Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-972-302/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-30
Bylos Nr.
2A-972-302/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18124-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
UAB „Inchcape motors“
Ieškovas
UAB “Autoūkis”
Trečiasis asmuo
AB “SEB lizingas”
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-972-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18124-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Inchcape motors“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Autoūkis” ieškinį atsakovui UAB “Inchcape motors” dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB “SEB lizingas”, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Autoūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Inchape Motors“ 37 667,74 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu AB „SEB lizingas“ 2007-07-25 sudarė nuomos sutartį Nr. 2007-070555, kurios pagrindu trečiasis asmuo išnuomojo ieškovui automobilį FORD Ranger Double Cab. 2007-07-25 nuomos sutarties Nr. SN1435 pagrindu ieškovas subnuomojo nurodytą automobilį UAB „Apicus“. 2007-12-18 nutraukus subnuomos sutartį, automobilis turėjo būti grąžintas ieškovui, tačiau paaiškėjo, jog jį sulaikė atsakovas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2010-07-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2653-640/2010 pripažino, jog sulaikymo teise atsakovas naudojosi neteisėtai ir įpareigojo atsakovą grąžinti automobilį. Automobilis ieškovui buvo grąžintas tik 2010-07-16. Dėl tokių atsakovo veiksmų, laikotarpyje nuo 2009-04-16 iki 2010-07-16 ieškovas patyrė žalą, kuri pasireiškė kaip netiesioginiai nuostoliai – negauta nauda (pajamos) iš vykdomos veiklos, nes transporto nuoma yra ieškovo įprastinės ūkinės komercinės veiklos dalis. Pažymėjo, jog iš automobilio subnuomos ieškovas vidutiniškai per mėnesį gaudavo 2 500 Lt, todėl jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, laikotarpiu nuo 2009-04-16 iki 2010-07-16 ieškovas būtų gavęs 37 667,74 Lt pajamų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Inchcape motors“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti, o nenustačius pagrindo bylos nutraukimui – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio dalykas, pagrindas ir šalys sutampa su anksčiau teismuose nagrinėtu ieškovo ieškiniu, kurį ieškovas pats nurodo savo ieškinyje, todėl vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, byla turėtų būti nutraukta. Ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad tokius nuostolius realiai patyrė, pagrįsti juos realiomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Pažymėjo, kad automobilį ieškovas įsigijo iš atsakovo turėdamas konkretų tikslą – subnuomoti jį UAB „Apicus“, nuo 2007-12-18 subnuomos sutartis buvo nutraukta, todėl ieškovo skaičiuojama žalos suma yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi nuo sutarties nutraukimo dienos iš UAB „Apicus“ nuomos jokių pajamų ieškovas negalėjo gauti, nepriklausomai nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Pasak atsakovo, jis sulaikė automobilį dėl to, kad ieškovo subnuomininkas UAB „Apicus“ vengė priimti bei sumokėti ginčo automobilio pagerinimo bei remonto darbus, todėl jeigu ieškovas įrodytų negautas pajamas, atsakomybė turėtų būti kildinama iš nesąžiningų subnuomininko veiksmų.

Trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra bei pašalinti jį iš proceso, kadangi teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad atsakovas ieškovui grąžino automobilį 2010 m. liepos 16 d., o trečiajam asmeniui automobilis buvo grąžintas 2010 m. rugpjūčio 5 d. Konstatavo, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir nutraukti bylą tuo pagrindu, kad ieškovas jau yra pasinaudojęs savo teisių gynimo būdu ir reikalavęs iš atsakovo žalos atlyginimo, ir ginčas tarp šalių yra išspręstas civilinėse bylose Nr. 2-2653-640/2010, Nr. 2A-751-611/2011, kadangi ieškovas pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, reikalaudamas netiesioginių nuostolių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-06-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-751-611/2011, konstatuota, kad nuo 2009-04-16 atsakovas, sulaikydamas automobilį Ford Ranger Cab XLT Limited (v/Nr.(duomenys neskelbtini) veikė nesąžiningai, neprotingai ir neteisėtai, taip pat, jog minėta nutartis yra įsiteisėjusi, šioje civilinėje byloje dėl sulaikymo teisėtumo papildomai nepasisakė, nurodęs, jog minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, yra prejudicinis faktas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog tą pačią dieną sudarytos automobilio Ford Ranger Cab XLT Limited (v/Nr.(duomenys neskelbtini) nuomos ir subnuomos sutartys patvirtina aplinkybę, kad ieškovas jį išsinuomojo jau susitaręs dėl subnuomos, o nustatytas subnuomos mokesčio dydis kompensavo ieškovo turimas mokėti įmokas AB „SEB lizingas“. Teismas sprendė, jog atsakovas nepaneigė ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad Sutartis, sudaryta tarp AB „Autoūkis“ ir UAB „Apicus“, buvo nutraukta dėl to, kad UAB „Apicus“ negalėjo naudotis automobiliu. Teismas įvertinęs bylos medžiagą bei nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sulaikius automobilį ieškovui atsirado žala, kuri didėjo dėl ilgo automobilio negrąžinimo, taip pat, kad ieškovas įrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų prarado konkrečią galimybę nuomoti automobilį už tokią sumą, kokia buvo sutarta su UAB „Apicus“, todėl negavo pajamų, kurios buvo numatytos ir realiai tikėtinos gauti, esant normaliai veiklai. Teismas sprendė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusio nuostolio (netiesioginė žala) negavus nuomos mokesčio yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas UAB “Inchcape motors” pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą -bylą nutraukti, o nustačius nesant tam pagrindo - ieškinį atmesti. Nurodo, kad nepaisant ieškovo ieškiniuose atsakovui pateiktų skirtingų lingvistinių formuluočių, šioje byloje ieškovas savo interesus gynė analogišku būdu kaip ir anksčiau nagrinėtoje byloje, dėl to, esant tokiom aplinkybėm byla turėjo būti nutraukta CPK 293 str. 3 d. pagrindu, o to nepadarius - pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo iš esmės pažeista nurodyta proceso teisės norma. Pažymi, kad apeliantas priėmė sprendimą sulaikyti ginčo automobilį siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus dėl to, kad kelis kartus užsakęs automobilio remonto darbus ieškovo klientas UAB „Apicus" vis vengė už juos atsiskaityti. Nurodo, kad tokiu būdu siekė apsaugoti savo teisėtus interesus. Tuo tarpu ieškovas užėmė visiškai pasyvią poziciją — būdamas informuotas apie ginčo aplinkybes, žinodamas apie ginčo automobilio sulaikymą pas apeliantą, jis visą automobilio sulaikymo laiką nei karto nesikreipė į apelianto administraciją dėl ginčo sprendimo ar automobilio sugrąžinimo, niekuomet neinformavo apie tariamai patiriamus nuostolius ar realius ketinimus automobilį išnuomoti kitam klientui. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas dėl automobilio išreikalavimo bylinėjosi ne su apeliantu, bet su UAB „Apicus", apie šį procesą apeliantui nežinant bei neįtraukus apelianto į procesą net trečiuoju asmeniu, taip pat, kad po automobilio sulaikymo apeliantas iš ieškovo nėra gavęs dėl to jokių pretenzijų, todėl sulaikymo laikotarpiu neturėjo pagrindo vertinti savo sprendimo dėl automobilio sulaikymo iš naujo. Pasak apelianto, ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl negautų pajamų atlyginimo iš atsakovo, o apelianto veiksmai sulaikant ginčo automobilį teismo pripažinti teisėtais. Pažymi, kad vien neteisėtų veiksmų faktas nesudaro pagrindo visos tariamai įrodytos žalos priteisimui iš apelianto. Tam būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, kurių viena — kaltė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu šio pobūdžio apelianto argumentų nevertino. Apelianto vertinimu, net ir įrodžius negautas pajamas kaip priteistiną žalą, atsakomybė dėl tokių praradimų visų pirma turėtų būti kildinama iš ieškovo pasirinkto subnuomininko UAB „Apicus" nesąžiningų veiksmų, taip pat paties ieškovo