- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 1-373-201/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00474-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- R. L., S. D., N. D.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Griškevičiui, nukentėjusiesiems R. L., S. D., N. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1972-06-09 Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), teistas: 1995-02-02 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 246 str. 1 d. (1961 m. BK) 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, taikytas LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 1997-11-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 272 str. 2 d., 45 str., 225 str. 2 d., 42 str. (1961 m. BK) 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str., subendrinta su neatlikta bausme pagal 1995-02-02 nuosprendį, galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 1998-06-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (1961 m. BK) 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 43 str., subendrinta su neatlikta bausme pagal 1997-11-20 nuosprendį, galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 1999-08-25 paleistas lygtinai nuo bausmės prieš terminą 5 mėn. 12 d.; 2000-07-28 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. (1961 m. BK) 2 m. laisvės atėmimo; 2002-08-23 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 54² str., 2002-08-29 paleistas lygtinai 2 mėn. 4 d.; 2003-10-09 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 9 mėn. laisvės atėmimo; 2004-01-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 187 str. 1 d., 300 str. 1 d., 63 str. 4 d., 4 mėn. 15 d. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 8 d., subendrinus su 2003-10-09 nuosprendžiu, galutinė bausmė 9 mėn. 15 parų laisvės atėmimo, 2004-05-11 paleistas atlikęs bausmę; 2005-06-13 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., 2005-10-03 Klaipėdos apygardos teismas pakeitė 2005-06-13 nuosprendį ir panaikino LR BK 75 str. taikymą; 2006-04-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2005-06-13 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2005-10-03 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 2006-10-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., 178 str. 1 d., 3 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrinta su 2006-04-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 2007-05-03 Kaišiadorių raj. apylinkės teismo paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 6 mėn. 8 d. laisvės atėmimo bausmės, 2007-10-05 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į pataisos namus atlikti 2006-10-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 m. 6 mėn. 1 d. laisvės atėmimo bausmės; 2008-01-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-10-06 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 2008-02-25 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d, bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn. 2010-10-01 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi paleistas neatlikus 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės; 2011-05-30 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi pasiųstas į pataisos namus atlikti 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės, nuo 2011-07-09 atliekantis bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (3 epizodai), 214 str. 1 d. (du epizodai), 302 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. pagrobė svetimą turtą, dokumentą bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą:
2011-04-12, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atėjęs pas S. D. į jo butą, esantį, (duomenys neskelbtini), pagrobė LR pasą, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. D. vardu, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, modelis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), 77 Lt vertės, į kurį buvo įdėta Bitės ryšio operatoriaus abonentinė Sim kortelė, 1 Lt vertės, elektrinį grąžtą ,,Black&Decker“, 100 Lt vertės, statybos įrankį – apšaudėją ,,Rapid Workline“, 150 Lt vertės, pakrovimo laidus ,,Booster cable“, 30 Lt vertės, neteisėtai įgijo banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. D. vardu, ir laikė iki kol 2011-04-15 R. L. pateikė policijos pareigūnams. Išėjęs iš S. D. buto, R. L., atsirakinęs raktais S. D. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio priekinės panelės pagrobė automagnetolą ,,Panasonic“, 100 Lt vertės. Tokiu būdu R. L. pagrobė S. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 458 Lt, dokumentą bei neteisėtai įgijo ir laikė mokėjimo instrumentą.
Be to, R. L. buvo kaltinamas, jog pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2011-04-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būnant pas S. D. bute, (duomenys neskelbtini), pastarajam davus R. L. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso S. D., raktelius, R. L., atsirakinęs automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio bagažinės pagrobė pompą, skirtą padangoms pripūsti, 80 Lt vertės, bei 12 paveikslų: paveikslą, kuriame vaizduojamas moters atvaizdas fone su žaliais lapais, 40×40 cm dydžio, 100 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 1 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojamas moters atvaizdas rausvame fone 40×40 cm dydžio, kurio vertė 100 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 2 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojami namai, upė, laivas rusvame fone, 73×38 cm dydžio, 350 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 3 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojama upė ir du namai geltoname ir žaliame fone, 63×43 cm dydžio, 300 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 4 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojami namai ir einantis žmogus gelsvame ir rudame fone, 74×38 cm dydžio, 280 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 5 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojami namai, einantys žmonės, medžiai, suoliukai rusvame fone, 70×43 cm dydžio, 350 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 6 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojami namai, medžiai, saulė gelsvame fone, 72×52 cm dydžio, 300 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 7 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojami medžiai ir einantis žmogus žalsvame fone, 75×35 cm dydžio, 350 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 8 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojama saulė ir jūra geltoname fone, 53×73 cm dydžio, 450 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 9 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojama bažnyčia, medžiai, vandens telkinys ir dvi valtys, 53×70 cm dydžio, 400 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 10 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojamas smėlis ir dangus, 70×38 cm dydžio, 400 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 11 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole; paveikslą, kuriame vaizduojami namai, lietus ir žmogus einantis su skėčiu melsvame ir rusvame fone, 100×43 cm dydžio, 500 Lt vertės ir kuris yra pažymėtas 12 numeriu 2011-04-20 apžiūros protokole. Tokiu būdu R. L. pagrobė S. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 3960 Lt.
2011-04-13, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bute, (duomenys neskelbtini), iš rūbų spintos lentynos, nukentėjusiajai R. L. nematant, pagrobė jai priklausančią auksinę grandinėlę su pakabuku, vaizduojančiu ,,Nukryžiuotąjį“, 1000 Lt vertės.
Be to, R. L. buvo kaltinamas, jog neteisėtai įgijo bei laikė svetimą mokėjimo instrumentą:
2011-04-13, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bute, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiajai R. L. priklausančios piniginės pagrobė banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ,,Visa Electron Maxima“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu, kurią laikė iki šiol.
Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad S. D. kaimynystėje gyvena jo buvusi žmona su dukra, ten jis ir susipažino su S. D.. Jo automobilio nevogė. Tą dieną su S. D. susitarė jo namuose išgerti butelį. Pasibaigus alkoholiui, jau buvo vėlus vakaras, tačiau nusprendė dar išgerti, todėl S. D. jam davė automobilio raktelius nuvažiuoti į naktinę alkoholio parduotuvę, kuri buvo už parkelio. Pats nukentėjusysis jam parodė, kur automobilyje yra slapukas, kad galėtų užvesti automobilį. Nuvažiavęs į parduotuvę, nupirko butelį degtinės ir alaus. Važiuodamas iš parduotuvės, pamatė policijos ekipažą, todėl automobilį pastatė prie naktinio baro „Piteris“ ir pėsčiomis pro parkelį grįžo į butą pas S. D., tačiau nukentėjusysis jo neįsileido. Vienas išgėręs alų, nuėjo namo. Kitą dieną jis vėl užėjo pas S. D., tačiau jis durų neatidarė. Parašęs raštelį užkišo už buto durų ir jame nurodė savo telefono numerį, kad S. D. jam paskambintų dėl automobilio. Kitą dieną, kai jam paskambino S. D., jis atidavė automobilio dokumentus, raktelius ir pasakė kur yra automobilis. Kartu su dokumentais jis grąžino ir pasą. Tačiau, eidamas į parduotuvę vis matydavo S. D. automobilį, stovintį ten pat su nuleista padanga. Todėl jis vėl paskambino S. D., jam neatsiliepus, užsuko į namus. S. D. jam paaiškino, kad neturi kada nuvažioti pasiimti automobilio, nes vis girtauja. Sutarė su S. D., kad pakeis automobiliui padangą ir jį parveš prie namų. Atvažiavęs prie automobilio pamatė, kad neužsidaro durelės, todėl automobilyje buvusius paveikslus perkrovė į savo automobilį ir parsivežė namo. Tuos paveikslus sukrovė į sūnaus kambarį, nes S. D. dvi dienas nerado namuose. Paveikslus iš automobilio paėmė, kad jų iš neužrakinto automobilio nepavogtų. Jei paveikslai būtų dingę, jį būtų apkaltinę paveikslų vagyste. Vėliau tuos paveikslus iš jo paėmė policijos pareigūnai, paėmė ir jo asmeninius telefonus, pakrovėjo laidus, automobilio dalis. Pakrovimo laidus pirko „Maksimos“ parduotuvėje už 32 Lt. Automagnetola, kurią rado pareigūnai, taip pat yra jo, ją užstatė lombarde ir turi kvitus. Banko kortelės jis neėmė ir ja nesinaudojo. Elektrinį grąžtą S. D. pats jam paskolino. Medžiagos apšaudėją jis paėmė kartu su grąžtu. Mobilų telefoną S. D. jam davė už paslaugą. Buvusi S. D. žmona jam užsakė „bachūrus“, juos pažinojo, todėl su jais pasišnekėjęs taip išsprendė klausimą. Viskas vyko savaitės ar dviejų bėgyje. Jis stengiasi pasitaisyti, turi žmoną, neseniai gimė sūnus, po gimdymo slaugė žmoną, prižiūrėjo kūdikį. S. D. apvogti nenorėjo, jam prisistatė savo vardu, jo vardą žinojo ir S. D. sugyventinė. Nesupranta, kodėl šioje byloje nukentėjusioji yra ir jo žmona. Grandinėlė, kurią užstatė lombarde yra šeimos nuosavybė, ji lombarde buvo užstatyta ne vieną kartą. Buvo susipykęs su žmona, nes trūko pinigų pragyvenimui, todėl teko grandinėlę nunešti į lombardą. Kartais pinigų užsidirba naktimis dirbdamas taksistu. Jis su žmona turi dvigubą kortelę, viena yra pas jį, kita pas žmoną. Kortele jis visada naudodavosi, nes reikėjo eiti į parduotuvę maisto, vesti vaiką į polikliniką. Žmona turi negalią ir yra I grupės invalidė. Ji ne viską nesupranta, todėl jai apie įstatymus ir kriminalinius dalykus nieko neaiškina. Jo manymu, žmona pareigūnams patarus, nutarė jį pagąsdini ir dėl to parašė policijai pareiškimą.
Nukentėjusioji R. L. parodė, kad ji buvo apsipykusi su sutuoktiniu R. L. ir parašė pareiškimą policijai. Atvažiavę policijos pareigūnai bute rado paveikslus. Sutuoktinio buvo klaususi, kieno paveikslai ir kas juos pasiims. Jai sutuoktinis paaiškino, kad paveikslus paprašė palaikyti draugas, nes jie netelpa jo automobilyje. Atvykus pareigūnams, bute ant stalo gulėjo mobilūs telefonai, juos pareigūnai taip pat paėmė. Klausė iš kur tie daiktai, ji paaiškino, kad jie yra vyro, tačiau vis tiek tuos daiktus paėmė pareigūnai. Auksinę grandinėlę su pakabuku vyras žadėjo priduoti į lombardą, tačiau nežino ar nunešė. Reikėjo pinigų, todėl ji ir pati prašė grandinėlę nunešti į lombardą. Užstatęs auksinę grandinėlę lombarde, sutuoktinis parnešė pinigų ir jie ėjo į parduotuvę pirkti maisto keletui dienų. Pretenzijų vyrui neturi. Vieną banko mokėjimo kortelę turėjo ji, kitą turėjo sutuoktinis, savo kortelę ji taip pat davė sutuoktiniui. Kelias dienas vyro nebuvo namuose, todėl galvojo, kad jis nebegrįš ir negrąžins kortelės, todėl nuėjusi į policiją parašė pareiškimą. Sutuoktinis paėmė jos banko kortelę, nes jo kortelėje nebuvo pinigų. Kartą jai skambino S. D. žmona, prisistačiusi kaip kriminalistė iš teismo ir jos klausė, kada atiduos paveikslus. Tuomet vyras paėmęs iš jos telefoną jai pasakė, kad skambina draugo, iš kurio paėmė paveikslus žmona. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad vyras be jos žinios paėmė banko kortelę, tačiau ji buvo pikta ant vyro todėl taip ir pasakė, o dabar išeina, kad ji sakė netiesą. Po patirtos avarijos turi I grupės invalidumą ir yra blogos sveikatos. Su vyru apie bylą kalbėjo, tačiau jai spaudimo jis nedarė. Nori pasakyti, kad banko kortelę sutuoktiniui būtų ir taip davusi, nes jie yra šeima, nors tada, kai buvo supykusi ant vyro, leidimo imti jos banko kortelę nedavė.
Nukentėjusysis S. D. parodė, kad buvo susipykęs su žmona, ji buvo išvykusi, todėl jam buvo liūdna ir jis išgėręs vaikščiojo Kauno gatvės rajone. Eidamas gatve, sutiko R. L. ir su juo nusprendė dar išgerti. Kaltinamasis agresyvus nebuvo, todėl juo pasitikėjo ir pasikvietė į namus. Anksčiau su R. L. pažįstamas nebuvo ir konfliktų neturėjo. Jiems išgėrus, R. L. norėjo dar išgerti, todėl paėmęs jo automobilio raktelius ir piniginę išėjo į kiemą. Tai pamatęs, paskui jį išbėgo į kiemą. R. L. jau stovėjo prie automobilio ir ruošėsi važiuoti nupirkti išgerti. Kaltinamajam parodė, kur automobilyje yra slapukas, kad galėtų užvesti automobilį. Kaltinamasis, išvažiavęs jo automobiliu, negrįžo. Jis laukė savaitę ir iš draugiškumo į policiją nesikreipė. Pareiškimą policijai parašė jau vėliau, nes pažįstami paskatino kreiptis į policiją. Policijoje jam liepė rašyti pareiškimą arba pareigūnai paims automobilį. Kaltinamasis automobilio raktus ir dokumentus grąžino, kai jis jau buvo parašęs pareiškimą policijai. Įvykio metu jis nebuvo labai girtas ir žino, kad R. L. iš jo automobilio raktus paėmė savavališkai. Slapuką pasakė iš naivumo ir vaikiškumo, viskas kvailai gavosi. Automobilyje buvo sudėti paveikslai, tačiau kai R. L. jam grąžino automobilio raktelius, paveikslų automobilyje nebuvo. Automobilio bagažinėje paveikslų buvo maždaug dvidešimt penki, nei vieno paveikslo R. L. nebuvo padovanojęs. Iš automobilio buvo pavogti ir kiti daiktai – grąžtas, audinio apšaudėjas, magnetola, tačiau iš pradžių dingusių daiktų nepastebėjo. Kaltinamasis R. L. neprašė paskolinti grąžto ir kitų daiktų. Vėliau tyrėja jam sakė, kad rasta automobilio magnetola yra ne jo. Be to, kai automobilis buvo jam grąžintas, durys buvo išlaužtos. Mano, kad paveikslų kaltinamasis nepavogė, juos iš automobilio paėmė, norėdamas apsaugoti, kad nedingtų. Daiktus iš automobilio galėjo pavogti kiti žmonės, nes iš pradžių automobilis buvo tvarkingas, tačiau vėliau buvo sugadintas ir reikėjo taisyti. Dar kartą R. L. pas jį užėjus, matė, kaip jis iš piniginės pasiėmė banko kortelę. Kai R. L. pas jį buvo atėję dar kartą, iš buto pavogė ir kitus jo daiktus. Matė, kaip kaltinamasis turėjo rankose jo piniginę ir išėmė banko kortelę, tačiau nematė, kad banko kortelę būtų padėjęs atgal į piniginę. R. L. pavogė ir jo mobilius telefonus. Namuose rado raštelį su užrašytu telefono numeriu, tačiau kaltinamajam negalėjo prisiskambinti savaitę laiko ir nežinojo, kur yra jo automobilis. Vėliau R. L. jam pasakė, kad automobilis yra saugioje vietoje.
