Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-2243/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
2-2243/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01409-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Audronė Jarackaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“, Luodė Lukema
Atsakovas
individualiajai įmonei „Lukema“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2243/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria ieškovui pasiūlyta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5000 Lt sumą administravimo išlaidoms apmokėti, priimtos byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Luodė“ ieškinį atsakovui individualiajai įmonei „Lukema“ dėl bankroto bylos iškėlimo (Nr. B2-4779-781/2013),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Luodė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti atsakovui IĮ „Lukema“ bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskirti UAB „Adminova“ (1 – 3 b. l.). Nurodė, kad atsakovas skolingas jam 3000 Lt pagal 2007 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą, serija PA-SF Nr. 04038466, ir 2012 m. sausio 27 d. varžytynių aktą Nr. 15, tačiau nereagavo į raginimą atsiskaityti, net ir įspėtas dėl bankroto bylos iškėlimo, ir negrąžino skolos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi priėmė ieškovo pareiškimą ir įpareigojo atsakovo IĮ „Lukema“ vadovą iki 2013 m. liepos 15 d. pateikti teismui Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, tarp jų informaciją apie įkeistą turtą, įmonės turto vertinimą (22, 23 b. l.). Teismas 2013 m. liepos 22 d. nutartimi atidėjo nagrinėjimą civilinės bylos dėl bankroto iškėlimo, kadangi atsakovui nebuvo įteikti nutartis bei kiti procesiniai dokumentai jo registruotos buveinės adresu, ir pakartotinai įpareigojo atsakovo vadovą pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus (35, 36 b. l.), tačiau ši nutartis taip pat neįteikta atsakovui (39, 40 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, pasiūlė ieškovui UAB „Luodė“ per 5 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt sumą atsakovo bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, o apie atliktą mokėjimą informuoti teismą, ir atidėjo bylos nagrinėjimą (46 b. l.).

Šalies argumentai

Nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, kuri negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Teismo teigimu, iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog IĮ ,,Lukema“ negauna pajamų bei neturi turto, įmonės savininkė ir vadovas neturi nekilnojamojo turto, įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui sudaro 7 473, 59 Lt, viešuose registruose nepateikta duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl pasiūlytina ieškovui įnešti į apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt sumą atsakovo administravimo išlaidoms padengti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Luodė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (56 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netyrė ir nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, jog ieškovo pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Adminova“ pateikė raštišką sutikimą skirti jį IĮ „Lukema“ bankroto administratoriumi atsakovo bankroto bylos iškėlimo atveju, nekeldamas jokių sąlygų dėl atsakovo bankroto administravimo paslaugų kainos dydžio ir išankstinio apmokėjimo;Teismas nepagrįstai rėmėsi tik VĮ „Registrų centras“ duomenimis apie tai, jog nei atsakovas, nei jo savininkas neturi nekilnojamojo turto, nes individualios įmonės savininkas prieš kreditorius atsako ne tik įmonės, bet ir visu savo turtu – kilnojamuoju, nekilnojamuoju, finansiniu turtu ir piniginėmis lėšomis, tačiau atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tokio turto buvimą, todėl nepagrįsta įrodymais prielaida, kad atsakovas ir jo savininkas neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti;Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes prašoma įmokėti į depozitinę sąskaitą 5000 Lt dydžio suma yra beveik du kartus didesnė už 3000 Lt skolą, o iškėlus atsakovui bankroto bylą, ieškovo finansiniai reikalavimai gali likti nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad teismui padarius pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė (kurios bankroto bylą prašoma iškelti) neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl tokios įmonės bankroto bylos iškėlimo, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos; ši suma negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų; įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą apmokėti bankroto administravimo išlaidoms yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti, tačiau įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini padaryti tokiai teismo prielaidai, todėl ją gali suformuoti bylos aplinkybių visuma, tarp jų ir aplinkybė, kad nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir teismui prieinamomis priemonėmis nepavyko tų duomenų gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2013).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismui nepavyko įteikti atsakovui teismo nutarčių, įpareigojančių jį pateikti teismui ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, tarp jų ir duomenis apie turimą turtą, bei kitų procesinių dokumentų (27, 31, 37, 39, 40 b. l.). Todėl teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties bei galimybės apmokėti jo administravimo išlaidas, turėjo pagrindo remtis ieškovo pateiktais dokumentais, tarp jų VĮ Registrų centro išrašu apie atsakovą IĮ „Lukema“ ir jo pateiktus Juridinių asmenų registrui dokumentus (11 b. l.), VSDFV informacija apie atsakovo skolą Sodrai (10 b. l.), bei teismo pagal elektroninius paklausimus gauta informacija, t. y. duomenimis apie atsakovo įsiskolinimą VSDFV (7473,59 Lt; 41 b. l.) ir VĮ „Registrų centro“ duomenimis apie tai, kad nėra įrašų apie atsakovo direktoriaus ir savininkės nekilnojamąjį turtą (42 – 45 b. l.). Taigi, nei ieškovui, nei atsakovui nepateikus teismui duomenų apie atsakovo turtinę padėtį (CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas prieinamomis priemonėmis nustatytais duomenimis padarė pakankamai pagrįstą prielaidą, jog atsakovas neturi pakankamo turto apmokėti teismo ir atsakovo bankroto administravimo išlaidoms, bei turėjo pagrindo pasiūlyti ieškovui įmokėti pinigų sumą ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

Nepaneigia teismo išvados ir ieškovo argumentas, jog siūlomas paskirti bankroto administratorius UAB „Adminova“ sutinka administruoti atsakovo bankroto procesą, nekeldamas jokių sąlygų dėl apmokėjimo. Juolab kad šios aplinkybės nėra aptariamos UAB „Adminova“ sutikime administruoti atsakovo bankroto procesą (62 b. l.). Be to, tai neatitinka ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytos nuostatos, kuri nustato, kad tokiu atveju bankroto byla gali būti keliama tada, kai asmuo, pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo siūlymu, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą sumą.

Nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį ir apelianto motyvas susijęs su tuo, kad jo finansinio reikalavimo suma atsakovui mažesnė už teismo nustatytą įmoką. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį administravimo išlaidų dydis priklauso nuo atlyginimo administratoriui, su darbo santykiais susijusių išmokų įmonės darbuotojams, išlaidų įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo bei kitų kreditorių susirinkimo patvirtintų išlaidų. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog teismo pasiūlyta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą administravimo išlaidų apmokėjimui suma yra per didelė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas padarė klaidingą išvadą dėl dydžio įmokėtinos sumos, reikalingos apmokėti atsakovo administravimo išlaidoms ((duomenys neskelbtini) str., 314 str., 338 str.; ĮBĮ 10 str. 10 d., 36 str. 3 d.). Be to, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką (CK 1.5 str. 4 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1642/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112/2013;2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271/2013). Beje, bankroto procese paaiškėjus duomenims apie atsakovo turtą, teismo ir administravimo išlaidos galės būti padengtos iš lėšų, gautų realizavus atsakovo turtą (ĮBĮ 13¹ str. 5 d.), o pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, kreditorius, įmokėjęs teismo nustatytą sumą bankroto administravimui, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko, tuo pagrindu, kad, įmonei tapus nemokia, šie nepateikė pareiškimo teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 330 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.

Nustatyti ieškovui UAB „Luodė“ naują penkių darbo dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą įmokėti 5 000 Lt (penkis tūkstančius Lt) į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios teismo nutarties kopijos gavimo dienos.

Teisėja Audronė Jarackaitė