- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- N1-1620-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38211-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- T. V., R. Z.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė, Gediminas Skaistys
- Kategorijos
kaltinamajam R. Z., jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, atstovui pagal įstatymą J. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas: 1) 2014-12-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2015-04-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu vieneriems metams,
T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. ir R. Z. 2015-01-30 apie 22.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, atvirai iš D. P. rankų pagrobė svetimą turtą. Jie važiuodami 12 maršruto autobusu, netoli „Basiukai“ viešojo transporto stotelės, Vilniuje, D. P. baigus kalbėti mobiliuoju telefonu, R. Z. iš jo rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną SONY XPERIA SP26i“, kurio vertė 145 eurai ir perdavė jį T. V.. Užvaldę nukentėjusiajam priklausantį telefoną, kaltinamieji jį perdavė J. R.. Tokiu būdu T. V. ir R. Z. bendrais veiksmais, atvirai pagrobė nukentėjusiajam D. P. priklausantį 145 eurų vertės turtą.
Kaltinamasis R. Z. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2015 m. žiemą, tikslaus laiko neprisimena, bet gali būti kaltinime nurodytu laiku, važiavo iš stoties namo autobusu, pamatė nukentėjusįjį D. P. ir pavogė iš jo telefoną. Autobusu važiavo kartu su T. V. ir R. L.. Kai jie įlipo į autobusą D. P. jau buvo autobuse, sėdėjo ir kalbėjo telefonu, o jis prisėdo prie nukentėjusiojo. T. V. sėdėjo toliau. Jis (R. Z.) paprašė D. telefono. Pastarasis nedavė, tada jis atėmė iš jo telefoną ir perdavė T. V.,. T. perdavė telefoną atgal jam, tada jis perdavė telefoną autobuse taip pat buvusiam pažįstamam J. R.. Kai ruošėsi išlipti iš autobuso, pribėgo D. P., prašė atiduoti telefoną, jį apieškojo ir nubėgo apieškoti kitų kartu buvusių asmenų. Jis tuo metu jau buvo perdavęs telefoną J. R., tačiau nukentėjusiajam apie tai nesakė, nurodė, kad nežino, kur jo telefonas. Jis iš autobuso išlipo vienas, kiti liko autobuse. Kitą dieną susiskambino su T., jis sakė, kad telefonas D. nebuvo grąžintas. Kiek žino, su nukentėjusiojo telefonu iš autobuso išlipo J. R.. Negali paaikinti, kodėl telefoną perdavė J. Tuo metu buvo išgėręs. Supranta, kad tai buvo vagystė. Pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sutinka jį atlyginti.
Kaltinamasis T. V. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad tikslaus laiko neprisimena, bet gali būti kaltinime nurodytu laiku, važiavo iš stoties su R. Z. 12 autobusu. Autobuse sutiko D. P.. Visi sėdėjo autobuso gale. R. Z. paprašė nukentėjusiojo telefono, tačiau D. nedavė. Tada R. atėmė iš nukentėjusiojo telefoną ir perdavė jam. Jis vėl jį perdavė R., o šis jį perdavė J. R.. D. p. ieškojo telefono, apieškojo juos, tačiau J. R. su telefonu jau buvo išlipęs iš autobuso. Jie J. R. nebuvo skolingi, J. nežinojo, kieno tai telefonas. Vėliau ieškojo telefono, bet nerado. D. paaiškino, kad telefoną atidavė J. Supranta, kad padarė vagystę, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sutinka jį atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2015-01-30 apie 22 val. vakare iš stoties jis važiavo namo. Važiavo 12 maršruto autobusu į Skaidiškes. Įlipęs į autobusą aš atsisėdau jo gale. Matė kaip stotyje į tą autobusą įlipo pažįstami asmenys R. Z., pravarde „B.