Nukentėjusioji N. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, tačiau kartą jis buvo pas juos namuose, tačiau tuo metu ji miegojo ir kaltinamojo nematė. Banko kortelę ji buvo palikusi namuose, kai buvo susipykusi su vyru ir savaitei išvykusi iš namų. Jos sutuoktinis S. D. smarkiai girtaudavo, užeidavo, kad gerdavo savaitėmis. Savo banko kortelės ir paso kaltinamajam ji nedavė. Pareigūnai jai pranešė, kad jos daiktai rasti ir yra policijoje, kai buvo nuvykusi į apklausą. Turtinė žala jai nepadaryta.
Liudytoja R. K. parodė, kad jos buvęs sutuoktinis yra S. D., su juo išsiskyrė prieš 10 metų. Jie abu su S. D. yra dailininkai. Kai buvęs sutuoktinis važiuodavo prekiauti paveikslais, tai pardavimui duodavo ir savo paveikslus, nes Sigitu ji pasitikėdavo. Kartą buvęs sutuoktinis pranešė, kad pavogtas automobilis su visais paveikslais. Paveikslai jai negražinti iki šiol. Jai taip pat dingo pasas ir vairuotojo pažymėjimas, todėl pasidarė naujus dokumentus, tačiau nežino ar pasą pametė ar jį pavogė. Vėliau ją iškvietė į policiją, nes buvo rastas jos pasas.
Civilinio ieškovo atstovas, J. F. parodė, kad jis yra lombardo savininkas ir jį domina auksas. Žmogus užstatė auksą, atvykę policijos pareigūnai jį paėmė ir jis patyrė nuostolius. Tai buvo auksinė grandinėlė su pakabuku, kurią ne pirmą kartą vyriškis buvo užstatęs. Tas vyriškis dažnai lankydavosi lombarde, užstatydavo auksą, paskui grąžinęs gautus pinigus auksą išsipirkdavo. Kiek ta grandinėlė kainavo, dabar nepamena, tačiau byloje yra duomenys. Palaiko pateiktą ieškinį.
Iš 2011-04-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas signalizacijos pultelis, 5 raktai, bei pagal pakvitavimą signalizacijos pultelis ir 4 raktai grąžinti S. D., ir 1 raktas „Silca“ grąžintas R. L. (1 t., b.l. 27, 64, 112).
Iš 2011-04-20 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti paveikslai (12 vnt.) ir grąžinti S. D. (1 t., b.l. 38-46, 67-68).
Iš 2011-12-13 apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėti LR pasas, išduotas S. D. vardu, LR pasas, išduotas R. D. vardu, elektrinis grąžtas, 2 autogrotuvai „PANASONIC“ Nr. CQ-C1300AN, ir Nr. CQ-C1315N, apšaudėjas, pakrovimo laidai, 3 mobiliojo ryšio telefonai (1 t., b.l. 47-58). LR pasas, išduotas S. D. vardu, elektrinis grąžtas, apšaudėjas grąžinti S. D. (1t., b.l. 67-68, 69). LR pasas, išduotas R. D. vardu (Nr. LM 694403), persiųstas Klaipėdos AVPK Migracijos skyriui (1t., b.l. 66). Automagnetola „PANASONIC“ Nr. CQ-C1300AN, 3 mobiliojo ryšio telefonai perduoti R. L. (t.1., b.l. 65). Automagnetola „PANASONIC“ Nr. CQ-C1315N ir automobilio pakrovimo laidai perduoti saugojimui į Klaipėdos m. 1 PK daiktų saugyklą (1t., b.l. 116).
Iš 2011-04-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis S. D. atpažino asmenį, t.y. R. L., kuris jam buvo pasivadinęs „Rimu“ (1t., b.l. 94-98).
Iš 2011-04-21 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis S. D. atpažino savo automobilio raktus (1t., b.l. 99-101).
Iš 2011-05-05 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis S. D. atpažino jam priklausantį elektrinį grąžtą (1t., b.l. 103-106).
Iš 2011-05-05 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis S. D. atpažino jam priklausančią automagnetolą „PANASONIC“ Nr. CQ-C1315N (1t., b.l. 107-110).
Iš 2011-10-17 akistatos tarp nukentėjusiosios R. L. ir įtariamojo R. L. protokolo matyti, jog kiekvienas pasiliko prie savo ankstesnių parodymų, abejonių ir prieštaravimų pašalinti nepavyko (2 t., b.l. 80-82).
Iš 2011-05-17 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta grandinėlė bei pakabukas ir grąžinti nukentėjusiajai R. L. (2t., b.l. 50-54, 56).
Iš 2011-04-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog J. F. pateikė grandinėlės su pakabuku pridavimo į lombardą UAB „Gudana“ sutartį Nr. 36879, iš kurios matyti, kad R. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 2011-04-04 pridavė į lombardą grandinėlę su pakabuku (2 t., b.l. 44, 45).
