Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-60-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-29
Bylos Nr.
1A-233-60-2009
Teisminio proceso Nr.
63-1-00514-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Emilija Akelienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Algimantas Smolskas
Nukentėjusysis
J. G.
Nuteistasis
M. K.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos
Teisėja Loreta Radzevičienė Baudž. byla Nr. 1A-233-60/2009Pranešėja Emilija Akelienė (Proceso Nr. 63-1-00514-08)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKaunas, 2009 m. balandžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai J. G., nuteistajam M. K., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Iš M. K. priteista J. G. 300 litų turtinei žalai atlyginti, 7000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 2000 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas, išnagrinėjęs, bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 1 d. apie 22 val., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, Prienų rajone (tiksli vieta nenustatyta), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spardydamas bei smūgiuodamas kumščiais sudavė nukentėjusiajai J. G. ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio skruostikaulio lūžimu, kraujosruvomis dešinės akies vokuose ir abiejuose žastuose, viršutinės lūpos gleivinėje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas, byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai. Skundo autorius teigia, kad teismo nuosprendis grįstas tik pačios nukentėjusiosios J. G., jos patėvio A. Š. ir jos motinos G. G. parodymais, o šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusioji bet kada galėjo atsiskirti nuo jo ir jo draugų, tačiau vyko kartu su jais prie ežero, jis jai į veidą pas Seilių nesudavė, su ja nekonfliktavo. Anot apelianto visi nukentėjusios parodymai yra išgalvoti, prieštaraujantys, nesuvokiami. Skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Ši taisyklė reiškia, kad vien nukentėjusiųjų parodymų nepakanka pripažinti asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu. Tai galima padaryti be minėtų parodymų tik byloje esant ir kitokių kaltinančių įrodymų. Teismas, be pačios nukentėjusiosios parodymų, jo kaltę grindė liudytojų G. G. ir A. Š. parodymais. Tačiau nukentėjusios artimųjų G. G. ir A. Š. parodymai negali būti pripažinti patikimais ir leistinais, nes šių liudytojų parodymai yra išvestiniai, o pirminis jų informacijos šaltinis, iš kurių jie tai sužinojo, ir yra pati nukentėjusioji.

Apeliantas teigia, kad minėti liudytojai patys įvykio nematė, yra nukentėjusios tėvai, todėl jie suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai negali turėti įrodomosios reikšmės, kadangi nėra objektyvūs ir neatitinka tikrovės. Jokių kitų įrodymų, įrodančių, kad jis nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, byloje nėra. Teismas be jokio pagrindo, jo rašytas žinutes nukentėjusiajai po įvykio, vertino kaip grasinimą nukentėjusiajai, bei siekimą įbauginti. Tačiau nė vienoje iš žinučių, jis nukentėjusiajai negrasino, jos paveikti nesiekė

Nuteistasis mano, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi visiškai nebuvo tiriami jį teisinantys įrodymai, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesant pakankamai patikimų jo kaltės įrodymų. Nuosprendyje jo duoti parodymai neišanalizuoti ir neįvertinti. Liudytojų T. U. ir E. T., duotais parodymais teismas apskritai nesivadovavo. Šie liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra jo giminės, o tik pažįstami, parodymus davė teismui, prieš tai davę priesaiką sakyti tik tiesą. Tarp jo ir T. U., bei E. T. duotų parodymų nėra jokių esminių prieštaravimų.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti byloje tiesą ir objektyviai bei visapusiškai ištirti visas įvykio aplinkybes. Jo ir liudytojų T. U. ir E. T. duoti parodymai visiškai prieštaravo nukentėjusiosios duotiems parodymas, tačiau siekiant panaikinti esančius prieštaravimus, byloje nebuvo atlikta nė viena akistata. Taip pat nebuvo nustatinėjami ir apklausinėjami asmenys, buvę pas Seilių, kurių akivaizdoje, jis kaip nurodė nukentėjusioji, jai sudavė kumščiu į veidą. Byloje nebuvo apklausta Lina, bei kitos merginos, kurios pasak nukentėjusios, jai atvykus prie ežero, pasiūlė bėgti. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek teismas, apsiribojo tik nukentėjusios ir jos tėvų apklausomis, neatsižvelgiant į tai, kad įvykio dieną buvo daug asmenų, galinčių patvirtinti arba paneigti nukentėjusios duotus parodymus. Be to, nebuvo nustatytos visos nukentėjusios sužalojimo aplinkybės, kada ir kur ji buvo sužalota, nenustatyta nusikaltimo padarymo vieta ir ji nebuvo apžiūrėta.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad 2008-05-13 Tesimo medicinos instituto Vilniaus skyriaus eksperto J. M. P. rašte, yra nurodyta, kad nukentėjusiajai kūno sužalojimas buvo padarytas ne mažiau šešių smūgių, o nukentėjusioji teigė, kad jai buvo suduota ne mažiau kaip dvidešimt smūgių. Liko neaišku, kada nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis, nuo kurio jai skilo dešinys skruostikaulis.

Apeliantas teigia, kad viso teisminio nagrinėjimo metu teismas buvo šališkas, buvo pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalis - byla turi būti nagrinėjama lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prokurorė ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti, nuosprendžio nekeisti.

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, jo kaltę patvirtina duomenys, užfiksuoti nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose, medicinos specialistų išvadoje, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose taip pat nukentėjusiosios pateikto mobilaus ryšio telefono, kurio Sim kortelėje yra jai siųstos M. K. žinutės, apžiūros protokole. Šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė, pagrįstai pripažino įrodymais ir teisingai juos įvertino, padarydamas pagrįstą išvadą, jog M. K. kaltas, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendis pagrįstas duomenimis, kurie gauti įstatymo nustatyta tvarka. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad nuosprendis paremtas tik nukentėjusios ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Nei nukentėjusiajai, nei liudytojams nebuvo taikomas anonimiškumas, jie teismo posėdyje apklausti nuteistojo akivaizdoje, nuteistasis teismo posėdžio metu galėjo jiems užduoti klausimus. Kadangi visų proceso dalyvių apklausa buvo vykdoma teismo posėdžio metu, jiems esant akivaizdoje, nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti procesinį veiksmą – akistatą, nes teismo nuosprendis grindžiamas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino ne tik nukentėjusiosios ir liudytojų G. G. bei A. Š. parodymus, bet visų bylos įrodymų visetą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji davė parodymus, kurie yra nuoseklūs ir aiškūs, sutampa su kitomis nustatytomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji tą patį vakarą, kuomet buvo sužalota, atvykus motinai su patėviu jos pasiimti, iš karto buvo pristatyta į gydymo įstaigą, kurioje buvo nustatytas dešinės pusės veido sumušimas, muštinė viršutinės lūpos žaizda, dešinio skruostikaulio lūžis, atlikta rentgenograma, suteikta medicininė pagalba, kas patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti užduotyje nurodytuoju, o ne kitu laiku bei aplinkybėmis.

Sveikatos sutrikdymo laipsnis, sužalojimų kiekis ir mechanizmas nustatytas specialisto, tai užfiksuota išvadoje.

Nuteistasis savo parodymus keitė, taikydamas juos prie situacijos, po pirmosios apklausos policijoje, rašė nukentėjusiajai žinutes, iš kurių turinio matyti, kad jis bandė įtakoti jos poziciją tyrime (t. 1, b.1. 61-62, 65-66, 70, 74). M. K. žinučių, rašytų po minėtojo įvykio nukentėjusiajai J. G., tekstai bei laikas rodo, kad nuteistasis netrukus po nusikalstamos veikos padarymo grasino nukentėjusiajai, siekdamas įbauginti ją, kad ši atsiimtų pareiškimą, gąsdindamas, jog bus blogai, siūlydamas pinigų, tokiu būdu siekdamas palenkti nukentėjusiąją savo pusėn ir išvengti atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nors pats M. K. teigia, kad žinučių jis nerašė, kad jos tariamai rašytos iš ne jam priklausančio telefono numerio, tačiau teisiamajame posėdyje patvirtino, kad galėjo pasirašyti tokias žinutes gerai neįsiskaitęs jų turinio. Nukentėjusioji J. G. patvirtino, kad minėtuoju telefono numeriu ji su kaltinamuoju M. K. bendravo visus penkerius draugystės metus, jis telefono numerio pasikeitęs nebuvo.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje M. K. neigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė skirtingas aplinkybes, negu liudytojai T. U. ir E. T.. Pastarųjų liudytojų parodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog šių liudytojų parodymai yra nepatikimi, Šie liudytojai teigė, jog automobilyje važiuojant prie Dusios ežero jie nematė ir negirdėjo jokio konflikto tarp M. K. ir nukentėjusiosios, nors pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad konfliktą girdėjo automobiliu kartu vykusieji, tačiau į jų tarpusavio santykius nesikišo, visada tylėjo. Pirmosios instancijos teismas nepatikimais liudytojų T. U. ir E. T. parodymais nesivadovavo pagrįstai.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek liudytojai T. U. ir E. T. patvirtino, kad nuo nukentėjusiosios atvykimo į Prienus iki nuvykimo prie Dusios ežero jie buvo kartu, nukentėjusioji atrodė tvarkingai, jokių mušimo žymių nebuvo, vėliau buvo kartu su merginomis, kurios skambino nukentėjusiosios tėvams, nurodė nukentėjusiosios buvimo vietą ir jos sumušimo aplinkybes.

Mergina vardu Lina ir kitos merginos, buvusios prie ežero, yra nuteistojo ir jo draugų pažįstamos, tačiau nuteistasis, proceso metu turėdamas teisę teikti įrodymus, šių merginų pavardžių ir buvimo vietos nenurodė, taip atimdamas tyrimui ir teismui galimybę nustatyti šiuos asmenis ir juos apklausti. Pats būdamas suinteresuotas slėpti kai kurias aplinkybes, nuteistasis be pagrindo apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neištyrė visų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalies norma reikalauja, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, jog nuosprendyje remiamasi tik tais nuteistojo, liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę ir privalo remtis visais įrodymais, kurie ištirti teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalies reikalavimo nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių aptarti apelianto teiginių apie lygybės prieš įstatymą, viešumo, nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimus, nes šie teiginiai yra deklaratyvūs, t. y. neturintys jokio turinio.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip kaip to pageidavo nuteistasis, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

Vertindamas bylos įrodymus, spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, skirdamas nuteistajam bausmę, teismas padarė teisingas ir ištirta bylos medžiaga pagrįstas išvadas, pirmosios instancijos teismo nuosprendį naikinti ar keisti nėra teisinių argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Emilija AkelienėTeisėjai: Egidijus Jonas GrigaravičiusAlgimantas Smolskas