aplaidaus, nerūpestingo, visiškai pasyvaus požiūrio į savo turtą ir tariamas negaunamas pajamas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Autoūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priimti naujus įrodymus. Pabrėžia, kad, norint nustatyti ieškinio tapatumą, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio dalyko tapatumą, bet ir įvertinti konkretų reiškiamų reikalavimų turinį, o tiesioginių ir netiesioginių nuostolių turinys skiriasi, nepaisant to, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai nuostoliai sudaro dėl neteisėtų veiksmų kilusią žalą. Nurodo, kad ankstesniame ieškinyje ieškovas, prašydamas atlyginti tiesioginius nuostolius, rėmėsi tuo, kad mokėjo įmokas bankui, t.y. šias įmokas jis laikė patirtomis išlaidomis, o šioje byloje ieškovas remiasi tuo, kad dėl atsakovo neteisėto automobilio sulaikymo jis patyrė žalą, įvardijamą netiesioginiais nuostoliais -negautomis pajamomis. Šias pajamas ieškovas būtų gavęs tuo atveju, jei atsakovas nebūtų neteisėtai sulaikęs automobilio, kadangi ieškovo veikla yra susijusi su automobilių nuomos paslaugų teikimu, už kurią ieškovas gauna atitinkamas pajamas. Todėl ieškovo manymu, apelianto teiginys, kad ieškovo ieškinių, pareikštų atsakovui (apeliantui) šioje byloje ir ankstesnėje byloje, pagrindai yra tapatūs, yra klaidingas ir dėl to atmestinas. Pažymi, kad jei atsakovas nebūtų sulaikęs automobilio, subnuomos sutartis tarp ieškovo ir UAB „Apicus" nebūtų nutraukta, o tai reiškia, kad ieškovas būtų gavęs visas pajamas, numatytas šioje sutartyje. Ieškovas nurodo, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2A-751-611/2011, tiek šioje byloje nustatyta, kad pats atsakovas, naudodamasis daikto sulaikymo teise, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Ieškovo manymu tai patvirtinta įsiteisėjusi ir galiojanti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, taip pat pažymi, kad atsakovas visuomet tvirtino, jog sulaikytas automobilis bus grąžintas tik tada, kai UAB „Apicus" atsiskaitys su atsakovu. Šias aplinkybes patvirtina ir apeliaciniame skunde paties apelianto išsakyta pozicija. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad dar 2007 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į policiją dėl automobilio grąžinimo, o taip pat susirašinėdavo su apeliantu elektroniniais laiškais, tačiau apeliantas nuosekliai ir tvirtai laikėsi tos pačios pozicijos - automobilio negrąžinti, nors ir suvokė, jog tuo daro žalą ieškovui. Ieškovo teigimu, nors apeliantas nagrinėjamoje byloje ir nesutinka su automobilio sulaikymo veiksmų, kaip neteisėtų, kvalifikavimu, tačiau nustatyto prejudicinio fakto jis jau nebegali nuginčyti, kadangi tai yra nustatyta teismo ankstesnėje byloje. Taip pat pažymi, kad apeliantas minėtosios Vilniaus apygardos teismo nutarties kasacine tvarka neskundė, kas reiškia, jog pats pripažino savo veiksmų neteisėtumą. Kadangi ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti raštą, kuriuo ieškovas kreipėsi į VĮ „Regitra", ir VĮ „Regitra" atsakymą į šį raštą, ieškovas prašo prijungti ir šiuos įrodymus, kadangi jie įrodo, jog neteisėtai sulaikyto automobilio Ford Ranger Double Cab paklausa jo sulaikymo laikotarpiu buvo pakankamai didelė, todėl šį automobilį ieškovas būtų galėjęs išnuomoti ir kitiems subjektams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių reiktų išeiti iš skundo ribų, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB “Inchcape motors” apeliacinį skundą sprendžia, jog atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad teismas išnagrinėjo tapačius ieškovo reikalavimus, kurie išspręsti ankstesnėje civilinėje byloje, o taip pat kad teismas priteisdamas nuostolių atlyginimą nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Autoūkis“ ir trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ 2007-07-25 sudarė Nuomos sutartį Nr. 2007-070555, kurios pagrindu ieškovui buvo išnuomotas automobilis Ford Ranger Cab XLT Limited (v/Nr.(duomenys neskelbtini) įsigytas iš atsakovo (t.1, b. l. 111-118). 2007 m. liepos 25 d. tarp AB „Autoūkis“ ir UAB „Apicus“ buvo sudaryta Automobilių nuomos sutartis Nr. SN1435 (toliau – Sutartis) dėl automobilio Ford Ranger Cab XLT Limited (v/Nr.(duomenys neskelbtini) subnuomos (t.1, b. l. 19-23, 24, 25) 36 mėnesių laikotarpiui (Sutarties 1.1 punktas). 2007-12-18 buvo sudarytas Susitarimų protokolas dėl Sutarties nutraukimo ir automobilio grąžinimo (t.1, b. l.33). Automobilis nebuvo grąžintas atsakovo, kuriam jis buvo perduotas pagerinimo ir remontų darbų atlikimui (t.1, b.l.34-52, 105, 107, 109). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo UAB “Inchcape motors” grąžinti ginčo automobilį ieškovui (t. 1, b.l. 34-36). Šis sprendimas buvo įvykdytas 2010-07-16 atsakovui grąžinus automobilį ieškovui, o 2010-08-05 automobilis buvo grąžintas AB „SEB lizingas“ (t.1, b.l.110).