Vagystės dalyku gali būto tik svetimas turtas ( LR BK 178 str. 1 d.), jį sudaro materialūs daiktai, turintys vertę. Vagystės dalyku negali būti dokumentai. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Kaltininkais visais atvejais į pavogtą turtą neturi jokių teisių. Objektyviajai pusei būdinga tai, kad vagystė apima du momentus – svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šie veiksmai įvardijami kaip turto pagrobimas. Svetimo turto paėmimas – tai fizinis veiksmas materialais daikto atžvilgiu (paėmimas rankomis, mechanizmais, perkėlimas į kitą vietą, paslėpimas ir kt.). Tačiau pasisavinimas bus tada, kai kaltininkas, suteikdamas savo apsaugą daiktui, paimto turto atžvilgiu įtvirtina viešpatavimo galimybę. Minėti momentai svarbūs nustatant vagystės baigtumo stadiją, nes vagystės sudėtis materialioji. Tikrasis daikto pasisavinimas galimas tiktai tada, kai kaltininkas įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu pagal savo valią. Tai gali būti daroma įvairiais būdais: asmuo išnešęs iš buto daiktus, paslepia juos saugioje vietoje, parneša namo ar palieka pas pažįstamus, todėl pasisavinimas negalėtų būti laikomas baigtu tol, kol kaltininkas neišėjo iš patalpų, ar nepasišalino iš tos vietos, kurioje jis neteisėtai paėmė turtą. Vagystė tiktai tyčinis nusikaltimas. Kaltininko veiksmai, kai jis be kitų žinios paima turtą, kuris yra jo ir kitų asmenų bendra nuosavybė, ir juo lakinai naudojasi, kaip vagystė nekvalifikuojami. Nėra vagystės dalyku turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Pažymėtina, jog bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikytinos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokos (turtinės ar neturinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama ir kt. ), ( LR civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnis numato atsakomybę už antspaudo, spaudo, ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę esti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymų ar turinčių juridinę reikmę aplinkybių įrodymu. Tiesioginiu tam tikro teisinio santykio ar juridinio fakto įrodymu laikytini pvz. pasas, važtaraštis, sutartis, banko mokėjimo dokumentas, aukštojo mokslo diplomas, mirties liudijimas ir kt. Veika pasireiškia dvejais alternatyviais veiksmais - antspaudo, spaudo, ar dokumento pagrobimu ir antspaudo, spaudo, ar dokumento panaudojimu. Pagrobimas padaromas įvairiai būdais, t.y. slaptai, atvirai, panaudojant apgaulę, ar smurtą, pasisavinant kaltininkui patikėtą ar esantį jo žinioje antspaudą, spaudą, ar dokumentą. Pagrobimo būdas reikšmės kvalifikacijai neturi.
Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnis numato atsakomybę už netikros elektroninės priemonės pagaminimą, tikros elektroninės priemonės klastojimą, ar neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės (EMP) ar jos duomenų disponavimą. Nusikaltimo dalykas – teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Dalykas – nuolatinės prieigos mokėjimo priemonės ir elektroniniai pinigai. Svetimas EMP - tikra nuolatinės prieigos mokėjimo priemonė, kuria naudotis EMP naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Įgijimas - bent vienos EMP duomenų pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtas gavimas už atlygį ar be atlygio bet kokia forma. Nusikaltimas laikomas baigti nuo to momento, kai kaltininkas pradeda valdyti duomenis. Laikymas – tai jų turėjimas savo žinioje ( drabužiuose, patalpoje, kompiuterio laikmenoje ir kt. ), nusikaltimas laikomas baigtu pradėjus laikyti duomenis.
Dėl vagystės iš automobilio VW PASSAT bei vagystės iš buto
Nagrinėjant bylą teisme dėl vagystės iš automobilio „VW Passat“ nustatyta, jog nukentėjusysis S. D. kartu su kaltinamuoju R. L. 2011-04-03 girtavo S. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pritrūkus alkoholio, nukentėjusysis S. D. sutiko, kad R. L. jo automobiliu nuvažiuotų dar nupirkti. Nors pats nukentėjusysis teigė, jog automobilio raktų kaltinamajam nedavė, tačiau patvirtino, kad patas pasakė kur yra automobilyje „slapukas“, reikalingas žinoti automobilio užvedimui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog S. D. neprieštaravo ir sutiko, kad kaltinamasis, pasinaudodamas jo automobiliu, nuvažiuotų nupirkti alkoholio. Vertinant tai, kad nukentėjusysis buvo išgėręs ir kaip pats pripažino buvo gėręs dar prieš susitinkant su R. L. Kauno gatvėje, visų aplinkybių dėl raktų galėjo ir neprisiminti. R. L. išgėręs važiuodamas S. D. automobiliu ir pamatęs atvažiuojantį policijos pareigūnų ekipažą, automobilį paliko prie naktinio klubo „Piteris“ ir pats pėsčiomis grįžo į butą pas S. D.. Tačiau, kaip pats teigė, nukentėjusysis į butą jo neįleido ir jis grįžo namo. Kitą dieną, negalėdamas susisiekti su S. D. ir jam pranešti, kur paliko automobilį, atėjęs pas jį butą, duryse paliko raštelį, nurodydamas savo telefono numerį. Šios aplinkybės nepaneigė ir pats nukentėjusysis, tačiau teigė, kad su R. L. susisiekti telefonu jam nepavyko. Tik vėliau kaltinamasis pats jam pasakė, kad automobilis yra saugioje vietoje. Kaltinamasis R. L. teigė, jog automobilio dokumentus ir raktus S. D. grąžino kitą dieną, tačiau automobilio nukentėjusysis neparsivežė ir jis matė automobilį stovintį ten kur paliko, su nuleista padanga. Nordamas apie tai pasakyti S. D., kaltinamasis dar kartą pas jį užėjo, tačiau šis girtavo ir neturėjo galimybės automobilio parsivežti prie namų. Tai, kad S. D. dažnai girtaudavo, patvirtino ir jo žmona N. D.. Kaltinamojo R. L. teigimu jis pastebėjo, kad be priežiūros palikto S. D. automobilio durelės yra išlaužtos, todėl jis iš automobilio išėmė ten buvusius nukentėjusiojo tapytus paveikslus ir juos savo automobiliu parsivežė į namus, kad jie nedingtų. Apie sutuoktinio į namus parvežtus paveikslus patvirtino R. L. žmona, ji teigė, kad paveikslus paprašė pasaugoti R. L. draugas ir dėl tų paveikslų jai skambino minėto draugo žmona. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog buvusi S. D. žmona R. K. tikrai skambino kaltinamajam, tačiau telefonu atsiliepė kaltinamojo žmona R. L.. Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu pagarsintų jos duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nepaneigė ir teigė, jog apie dingusį S. D. automobilį su visais jame buvusiai paveikslais jai pranešė buvęs sutuoktinis S. D.. Be to, jis davė ir asmens, su kuriuo jis tą vakarą, kai dingo automobilis girtavo, telefono numerį (1t., b.l. 146-147). Šios aplinkybės patvirtina teiginį, jog kaltinamasis R. L. nukentėjusiajam S. D. tikrai paliko raštelį su savo telefono numeriu, norėdamas pasakyti, kur paliko automobilį su jame buvusiais daiktais. Darytina logiška išvada, jog R. L., palikdamas nukentėjusiajam savo telefono numerį ir norėdamas, jog jis su juo susisiektų, neturėjo tyčios pagrobti S. D. automobilyje buvusių paveikslų. Parsinešęs S. D. tapytus paveikslus į namus, jų nuo žmonos neslėpė ir jai paaiškino, kad paėmė iš draugo juos pasaugoti. Logiškas ir kaltinamojo R. L. teiginys, jog pamatęs sugadintas S. D. automobilio duris, jis nusprendė paveikslus iš automobilio paimti pasaugojimui, kad jie iš neužrakinto automobilio nedingtų, suprasdamas savo kaltę, kad pasinaudojęs S. D. automobiliu jį paliko be priežiūros. Nukentėjusysis S. D. kategoriškai netvirtina, kad paveikslus R. L. norėjo pavogti ir tiki, kad paveikslus jis paėmė pasaugojimui, tačiau teigė, kad paveikslų automobilio bagažinėje buvo apie dvidešimt penkis. Bylos duomenimis nustatyta, jog pas kaltinamąjį R. L. buvo rasti ir paimti bei nukentėjusiajam grąžinti dvylika S. D. priklausančių paveikslų (1t., b.l. 67). Vienareikšmiškai teigti, kad kitus automobilyje buvusius paveikslus pagrobė R. L., negalima, nes nebuvo nustatytas bagažinėje buvusių paveikslų tikslus skaičius, kiek jų tiksliai buvo, negalėjo pasakyti ir liudytoja R. K., kuri buvusiam sutuoktiniui pardavimui davė ir savo tapytų paveikslų. Mažai tikėtina, jog kaltinamasis R. L. paveikslus norėjo pagrobti, turėdamas tikslą juos parduoti. Vargu, ar kaltinamasis R. L. būtų galėjęs parduoti paveikslus, nes prekyba meno kūriniais turi savo specifiką bei išskirtinį klientą, meno kūriniais dažniausiai prekiaujama viešose erdvėse, tokia prekė nėra labai paklausi ir ją parduoti reikia turėti tam tikrų įgūdžių. Be to, meno kūriniai turi savo stilistiką, būdingą autoriui ir savo kūrinius autorius visada gali atpažinti. Todėl prekiaujant vogtais meno kūriniais visada yra didelė rizika įkliūti. Kaip rodo praktika, vogtus daiktus asmenys dažniausiai priduoda į lombardus, tačiau pažymėtina, jog meno kūrinių lombardai paprastai nesuperka. Teismo posėdžio metu nenustatyta, jog kaltinamasis iš automobilio bagažinės pagrobė ten buvusią pompą, skirtą padangoms pūsti, nes vertinant tai, kad palikto be priežiūros automobilio durelės buvo išlaužtos, ją galėjo pavogti ir kiti nenustatyti asmenys. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (LR BPK 44 str.) ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių teismas nepripažįsta tiesioginiais ir neginčijamais įrodymais. Galima tik padaryti prielaidą, kad kaltinamasis R. L. galėjo pagrobti iš automobilio paveikslus ir ten buvusią automobilinę pompą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8.p. teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vagystė tiktai tyčinis nusikaltimas, todėl nagrinėjant bylą teisme, nenustačius vieno iš pagrindinio vagystės subjektyviosios pusės požymio - tyčios, siekiant pagrobti svetimą, kaltinamajam nuosavybės teise nepriklausantį turtą, vagystės pagal LR BK 178 str. 1 d. kvalifikuoti negalima. Todėl R. L. dėl 2011-04-03 paveikslų ir automobilinės pompos vagystės iš automobilio „VW Passat“ išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5d., 1p.).
