Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-01-16 · Administracinė byla Nr. AS-492-10-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-16
Bylos Nr.
AS-492-10-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00871-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Virgilijus Valančius, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
G. B.
Administracinė byla Nr. AS492-10/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00871-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. teismui padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti: 1) 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (4.65)-256-173; 2) 2011 m. gruodžio 12 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sprendimą Nr. 68-173; 3) 2012 m. kovo 6 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-30(7-3/2012).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2012 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą.

2012 m. liepos 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti.

2012 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė terminą pateikti apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

2012 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame taip pat išreiškė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

2012 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą bei įrodymus apie sumokėtą žyminį mokestį.

2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas pateikė procesinį dokumentą, kurį pavadino atskiruoju skundu bei prašymu „dėl skundo termino atstatymo“.

Šalies argumentai

2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjui nustatė terminą iki 2012 m. rugsėjo 17 d. pateikti atskirąjį skundą, kuriame būtų suformuluotas aiškus prašymas, nurodyti argumentai, dėl kurių nesutinkama su skundžiama nutartimi.

2012 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas teismui pateikė procesinį dokumentą, kurį įvardijo atskiruoju ir apeliaciniu skundu. Šiame procesiniame dokumente išdėstė nesutikimo su skundu teismui skųstais mokesčių administratorių sprendimais argumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarė laikyti atskirąjį skundą nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų, nesuformavo konkretaus atskirojo skundo prašymo, nepateikė argumentų, kodėl nesutinka su skundžiama teismo nutartimi. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. rugpjūčio 8 d., 2012 m. rugpjūčio 21 d., 2012 m. rugpjūčio 31 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyse pareiškėjui detaliai išaiškino aplinkybes, jog pareiškėjas galėtų teismui pateikti apeliacinį bei atskirąjį skundą, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateiktų skundų, jis neįvertino nutartyse pateiktų išaiškinimų, teikė iš esmės tapačius prašymus, todėl teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškino jo teisę kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos, kad galėtų tinkamai naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

III.

Pareiškėjas G. B. 2012 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria neatnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti ir prašo ją panaikinti. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį.

Atsiliepimas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Pažymi, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 21 d. atskirajame skunde nepateikė argumentų, kuriais grindžia 2012 m. rugsėjo 17 d. teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepime pateiktus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis. Todėl pirmiausia reikia apibrėžti, kuris iš nurodytų reikalavimų gali būti nagrinėjamas šioje byloje – t. y. būtina nustatyti atskirojo skundo dalyką.

2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti. 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas pateikė teismui procesinį dokumentą, kurį pavadino atskiruoju skundu bei prašymu „dėl skundo termino atstatymo“. 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė terminą iki 2012 m. rugsėjo 17 d. pateikti atskirąjį skundą, kuriame būtų suformuluotas aiškus prašymas, nurodyti argumentai, dėl kurių nesutinkama su skundžiama nutartimi. 2012 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi nutarė laikyti atskirąjį skundą nepaduotu.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis, nes ja laikomas nepaduotu pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties. Ir tik išsprendus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, galėtų būti vertinamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties teisėtumas bei pagrįstumas.

Kaip buvo pažymėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatavus kad nepašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodyti atskirojo skundo trūkumai. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinimas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti atskirąjį skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus tam tikras išimtis (ABTĮ 148 str.). ABTĮ 130 straipsnyje yra nustatyti apeliaciniam skundui keliami reikalavimai, kurių būtina laikytis paduodant atskirąjį skundą. Tarp tokių reikalavimų – apelianto prašymas (apeliacinio (šiuo atveju atskirojo) skundo dalykas) (ABTĮ 130 str. 2 d. 7 p.), įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies (nagrinėjamu atveju nutarties) neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio (šiuo atveju atskirojo) skundo juridinis pagrindas) (ABTĮ 130 str. 2 d. 6 p.) ir kt. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad jeigu apeliacinis skundas (nagrinėjamu atveju atskirasis skundas) neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą atsisakė priimti. Teismas pareiškėjo nurodytos aplinkybės – kad jis negyvena adresu, kuriuo jam buvo siunčiami teismo dokumentai, nelaikė sudarančia pagrindą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė procesinį dokumentą, kurį įvardijo atskiruoju skundu ir prašymu „dėl skundo termino atstatymo“. Šiame dokumente pareiškėjas nurodė, kad skundas paduotas praleidus nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių. Pažymėjo, kad neturi nuosavo būsto ir šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Teigė, kad namas Pylimėlių g. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso nuo 2011 m. gruodžio 16 d., jis jame nebegyvena nuo 2010 m. kovo 9 d. Nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pateikė teismo nutartį ir DNB banko sprendimo kopiją dėl pastatų atlaisvinimo. Taip pat pažymėjo, kad vienas prižiūri neįgalią mamą, o tai labai apriboja laisvo laiko ir darbo galimybes. Teigė, kad nurodytos aplinkybės sąlygojo pavėluotą teismo sprendimo apskundimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi konstatavo, kad iš nurodyto prašymo neaišku, ar pareiškėjas teismui teikia atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, ar teismui teikia pakartotinį prašymą dėl termino atnaujinimo. Tačiau teismas nutarė nustatyti terminą pateikti atskirąjį skundą, kuriame būtų suformuluotas aiškus prašymas, nurodyti argumentai, dėl kurių nesutinkama su skundžiama nutartimi. Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjo prašymą laikė atskiruoju skundu.

Įvertinusi 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjo pateikto procesinio dokumento turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neatitinka atskirojo skundo turiniui bei formai nustatytų reikalavimų, nes nenurodytas atskiruoju skundu reiškimas prašymas, nenurodytas atskirojo skundo pagrindas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad nurodyti trūkumai nagrinėjamu atveju nelaikytini trukdančiais apeliaciniam procesui pagal šį atskirąjį skundą pradėti. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 4 d. procesiniame dokumente išdėstė termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastis – nurodė, kodėl terminas apeliaciniam skundui paduoti turėjo būti atnaujintas, taip pat pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjo pateiktame procesiniame dokumente, kuris laikytinas atskiruoju skundu, išdėstytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima pradėti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atisakyta priimti apeliacinį skundą.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti bei 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria buvo nutarta laikyti atskirąjį skundą nepaduotu, naikintinos ir pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 4 d. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties priimtinas, nes paduotas laikantis ABTĮ nustatytų terminų ir turiniu yra pakankamas apeliaciniam procesui pagal jį pradėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. bei 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis.

Priimti pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 4 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties nagrinėti apeliacine tvarka.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiDainius RaižysVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė