Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t. y. neleidžiant žiūrėti televizoriaus po 22 val.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas apibrėžė teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, kuria pareiškėjo R. R. 2021-12-10 skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, kad būtų peržiūrėtos vidaus tvarkos taisyklės ir jos pakoreguotos taip, kad būtų leidžiama žiūrėti televizorių po 22 val., laikytas nepaduotu. Ši nutarties dalis nustatyta tvarka ir terminais apskųsta nebuvo. Likusi pareiškėjo R. R. 2021-12-10 skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2020-04-30 iki 2021-11-30 priimta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020-04-30 iki 2021-11-30 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo leidžiama žiūrėti televizoriaus po 22 val. Su skundu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių, kuris konstatavo, jog ŠTI teisės aktų nepažeidžia neleisdama suimtiesiems (nuteistiesiems) žiūrėti televizoriaus dienotvarkėje nenustatytu metu. Tokį Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio atsakymas pareiškėjo taip pat netenkina.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai nustato, jog suimtieji privalo: 1) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 2) vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus; 3) tardymo izoliatoriaus administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose patys gyvena. Lietuvos Respublios bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Iš administracinėje byloje esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-110 patvirtintos „Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 1-30 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1/01-110 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo pakeitimo“ (b. l. 34-36), Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1-17 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, Nuteistų areštu dienotvarkės, Nuteistųjų iki gyvos galvos dienotvarkės (b. l. 38-42) matyti, kad nepertraukiamas miegas nustatytas nuo 22.00 val. iki 6.00 val., o penktadieniais, šeštadieniais ir švenčių dienomis nepertraukiamas miegas nustatytas nuo 22.30 val. iki 6.30 val.

Be to, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-11-06 įsakymu Nr. V-337 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą, kurio 40.1 ir 40.2 punktuose numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio metu, netrukdydami kitiems laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims ir laisvės atėmimo vietų įstaigų darbuotojams.

Taigi, pagal paminėtą teisinį reglamentavimą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, nesuteikdama pareiškėjui teisės žiūrėti televizorių Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje nenustatytu metu (nepertraukiamo miego metu), teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes dienotvarkės tvirtinamos visiems tardymo izoliatoriuje esantiems suimteisiems (nuteistiesiems), o ne atskiriems asmenims pagal jų pageidavimus. Be to, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu buvo laikomas kalinimo įstaigoje, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Todėl pareiškėjas teisę gauti informaciją žiūrint televiziją galėjo kitu laiku, kuri neprieštarauja dienotvarkės reikalavimams.

Tiek Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021-09-09 atsakymas Nr. 17-1222 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjui (b. l. 30-32), tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-11-15 sprendimas Nr. 2S-3983 „Dėl pareiškėjo skundo“ (b. l. 5) atitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs pastarųjų sprendimų turinį, teismas laiko, kad atsakymas ir sprendimas visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis, konkrečiomis teisės aktų normomis, nurodyta į ką atsižvelgiant ir kodėl Kalėjimų departamentas netenkina pareiškėjo skundo. Sprendimo motyvų išdėstymas pakankamas ir aiškus, kad pareiškėjas galėtų sprendimą suprasti. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakymas pareiškėjui ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas yra galiojantys ir nenuginčyti, nes pareiškėjas jų teismui neskundė.

Pareiškėjo argumentas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra psichiatro, nors tokioje įstaigoje privalo būti, nes nėra galimybės kreiptis pas gydytoją dėl sutrikusios nervinės sistemos, vertintinas kritiškai.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atlkiekantiems nuteistiesiems teikiamos Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtiesiems/nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – ir PASPS) darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-36. Aprašo 8-11 punktai numato suimtųjų/nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju. Esant sveikatos pablogėjimui ar kitoms problemoms, susijusioms su suimtojo/nuteistojo sveikata, įstaigoje nustatyta tvarka suimtasis/nuteistasis turi teisę kreiptis pas budintį pareigūną, kuris organizuos patekimą pas Ligoninės PASPS, veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius, sveikatos priežiūros specialistus.

Suimtiesiems/nuteistiesiems vaistų suteikimas organizuojamas vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau ir – PASPS) vaistų (vaistinių preparatų) valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-94. Aprašo 17-18 punktai numato vaisto išdavimo tvarką tiek per kameros langelį ar pačiam atvykus į PASPS, ribojant vaistų kiekį: lėtinių ligų gydymo tęstinumui užtikrinti – ne daugiau kaip 1 mėn. laikotarpiui, ūmios ligos atveju – vienam gydymo kursui.

Suimtiesiems/nuteistiesiems teikiamos tokios pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip pacientams, gyvenantiems laisvėje. Laisvėje gyvenantys asmenys, gydytojo konsultacijai bendra tvarka registruojasi į eilę ir laukia paskirtos konsultacijos datos. Dėl didelio darbo krūvio ne visi suimtieji (nuteistieji) patenka tą pačią dieną pas šeimos gydytoją, kaip ir laisvėje esantys asmenys, todėl tenka laukti. Esant sveikatos būklės pablogėjimui, suimtieji/nuteistieji turi galimybę kreiptis į bendrosios praktikos slaugytoją, kuri suteikia pagalbą savo kompetencijos ribose, o esant būtinosios pagalbos atvejui ir nesant galimybių užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reikiama apimtimi, organizuos jų suteikimą kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2022-01-19 pažymos Nr. 61-130 „Dėl R. R.“ (b. l. 33) matyti, kad pareiškėjas į ŠTI psichologus kreipėsi 4 kartus, pokalbiai vyko 2020-11-19, 2020-12-23, 2021-07-19, 2021-07-27.

Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 48-67) matyti, kad pareiškėjas pirminės gydytojų apžiūros metu skundėsi nugaros ir dešiniojo šono skausmu po sumušimo. Bylai aktualiu laikotarpiu skundų neturėjo, du kartus kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medicinos dalį dėl nugaros skausmo. Dėl sutrikusios nervinės sistemos pareiškėjas nesiskundė ir raštu neprašė nuvesti jį pas psichiatrą. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2022-01-17 pažymos Nr. 61-123 (b. l. 29) matyti, kad R. R. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su skundu 2021-09-06 Nr. 71-4096 dėl televizoriaus žiūrėjimo laiko.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai ir kilusi žala, kitos sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos) ir žala nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.