Epizodas, kai kaltinamasis R. L. 2011-04-12 iš nukentėjusiojo S. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei iš S. D. priklausančio automobilio „VW Passat“, atsirakinęs jį raktu, pagrobė svetimą turtą, dokumentą bei neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą, laikytinas įrodytu nukentėjusiųjų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, nors dėl padarytos veikos kaltinamasis ir neprisipažino. R. L. teigė, jog mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ nukentėjusysis S. D. jam davė už paslaugą, t.y. pašnekėjęs su „nukentėjusiajam žmonos užsakytais „bachūrais“ išsprendė klausimą“, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių tokius kaltinamojo teiginius, nėra. Minėtas telefonas nerastas ir nukentėjusiajam negrąžintas. Elektrinį grąžtą ,,Black&Decker“, kaltinamojo teigimu, jam paskolino S. D., o kartu su grąžtu paėmęs ir statybos įrankį – apšaudėją ,,Rapid Workline“, pakrovimo laidus, kaip pats teigė, pirko „Maksimos“ parduotuvėje, o jo namuose rasta automobilinė magnetola „Panasonic“ priklauso jam. Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. D. neigė skolinęs elektrinį grąžtą ir apšaudėją R. L., be to kitus iš jo buto ir automobilio pavogtus daiktus ( elektrinį grąžtą, apšaudėją, pakrovimo laidus, automagnetolą „Panasinic“ Nr. CQ-C1315N), kuriuos pateikė kaltinamojo R. L. žmona, S. D. atpažino ir daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam ( b.l. 67-69, 106, 110, ). Be to, iš S. D. buto R. L. pavogė Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą N. D. vardu bei neteisėtai įgijo banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą, taip pat N. D. vardu ir laikė iki kol 2011-04-15 R. L., kaltinamojo žmona, pateikė policijos pareigūnams. Taigi R. L. paaiškinimas, jog pasą nukentėjusiajam grąžino kartu su automobilio dokumentais, o banko mokėjimo kortelės neėmė, nagrinėjant bylą teisme nepasitvirtino. Teismo posėdžio metu apie iš buto - (duomenys neskelbtini), dingusį pasą bei banko mokėjimo kortelę, patvirtino nukentėjusioji N. D.. Kaltinamojo R. L. paaiškinimas dėl pavogtų daiktų teismo neįtikino ir tai laikytina jo gynybine pozicija, todėl jo veika dėl neteisėto svetimo turto (išskyrus dokumentą ir elektroninį mokėjimo instrumentą), kurio vertė 458 Lt pasisavinimo, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., nes turto vertė viršija 3 MGL ir neviršija 250 MGL dydžio. R. L. veika, pagrobus dokumentą, t.y. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. Veika, neteisėtai įgijus ir laikius svetimą mokėjimo instrumentą, t.y. „Swedbanko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.
Dėl auksinės grandinėlės su pakabuku vagystės ir neteisėto svetimo mokėjimo instrumento įgijimo bei laikymo
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog kaltinamasis R. L. 2011-04-13 iš buto – (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su sutuoktine R. L., paėmė nematant nukentėjusiajai R. L., jai priklausančią auksinę grandinėlę su pakabuku, vaizduojančiu „Nukryžiuotąjį“ ir užstatė lombarde. Kaltinamasis teigė, jog auksinę grandinėlę, kaip šeimos turtą, užstatė lombarde, nes trūko pinigų. Gautus už auksinę grandinėlę su pakabuku pinigus išleido maisto produktams, tai posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji R. L.. Be to, šeima augina mažametį sūnų, R. L. niekur nedirba, kartais uždarbiauja naktimis, dirbdamas taksistu, todėl šeima sunkiai verčiasi. Minėtą auksinę grandinėlę su pakabuku sutuoktiniai ne kartą užstatydavo, kai trūkdavo pinigų pragyvenimui. Aplinkybę, jog grandinėlę su pakabuku sutuoktiniai užstatydavo ne kartą ir vėl išsipirkdavo, patvirtino ir liudytojas J. F., lombardo UAB „Gudana“ savininkas (2 t., b.l.44, 45). Be to, kaltinamasis R. L. iš sutuoktinei priklausančios piniginės paėmė R. L. vardu išduotą banko kortelę ir ją laikė su savimi, tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog šia kortele jis naudodavosi ir anksčiau, eidamas į parduotuvę maisto produktų, ar vesdamas sūnų į polikliniką. Aplinkybę, jog kortelę sutuoktiniui duodavo ir anksčiau, patvirtino ir nukentėjusioji R. L., be to, ji teigė, jog banko kortelę sutuoktiniui būtų davusi ir tą karatą, jei nebūtų su vyru susipykusi. Vagystės dalyku nėra turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Pažymėtina, jog bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikytinos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokos (turtinės ar neturinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama ir kt. ), ( LR civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bylos duomenimis nustatyta, jog R. L. iš Klaipėdos Socialinės paramos skyriaus gauna socialinę pašalpą, išmoką vaikui, transporto išlaidų kompensaciją, šalpos pensiją neįgaliajam, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, viso šios pajamos sudaro 1453 litus, kurie pervedami į AB „Swedbank“ sąskaitą ( 2t., b.l. 20, 21). Šios, R. L. gaunamos pajamos, laikytinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybė, todėl ir disponavimas mokėjimo instrumentu suteikiančiu teisę naudotis šiomis pajamomis, nelaikytinas neteisėtu. Auksinė grandinėlė su pakabuku, vaizduojančiu „Nukryžiuotąjį“, kuri ne karatą buvo užstatyta, taip pat laikytina sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, todėl minėtas turtas ( auksinė grandinėlė su pakabuku) įgytas po santuokos sudarymo, nelaikytinas vagystės dalyku. Be to, bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad pinigai gauti užstačius minėtą turtą lombarde, buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada jog turtas esantis bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra vagystė dalyku, o disponavimas mokėjimo instrumentu suteikiančiu teisę naudotis šeimos pajamomis, nelaikytinas neteisėtu, todėl šioje dalyje baudžiamoji byla nutrauktina nesant nusikaltimo sudėties (LR BPK 3 str. 1d., 1p.).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus ir du apysunkiai tyčiniai baigti nusikaltimai, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – niekur nedirba ir „Sodros“ duomenimis niekada nedirbo (2t., b.l. 125), neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nusikalsta ne pirmą kartą, teistas vienuolika kartų už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, paleistas iš laivės atėmimo vietos anksčiau laiko, tačiau dėl įsipareigojimų nevykdymo grąžintas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kaip matyti, lygtinio paleidimo metu vėl nusikalto, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, linkęs nusikalsti, tačiau nors ir deklaruoja, jog turi šeimą, augina mažametį sūnų ir nori pasikeiti, tačiau darbo lygtinio paleidimo metu nesusirado, darbo biržoje išmokų negauna ( b.l. 126), būdamas laisvėje gyveno iš žmonos R. L. gaunamų pajamų, girtavo, nors paties teigimu sega tuberkulioze ir jam reikalingas gydymas.
Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam R. L., kaip recidyvistui ( LR BK 27 str.) už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos straipsnių sankcijose numatytiems bausmės vidurkiams, bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu.
Be to, ši subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bendrintina su neatlikta bausme, paskirta 2008-02-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pridedant dalį neatliktos bausmės.
UAB „Gudana“ atstovas E. F. pareiškė civilinį ieškinį 805 Lt, turtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, jog R. L., norėdamas atsiimti iki 2011-05-04 užstatytus daiktus turėjo lombardui grąžinti 805 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytų tiesioginių nuostolių yra pagrįstas, todėl pilnai tenkintinas.
Nukentėjusiojo S. D. pareikštas 408 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies, t.y. priteistini iš kaltinamojo R. L. nukentėjusiojo S. D. naudai 77 Lt dėl pagrobto mobilaus telefono „Nokia“, kiti pagrobti daiktai – elektrinis grąžtas ,,Black&Decker“ statybos įrankis – apšaudėjas ,,Rapid Workline“, grąžinti nukentėjusiajam, pakrovimo laidai ,,Booster cable“, automagnetola ,,Panasonic“ CQ-C1315N, saugomi Klaipėdos miesto 1 policijos komisariato daiktų saugykloje.
Kardomoji priemonė - periodiškai registruotis policijos įtaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti – automagnetola ,,Panasonic“ CQ-C1315N, automobilio pakrovimo laidai ,,Booster cable“, pakartotinai perduoti bylos nagrinėjimui ir saugomi Klaipėdos miesto 1 policijos komisariato daiktų saugykloje, kvito serija BBB, Nr.0009781, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam S. D. (1t., b.l. 116-117).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.
nusprendė:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., ir paskirti:
pagal LR BK 178 str. 1 d. dėl 2011-04-12 svetimo turto vagystės iš buto ir automobilio - 1 metų laivės atėmimo bausmę;
pagal LR BK 302 str. 1 d., dėl 2011-04-12 dokumento ( paso) vagystės iš buto – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
pagal LR BK 214 str. 1 d., dėl 2011-04-12 elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo ir laikymo - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - 2 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės, paskirtos 2008-02-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirti galutinę 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Paskirti kardomąją priemonę suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įtaigoje - panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5d., 1p., dėl 2011-04-03 paveikslų ir automobilinės pompos vagystės iš automobilio „VW Passat“ R. L. išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d., 1p., dėl 2011-04-13 svetimo turto pagrobimo ir neteisėto svetimo mokėjimo instrumento įgijimo baudžiamoji byla nutrauktina, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteisti iš R. L. turtinės žalos atlyginimo 805 Lt, UAB „Gudana“ naudai.
Priteisti iš R. L. turtinės žalos atlyginimo 77 Lt, nukentėjusiojo S. D. naudai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automagnetolą ,,Panasonic“ CQ-C1315N, automobilio pakrovimo laidus ,,Booster cable“, pakartotinai perduotus bylos nagrinėjimui ir saugomus Klaipėdos miesto 1 policijos komisariato daiktų saugykloje, kvito serija BBB, Nr.0009781, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam S. D..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.