“, T. V. ir dar vienas jaunuolis, kurio vardo ir pavardės nežino. Jie visi taip pat atsisėdo autobuse netoli jo. Autobusas pradėjo važiuoti. Bevažiuojant jam paskambino į telefoną. Telefoną jis išsitraukė ir pradėjo kalbėtis. Baigiant pokalbiui jam iš už nugaros iš rankų ištraukė telefoną. Atsisuko ir pamatė, kad už jo sėdi R. Z.. Jis pasakė, kad šis atiduotų telefoną. Šis paklausė „kokį telefoną“. Jis atsakė, kad šis atiduotų jo telefoną, kurį ką tik pavogė. R. atsakė, kad neturi jokio telefono. Tada jis pasakė, kad dabar apieškos. Jis priėjęs prie R. liepė atsistoti ir šį apieškojo, tačiau telefono nerado. Tada jis T. pasakė, kad ir šį apieškos. Pas T. nerado telefono. Apieškojo taip pat ir tą trečią vaikiną, tačiau telefono nerado. Visi trys vaikinai, atsakė, kad jie neturi jokio jo telefono. Jis susinervavo, susijaudino. Dar kartą R. pasakė, kad gražintų telefoną. Tuo metu buvo sustojimas ir R. su T. ir tuo trečiu vaikinu išlipo iš autobuso. Jis išlipo sekančioje stotelėje „Kineliai“ kartu su nepažįstama moterimi. Moteris iškvietė policiją. Atvykus policijai viską papasakojo ir policija liepė atvykti į Manto gatvę ir parašyti pareiškimą. Pareiškimą parašė 2015-02-02. Nesikreipė ankščiau į policiją todėl, kad bijojo apie vagystę pasakyti tėvams. Nežinojo kaip tėvams paaiškinti telefono vagystę. Tačiau tėvams viską papasakojo ir tėvai liepė kuo skubiau kreiptis į policiją. Pavogtas telefonas „Sony Xperia ST26i“, vertė 145 eurai. Pagrindinė telefono žymė buvo ta, kad buvo skilęs telefono ekranas. Ekranas buvo skylęs ir matėsi viena trūkusi juostelė per ekraną. Kadangi mobilaus ryšio telefonas yra grąžintas tai prašo baudžiamojoje byloje pripažinti civiliniu ieškovu dėl patirtos moralinės žalos. Reiškia 145 eurų dydžio moralinę žalą. J. R. pažįsta. Ar vagystės metu buvo tame autobuse, pasakyti negali, nematė (b.l. 16, 17).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. paaiškino, kad 2015 sausio mėn. pabaigoje, tiksliai datos neprisiminė, tai buvo penktadienis važiavo iš autobusų stoties į Rudaminą namo. Autobusas buvo apypilnis. Atsisėdo gale. Jam skaudėjo dantį tai jis važiuodamas prisnūdo. Paskui kažkas mane pajudino ir jis prabudo ir pamatė, kad prie jo stovi iš matymo pažįstamas vaikinas pravarde „B.“ ir dar du vaikinai, kurių pavardės R. L. ir T. V.. Pažysta šiuos vyrus todėl, kad ankščiau mokėsi Rudaminoje ir jų mokykla buvo šalia jo. Vaikinas pravarde „B.“ pirmas pasisveikino. Tada „B.“ jo paklausė ar nori gauti telefoną. Nieko blogo nepagalvojęs jis sutiko. Tada „B.“ iš striukės rankovės ištraukė telefoną ir padavė. Telefonas buvo liečiamas „Sony Xperia“. Telefoną apžiūrėjo ir tada „Balionas“ pasakė, kad jis liks skolingas. Kiek liks skolingas nepasakė. Jis neklausė kiek kainuoja tas telefonas. Nežinojo, kad telefonas vogtas. Suprato, kad „B.“ telefoną parduoda į skolą, o pinigus atiduos vėliau. Telefoną jis įsidėjo į striukės kišenę. Pamena, kad telefonas buvo išsikrovęs. Kai tik „B.“ padavė telefoną, jis su draugais nuėjo. Jis nuvažiavo namo. Sekančią dieną nusipirko „Tele 2“ kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsidėjo ir naudojosi tuo telefonu. Kadangi nedirba ir reikėjo pinigų tą telefoną pardavė ir už 32 eurus stoties rajone nepažįstamam asmeniui. Pinigus išleido. Nuo to karto „B.“ daugiau nematė, o šis neskambino. Nežino, kur gyvena „B.“ ir tie du šio draugai. Sulaukęs skambučio iš policijos ir atėjęs į policiją sužinojo, kad duotas tas telefonas yra vogtas. Apie tai, kad įgijo vogtą telefoną nežino (b.l. 38, 39).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. parodė, kad kaltės nepripažįsta. 2015 m., tiksliai datos neprisimena, bet buvo žiema, jis kartu su T. V. ir R. Z., kurio pravardė yra “B.”, iš stoties važiavo į Rudaminą. Visi įlipo į 12 maršruto autobusą, o jis atsisėdo atskirai nuo T. ir R. Paskui jis pamatė, kaip T. ir R. priėjo prie sėdinčio pažįstamo vaikino vardu D. Jie pradėjo kalbėtis ir jis išgirdo, kaip kažkuris iš vaikinų D. paprašė apžiūrėti telefoną. Kas vyko, jis nematė, tačiau matė, kaip D. ištiesė ranką su telefonu, tačiau nematė kuriam. Po kurio laiko D. pradėjo rėkti, kad jam grąžintų telefoną. D. pradėjo čiupinėti T. ir R., kurie sakė, kad telefono neturi. R. išlipo “Baisiukų” stotelėje, o T. - “Čekėnų”. D. prie jo net nebuvo priėjęs, kadangi jis sėdėjo atskirai nuo tų vaikinų. D. išlipo “Rudaminos paukštyno” stotelėje, o jis pats “Rudaminos žiedo” stotelėje. Po poros dienų jis sutiko R. ir T. ir jie papasakojo, kad iš D. paėmė telefoną. Kur tą telefoną padėjo - nesakė, o jis nežino. Jis nematė, kokį telefoną turėjo D., tik iš R. ir T. pasakojimų sužinojo, kad telefonas buvo “Sony Xperia” (b.l. 110, 111).