Dėl ieškovo reikalavimų tapatumo

Apeliantas nurodo, kad ieškovas jau yra pasinaudojęs savo teisių gynimo būdu ir reikalavęs iš atsakovo žalos atlyginimo, todėl ginčas tarp šalių yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-2653-640/2010, kurioje ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą ne tik dėl automobilio išreikalavimo iš neteisėto valdymo, bet ir dėl nuostolių atlyginimo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimai nagrinėjamoje byloje ir anksčiau nagrinėtoje byloje nėra tapatūs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

Civilinėje byloje Nr. 2-2653-640/2010 ieškovas prašė priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro sumokėta AB „SEB lizingas“ 42 775,07 Lt suma pagal lizingo sutartį (b. l. 40,41). Teismas 2010-07-01 sprendime pasisakė dėl šios nuostolių rūšies, o kitų nuostolių nesprendė ir dėl jų nepasisakė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti žalos, kuri pasireiškė netiesioginiais nuostoliais (36 349,45 Lt) negavus pajamų iš vykdomos veiklos - automobilių nuomos, atlyginimą. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje sutampa tik bylos šalys ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, tačiau pats reikalavimas yra netapatus, žalos (nuostolių) rūšis skiriasi, - pirmoje byloje buvo nagrinėjami tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė dėl mokamų įmokų lizingo bendrovei, o nagrinėjamoje byloje negautos pajamos dėl negalėjo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų laisvai disponuoti automobiliu ir gauti pajamų iš jo nuomos, t.y. iš ieškovo tiesioginės veiklos.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Apeliantas teigia, kad teismas taikydamas atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę ir priteisdamas nuostolių atlyginimą, nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, o konkrečiai atsakovo kaltės. Su šiuo argumentu kolegija nesutinka.

Daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl sulaikant daiktą turi būti taikomas ir CK 1.139 straipsnis. Siekdamas apginti savo teises asmuo negali imtis tokių teisių gynimo būdų ir priemonių, kurių pagal įstatymą neleidžiama naudoti savigynai. Teisėjų kolegija pažymi, kad daikto sulaikymas neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių labiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Pagal CK 1.139 straipsnį savigyna galima tik CK numatytais atvejais, ėmusis savigynos įstatymo nenumatytais atvejais, taip pat peržengus savigynos leistinas ribas, padaryta žala atlyginama bendraisiais pagrindais. Žala taip pat turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga (pvz., CK 6.58 straipsnio 7 dalis) arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan. Atsakovo neteisėti veiksmai pasinaudojus daikto sulaikymo teise yra konstatuoti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu, kur yra konstatuota nesąžininga ir neprotinga savigyna, kurią naudojo atsakovas (t. 1, b.l. 43-47). Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad yra nustatytas prejudicinis faktas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje dėl sulaikymo teisėtumo papildomai nepasisakė (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama CK numatytais atvejais; savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą.

CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, bei neteistus veiksmus (neveikimą) atlikusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Tokio kaip šioje byloje kilusio ginčo dėl nuostolių atlyginimo išsprendimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, todėl ieškovui nekilo pareiga įrodyti atsakovo kaltę. Žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas ir teismo nustatytas nepažeidžiant CPK normose įtvirtintų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl panašios klasės automobilių nuomos ir jų paklausos (t.1, b.l.142-217; t.2, b.l.5-14), turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovas negavo lėšų, kurias turėjo galimybę gauti nuomodamas automobilį, jeigu atsakovas nebūtų sulaikęs automobilio. Su šiais pirmos instancijos teismo motyvais kolegija sutinka ir sprendžia, kad atsakovo pateikti argumentai bei įrodymai apie šios markės automobilio paklausą nepaneigia šių motyvų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog viena iš pagrindinių ieškovo veiklos sričių yra automobilių nuoma, todėl ieškovo veiksmai nukreipti į tikslą nuomoti automobilius, kad gauti iš to materialinę naudą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė