Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, V. L. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam V. S. (V. S.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto Naujos Vilnios rajono liaudies teismo 1987 m. gruodžio 25 d. nuosprendžiu V. S. (V. S., toliau – V. S.) pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234¹ straipsnio 1 dalies 2 dalį ir 42 straipsnį nuteistas galutine 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. birželio 2 d. nuosprendžiu V. S. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 6, 8 punktus, 24 straipsnį, 42 straipsnį nuteistas, galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją atliekant kalėjime.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. birželio 2 d. nuosprendis buvo pakeistas, laikant V. S. nuteistu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 239 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6, 8, 11 punktus, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 64 straipsnio 5 dalimi, paliekant V. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis buvo pakeista: baudžiamoji byla pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 6 punktą V. S. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis BK 63 straipsniu, V. S. skirtos bausmės pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 5 ir 8 punktus bei BK 239 straipsnio 1 dalį subendrintos, skiriant jam galutinę

laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1992 m. kovo 10 d.

Institucijos teikimu prašoma V. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Institucijos teikimas tenkinamas.

Kaip numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje, ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Iš aptarto seka, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis V. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų – atliko dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1992 m. kovo 10 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką šiuo metu atitinka 27 balus ir yra prilyginama žemai rizikos grupei. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (10 balų) sudaro statiniai veiksniai, kurių V. S. negali sumažinti. Likusią balų dalį (17 balų) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pavyzdingu elgesiu ir pastangomis nuteistasis gali sumažinti. Svarbu tai, kad pirmojo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, atlikto 2019 m. gegužės 23 d., metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitiko 33 balus, iš ko seka, kad vos kiek daugiau nei per vienerius metus V. S. sugebėjo sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką net 6 balais, kurios mažėjimą sąlygojo itin teigiamas nuteistojo elgesys, jo dalyvavimas įvairiose psichologinėse konsultacijose bei programose, kuriose V. S. stengiasi gilintis ir analizuoti savo nusikalstamą elgesį, suvokia, kad praeityje buvo įtakojamas grupės ir kad ši įtaka buvo vienas iš jo nusikalstamą elgesį paskatinusių veiksnių. Rizika, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir pakartotinai nusikals, pagal Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, yra mažai tikėtina. Šią riziką mažina tai, kad V. S. geba save analizuoti, jo požiūris į galimybes yra realistiškas. Be to, stebimi ir nuteistojo elgesio pokyčiai numatant savo elgesio alternatyvas bei pasekmes, nuteistasis nuoširdžiai gailisi savo padarytų pasirinkimų ir bando pasimokyti iš savo patyrimo nekartojant tų pačių klaidų. Visi šie veiksniai kartu su nuteistojo kaltės pripažinimu padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimusi neabejotinai mažina jo pakartotino nusikaltimo galimybę.

Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad šiuo metu išskiriamas tik vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – jo gyvenimo stilius ir draugai. Tačiau, jis labiau susijęs su nuteistojo praeitimi, kurios šis net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti, todėl negali būti suabsoliutinamas. Juo labiau, kad šiuo metu nuteistojo elgesyje kriminalinės subkultūros apraiškų nestebima, jis supranta ir gerbia įstatymo normas. Pagarbiai bendrauja su pataisos įstaigos darbuotojais, neišsako ir diskriminacinių nuostatų. Be to, V. S. neturi rigidiškų nuostatų, kurios būtų susijusios su kriminaliniu ar asocialiu elgesiu, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas bendražmogiškąsias vertybes, kas visumoje leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai šioje bausmės vykdymo stadijoje dar gali turėti reikšmingos įtakos tolesniam jo nusikalstamam elgesiui.

Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis V. S. drausmine tvarka buvo baustas 5 kartus, tačiau jam buvo skirtas net 41 paskatinimas už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, todėl suabsoliutinti vien tik asmeniui skirtas drausmines nuobaudas ir ignoruoti jam skirtus paskatinimus šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Juo labiau, jog galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi. Šioje vietoje teigiamai vertintinos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis dalyvauja tiek privalomose, tiek ir laisvai pasirenkamose pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima kita jo elgesį teigiamai įtakojančia veikla – dalyvauja visuomeniniuose užsiėmimuose, individualiose ir grupinėse psichologinėse konsultacijose, „Žaliosios oazės“ programoje. Įvertintina ir tai, kad V. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Perkeltas į Alytaus pataisos namus pateikė prašymą dirbti nemokamus darbus ir šiuo metu atlieka pagalbinius darbus įrenginėjant pataisos įstaigos sporto aikštyną, o nuo 2020 m. liepos 15 d. buvo įdarbintas 0,25 etato tvarkdariu. Šių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant ir į nuteistojo savęs realizavimo per veiklą (rankdarbius) pastangas, stebima aukšta nuteistojo darbinė motyvacija, neabejotinai mažinanti pakartotinio V. S. nusikalstamo elgesio riziką.

Šią riziką mažina ir nuteistojo santykis su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo motina bei giminėmis susirašinėdamas laiškais ir telefoninių pokalbių metu. Lankomas ir pasimatymų metu. Atlikdamas bausmę nuteistasis jaučia artimųjų palaikymą, turi viltį ir tikėjimą gyventi kitaip ir kasdien būti šalia žmonių, kurie juo tiki ir jį brangina. Be to, šiuo metu nuteistasis mokosi iš patyrimo, iškilusias problemas geba spręsti adekvačiais būdais ir priemonėmis. Kas itin aktualu, įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų smurtinį pobūdį, šiuo metu V. S. jau geba išvengti konfliktinių situacijų, į aplinkinius žiūri atlaidžiau, pagarbiai kalba tiek apie savo auką, tiek ir apie jų artimuosius, kas rodo, jog šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus ir savo elgesį koreguoja tinkama linkme.

Nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis ir sukaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos V. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į nuteistojo atliktą bausmės dalį, teisėjų kolegija mano, kad V. S. turi būti paskirta terminuota artima vidurkiui 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimą tenkinti.

Pakeisti V. S. (V. S.) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. birželio 2 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartimi) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.