiekimo įmonėms, kaip licencijuojamos veiklos ūkio subjektams, teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai. Šilumos tiekėjas žinodamas, kad pastato butų ar kitų patalpų aukščiai yra skirtingi, bei iš viešai prieinamų duomenų nustatęs, kad trūksta tam tikros patalpos ar buto duomenų, reikalingų tūriui apskaičiuoti, turėjo kreiptis į pastatą administruojančią įmonę ar butų/patalpų, kurių aukščiai nėra žinomi savininkus, prašydamas pateikti duomenis, reikalingus mokėjimams už šildymą apskaičiuoti. Šių duomenų nepavykus gauti, šilumos tiekėjas neturi teisės šilumą daugiabučiame name skirstyti pagal butų ir kitų patalpų tūrius.”.
Iš šalių pasisakymų bei byloje esančių įrodymų buvo nustatyta, kad atsakovė L. L. ginčijo visą ieškovės reikalaujamą priteisti sumą t.y. 1418,72 Lt susidariusios skolos už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2013-02-01. Ginčydama šią skolą nurodė, kad nesutinka su ieškovės skaičiavimais, nes jie yra skaičiuoti neteisėtai. Bylos nagrinėjimo teisme metu, gavus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadą Nr. R2-2946, atsakovė sutiko su dalimi ieškovo ieškinio ir iš dalies jį patenkino sumokėdama 884,55 Lt. Byloje pateikti mokėjimų nurodymai patvirtina, kad atsakovė sumokėjo dalį iš jai prašomos priteisti sumos t.y. 2013-10-28 – 184,55 Lt, bei 700,00 Lt ( T.2. b.l. 7-8). Bylos nagrinėjimo teisme metu gautose išvadose buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Žin. 1995, Nr. 20-449; 2012, Nr. 50-2440) 2 straipsnio 15 dalyje yra įtvirtinta pastato bendrojo naudojimo objektų sąvoka. Išvadas teikianti institucija taip pat nurodė, kad dėl daugiabučio namo bendrasavininkų pareigos mokėti už bendrųjų patalpų šildymą taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT). LAT 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004 bei 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3 -229/2012 kur pažymėjo, kad „name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas.'' Nurodo, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Šį teiginį pagrindžia ir LAT praktika: 2012 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012 LAT nurodė, jog „aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų". Taigi dalis šilumos, skirtos butų ar kitų patalpų naudingajam plotui šildyti realiai suvartojama bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Institucija davė išvadą, kad daugiabučio namo bendrasavininkams kyla pareiga apmokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tais atvejais, kai šildymo prietaisai laiptinėse yra demontuoti (T.1, b.l. 96).
Atsakovė, nesutikdama su likusia neapmokėta skolos dalimi ją argumentavo tuo, jog buvo neteisingai nustatytas tūris, dėl ko buvo nepagrįstai skaičiuojami mokesčiai.
Bylos nagrinėjimo metu buvo gauta papildoma išvada, kurioje buvo kostatuota, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka šiam šilumos vartotojui. Vadovaujantis šilumos sektoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, už šilumos paskirstymą centralizuotai šildomuose daugiabučiuose namuose, atsakingos šilumos tiekimo licencijas turinčios įmonės. Šilumos tiekimo įmonės savo prievolę vykdyti šilumos paskirstymą daugiabučiuose namuose privalo vykdyti tinkamai, nepažeidžiant šilumos vartotojų teisių bei teisėtų interesų. Pateikdama papildomą išvadą, komisija taip pat nurodė, kad ieškovė pastate nuo Metodo taikymo pradžios turėjo taikyti Metodo 3.1 punkte įtvirtintą rekomenduojamą šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą, lygų 16 %, vietoje iki 2012-2013 m. šildymo sezono pradžios taikyto 18 % koeficiento. Nurodė, kad Metodo 3 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis nustatoma pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficiento. Šilumos vartotojams priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui, kai butų ir kitų patalpų aukštis yra nevienodas, nustatomas pagal Metodo 5.1.2 punktą, kuriame nustatyta, kad minėtais atvejais, šilumos vartotojams priskiriamas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpų šildymui nustatomas pagal butų ar patalpų tūrį. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti atsakovei atitinkamu atsiskaitymo laikotarpiu (mėnesiu) priskirtą apmokėti šilumos kiekio dalį bendrosioms patalpoms šildyti, būtina pirmiausia pagal Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, patvirtinto Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 (Žin., 2005, Nr. 60-2158) nuostatas (3.3. punktas) apskaičiuoti šilumos kiekį tenkantį pastato šildymui. Vėliau šis šilumos kiekis turi būti dauginamas iš 16 %. Gautas šilumos kiekis, tenkantis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Toliau šis kiekis dalinamas iš pastato butų ir kitų patalpų tūrio ir dauginamas iš atsakovės buto tūrio bei atitinkamu mėnesiu galiojančios šilumos kainos. Komisija išvadose nurodo, kad bendrosioms patalpoms šildyti priskyrus didesnį šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą, mažesnis šilumos kiekis atitenka butų ir kitų patalpų šildymui. Tai reiškia, kad ieškovas pritaikęs netinkamą šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą, neteisingai paskirstė šilumą ne tik atsakovei, bet ir visiems pastato bendrasavininkams. “
Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė, gavusi ir susipažinusi su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadomis, nepateikė teismui skolos susidarymo pagrindimo, neperskaičiavo skolos pritaikydama tinkamą koeficientą, o taip pat negalėjo tiksliai nurodyti kodėl skaičiuojant šilumą skirtingais laikotarpiais buvo nurodomas skirtingas pastato tūris, turintis reikšmę mokesčio bendro naudojimo patalpų paskaičiavimui. Teismas daro išvadą, kad ieškovas šioje dalyje ieškinio neįrodė. Teismas pažymi, kad ieškovei – šilumos tiekimo įmonei, kaip licencijuojamos veiklos ūkio subjektui, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl pateikiami teismui dokumentai, dėl skolos priteisimo turi būti pagrįsti rašytiniais įrodymais ir nekelti abejonių dėl skolos susidarymo.
Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos jos turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgtina į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutikdama su ieškinio dalimi iš dalies padengė skolą t.y. sumokėjo 884,55 Lt, o tai sudaro 63% pradinio ieškinio, todėl atmetus likusią ieškinio dalį iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos advokato išlaidos atmestų reikalavimų daliai, kas sudaro 388,50 Lt (CPK 93 str., 98 str.).
Teismas, paskistydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į faktiškai pripažintų ir atmestų reikalavimų dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš dalies apmokėjo skolą, žyminis mokestis iš jos priteistinas atsižvelgiant į pripažintų reikalavimų dalį, kuri sudaro 45,36 Lt ( keturiasdešimt penkis litus 36 ct.), bei 17,86 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str., 96 str., 93 str.).
Iš ieškovės AB „Kauno energija“ priteistina 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) bylinėjimo išlaidų, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 269-270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 388,50 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus, 50 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, naudai 45,36 Lt (keturiasdešimt penkis litus 36 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), 17,86 Lt (septyniolika litų 86 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 ”Swedbank”, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.