2015-02-02 daiktų pateikimo protokolu nukentėjusysis D. P. pateikė tyrimui mobiliojo ryšio telefono “Sony Xperia” dėžutę, kuri buvo apžiūrėta, apžiūros rezultatai užfiksuoti 2015-02-02 apžiūros protokole (b.1. 11-14).
2015-10-13 savanoriško daiktų pateikimo protokolu liudytojas A. B. pateikė mobilaus ryšio telefoną “Sony Xperia”, IMEI NR (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas, apžiūros rezultatai užfiksuoti 2015-10-13 apžiūros protokole (b. l. 50-56).
Iš 2015-11-02 pakvitavimo matyti, kad telefonas “Sony Xperia”, IMEI NR (duomenys neskelbtini) bei telefono dėžutė buvo gražinti nukentėjusiajam D. P. (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad T. V. ir R. Z. kaltė atvirai pagrobus svetimą turtą - nukentėjusiajam D. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Sony Xperia SP26i“, kurio vertė 145 eurai, įrodyta. Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltę įrodo nukentėjusiojo D. P., liudytojų J. R. ir R. L. parodymai, savanoriško daiktų pateikimo, apžiūros protokolai bei kiti byloje surinkti duomenys. Kaltinamieji teismo posėdyje patvirtino, kad mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo D. P. paėmė prieš jo valią, šiuo telefonu kurį laiką laisvai disponavo, perdavė vienas kitam, o galiausiai – liudytojui J. R.. Iš kaltinamųjų ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymų taip pat nustatyta, kad D. P., būdamas autobuse, ieškojo savo telefono, prašė kaltinamųjų jį grąžinti, tačiau kaltinamieji to nepadarė. T. V. ir R. Z. padaryta nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Ši veika teisingai kvalifikuota BK 178 str. 2 d..
Kaltinamųjų T. V. ir R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. P. pareiškė 145 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji teismo posėdžio metu nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažino ir sutiko jį atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Konstatuotina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos (atvirosios vagystės) nukentėjusysis D. P. neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, apie konkrečias jam sukeltas pasekmes, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pagrobto turto vertę, pareikštas civilinis ieškinys mažintinas iki vieno šimto eurų.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, į pagrobto turto vertę, į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir gailisi, į tai, kad nėra nustatyta jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamuosius: R. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, nedirba ir nesimoko, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, du kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs ir nepanaikintas, už vagystes baustas ir administracine tvarka. T. V. yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausiai už viešosios tvarkos pažeidimus. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurių turinys padės tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį
Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamiesiems paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems T. V. ir R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1., b.1. 64-65, 87-88) paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Z. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
1. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
2. atlyginti nukentėjusiajam D. P. nusikalstama veika padarytą neturinę žalą;
3. pradėti mokytis ar dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje.
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. V. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
1. nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;
2. atlyginti nukentėjusiajam D. P. nusikalstama veika padarytą neturinę žalą;
3. pradėti mokytis arba tęsti darbą, ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Priteisti iš T. V. ir R. Z. solidariai 100 eurų D. P. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamiesiems T. V. ir R. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.