- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-7-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- V.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Rima Krušnienė Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 3 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“ dėl asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, tretieji asmenys V. B., M. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-03-31 priėmė sprendimą byloje, kuriuo ieškovės R. J. ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ per septynias dienas dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmojo puslapio vedamajame straipsnyje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias ir R. J. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam korespondento V. B. straipsniui „Sklypų skandalo aidas jau atsirito iki Seimo“ vietoje išspausdinti tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu, nustatyta, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ 2008-03-19 Nr. 63 (5228) išspausdino korespondento V. B. straipsnį „Sklypų skandalo aidas jau atsirito iki Seimo“, kuriame paskelbti teiginiai „Generalinis prokuroras A. V. iš Seimo tribūnos prašo panaikinti R. J. <...> neliečiamybę. ... Prabilta apie tai, jog Kauno meras konservatorius A. K. patyrė ir vienos įtakingiausių konservatorių R. J. spaudimą. ... Šaltiniai Tėvynės sąjungoje teigia, kad būtent todėl STT akiratyje galėjo atsidurti ne tik naujasis Kauno meras, bet ir Seimo narė“, neatitinka tikrovės“. Ieškinį pareikštą atsakovo UAB „Lrytas“ atžvilgiu atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009-10-02 nutartimi Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovė R. J. kreipėsi į Vilniaus miesto 3-ąjį apylinkės teismą prašydama išaiškinti kaip atsakovas UAB „Lietuvos rytas” turi įvykdyti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimą, t.y. kurioje atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmojo puslapio vietoje atsakovas privalo išspausdinti tikrovės neatitinkančių ir ieškovės garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimą, ir ar įpareigojus visuomenės informavimo priemonę paskelbti paneigimą nurodyto dienraščio pirmojo puslapio vedamajame straipsnyje, tinkamu paneigimu pripažįstamas jo paskelbimas bet kurioje nurodyto dienraščio pirmojo puslapio vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010-07-14 nutartimi išaiškino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 teismo sprendimo rezoliucinę dalį sekančiai: teismo duoto turinio įpareigojimas UAB „Lietuvos rytas” išspausdinti dienraščio „Lietuvos rytas” pirmo puslapio vedamajame straipsnyje aiškinamas kaip pirmo puslapio vidurinė dalis atskirta vertikaliais skirtukais, atskiriančiais kairę ir dešinę puslapio anonsuojančias dalis, kad patalpinimo vieta „adekvati paskelbtam korespondento V. B. straipsniui „Sklypų skandalo aidas jau atsirito iki Seimo” aiškinama kaip vieta esanti po dienraščio „Lietuvos rytas” logotipo ir šio dienraščio nurodytų identifikacinių duomenų, kad adekvati vieta neaiškinama, kad jo apimties atžvilgiu nurodyta vieta turi sutapti, taip pat išaiškinama, kad paneigimo pavadinimas turi būti išskirtas ir neturi sudaryti vientiso teksto. Teismas konstatavo, kad iš Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog atsakovas UAB „Lietuvos rytas” buvo įpareigotas išspausdinti nurodytą paneigimo tekstą konkrečiai nurodytoje vietoje, kuri apibrėžiama sekančiais požymiai: 1) paneigimo tekstas turi būti paskelbtas dienraštyje „Lietuvos rytas”; 2) turi būti paskelbtas šio dienraščio pirmame puslapyje; 3) turi būti išspausdintas vedamajame straipsnyje; 4) turi būti paskelbtas adekvačioje paskelbtam korespondento V. B. straipsniui „Sklypų skandalo aidas jau atsirito iki Seimo” vietoje. Tai yra, Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas konkrečiai įvardijo vietą, kurioje turi būti patalpintas paneigimas. Iš byloje pateikto 2010-01-13 dienraščio „Lietuvos rytas” turinio matyti, kad teismo duoto turinio paneigimas yra išspausdintas. Vertinant paneigimo išspausdinimo vietą matyti, kad ji nepilnai atitinka Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimu duotą įpareigojimą. Paneigimo teksto išspausdinimas atitinka du reikiamus požymius, tai yra: 1) paneigimas išspausdintas reikiamame leidinyje – dienraštyje „Lietuvos rytas” ir 2) paneigimas išspausdintas pirmame puslapyje. Tačiau pagal kitus du teismo sprendimu nustatytus požymius paneigimo tekstas nėra išspausdintas. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-03-31 sprendimu nustatė, kad paneigimo tekstas turi būti išspausdintas vedamajame straipsnyje. Dienraštyje „Lietuvos rytas” rubrikos su pavadinimu nukreipiančiu, kad tai yra vedamasis straipsnis nėra. Aiškindamas šį teismo sprendimu nustatytą duoto įpareigojimo vykdymo požymį, teismas atsižvelgė į dienraščio struktūrą. Tiek 2008-03-19 dienraščio „Lietuvos rytas”, kuriame buvo išspausdintas išnagrinėto ginčo straipsnis pirmojo puslapio, tiek ir 2010-01-13 dienraščio „Lietuvos rytas”, kuriame išspausdintas paneigimo tekstas pirmo puslapio struktūros yra vienodos. Abu dienraščio numeriai susideda iš vertikaliai atskirtų trijų dalių. Dvi iš jų - apimančios dienraščio kaires ir dešines puses yra tame dienraščio numeryje spausdinamų straipsnių santraukos, anonsuojančios dienraštyje spausdinamus straipsnius. Tokia išvada daroma dėl to, kad tiek kairės, tiek ir dešinės abiejų dienraščių vertikaliose pusėse informuojama apie dienraštyje spausdinamus straipsnius, daroma nuoroda į puslapius, pagal šias nuorodas skaitytojas nukreipiamas į konkrečią dienraščio vietą, kurioje spausdinamas anonsuojamas straipsnis. Teismas sprendė, kad nustatyti, jog dienraščio „Lietuvos rytas“ kairioji ir dešinioji pusės, kurios atskirtos vertikaliu skirtuku, yra vedamieji straipsniai nėra jokio pagrindo. Todėl vedamojo straipsnio vieta negali būti laikoma dienraščio „Lietuvos rytas“ nei dešinioji, nei kairioji pusės. 2010-01-13 dienraštyje „Lietuvos rytas” išspausdinto paneigimo vieta yra dešinė dienraščio pusė atskirta vertikaliu skirtuku. Teismas padarė išvadą, kad pripažinti, jog atsakovo išspausdintas paneigimas atitinka Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu nustatytą išspausdinimo vietą nėra pagrindo. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas įvykdė teismo duotą įpareigojimą. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimą, kuriuo duotas įpareigojimas išspausdinti paneigimą pagal nurodytą požymį - išspausdinti paneigimą vedamajame straipsnyje, teismas aiškino, kad taip įvardyta vieta atitinka dienraščio pirmojo puslapio dalį, esančią tarp skirtukais atskirtų kairės ir dešinės pusės dalių, kuriose yra talpinama dienraštį anonsuojanti medžiaga. Teismas, vertindamas ketvirtąjį teismo nustatytą požymį paneigimo patalpinimo vietai pažymėti, atsižvelgė į tai, kad 2009-03-31 teismo sprendimu nustatyta paneigimo teksto vieta turi būti adekvati paskelbtam korespondento V. B. straipsnio vietai. Pastarasis straipsnis išspausdintas pirmo puslapio vidurinėje, ne anonsuojančioje dalyje, iškarto po dienraščio logotipu, dienraščio numeriu ir kitų dienraščio identifikavimo duomenų žymomis. Analogiškoje, adekvačioje vietoje paneigimas neišspausdintas. Teismas pažymėjo, kad ginčo dalyku buvo straipsnio „Sklypų skandalo aidas jau atsirito iki Seimo“ dalis, jog šiame straipsnyje buvo išspausdinti duomenys ne tik apie ieškovę, bet ir apie kitą asmenį. Todėl plečiamai neaiškino 2009-03-31 sprendimu nustatyto adekvačios paskelbimo vietos požymio, nenustatė, kad paneigimo tekstas turi būti tos pačios kaip ir 2008-03-19 straipsnis apimties. Adekvačią paskelbtam anksčiau straipsniui vietą teismas aiškino jos patalpinimo vietos atžvilgiu, kad adekvati vieta tai yra vidurinė dienraščio „Lietuvos rytas“ dalis, esanti po dienraščio logotipu ir jo identifikavimo duomenimis. Teismo sprendime nurodytas paneigimo pavadinimas „PANEIGIMAS“ išskirtas atskiromis raidėmis. Todėl ir spausdinant paneigimo tekstą turi būti išskirta nuoroda į paneigimą, paneigimo pavadinimas turi būti išskirtas, jis neturi būti pradiniu viso tolesnio teksto sakiniu.
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pripažinti, kad UAB „Lietuvos rytas“ tinkamai įvykdė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimą. Nurodo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 3 d. nurodyta, jog visuomenės informavimo priemonė privalo paskelbti paneigimą toje pačioje vietoje bei tokia pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra detaliau išaiškinęs, kaip turėtų būti paneigiama tikrovės neatitinkanti informacija: „teismo įpareigojimas atsakovui paskelbti paneigimą toje pačioje vietoje turėtų būti suprantamas, kad paneigimas turi būti paskelbtas tame pačiame leidinyje, kuriame buvo paskelbtos tikrovės neatitinančios žinios. Taip pat, teismo įpareigojimas paneigimą paskelbti tokia pat forma reiškia, kad jis turi būti paskelbtas raštu, t.y. jį išspausdinant (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2005). Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimą yra įvykdęs taip, kaip tokio pobūdžio sprendimų vykdymą reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Vykdydamas teismo sprendimą, apeliantas: 1) paneigė tikrovės neatitinkančias žinias; 2) paneigimą paskelbė dienraštyje „Lietuvos rytas“, pirmajame puslapyje; 3) tikrovės neatitinkančias žinias paneigė raštu. Vadinasi, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimą apeliantas įvykdė tiksliai ir teisingai, todėl ieškovės pretenzijos dėl netinkamo teismo sprendimo įvykdymo yra nepagrįstos. Be to, teismas neteisingai išaiškino, kad dienraščio vedamuoju straipsniu laikytinas straipsnis esantis po dienraščio logotipu, pirmojo puslapio vidurinėje dalyje. Apeliantas pažymi, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmajame puslapyje joks vedamasis straipsnis nėra spausdinamas. Vedamuoju straipsniu, t.y. straipsniu, kuriame išdėstyta redakcijos nuomonė, galima laikyti dienraščio „Lietuvos rytas“ 4-ąjame puslapyje esančią rubriką „Laiko ženklai“, tačiau jokiu būdu ne dienraščio pirmajame puslapyje, po logotipu, esantį straipsnį. Taip pat svarbu paminėti, kad išspausdinti paneigimą po logotipu, pirmo puslapio vidurinėje dalyje, yra neįmanoma ir dėl techninių priežasčių, kadangi tokiu atveju reikėtų keisti visą laikraščio maketą. Teismo sprendimu apeliantas nėra įpareigotas tai padaryti.
Atsiliepimas
Ieškovė R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 3 d. nustatyta, jog visuomenės informavimo priemonė privalo paskelbti paneigimą tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija. Savo ruožtu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 17 punkte yra išaiškinęs, kad žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą. Apeliantas savo pozicija argumentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2005. Šioje nutartyje LAT yra pabrėžęs, jog paneigimo tekstas turi atitikti vykdomajame rašte nurodytą teismo įpareigojimą. Vykdomasis raštas griežtai atspindi priimto teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Kaip teismas nusprendė, taip tiksliai ir turi būti įvykdyta. Kaip matyti iš 2009-12-04 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto, jog teismas įpareigojo atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraščio „Lietuvos rytas“ pirmojo puslapio vedamajame straipsnyje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir R. J. garbę ir orumą žeminančius duomenis, adekvačioje paskelbtam korespondento V. B. straipsniui „Sklypų skandalo aidas jau atsirito iki Seimo“ vietoje išspausdinant (nurodyto turinio) paneigimą. Vadinasi, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis tinkamai įvykdė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimą tiksliai ir teisingai, yra nepagrįstos. Tikrovės neatitinkantys ir R. J., garbę ir orumą žeminantys teiginiai buvo paskelbti atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ dienraščio „Lietuvos rytas“ vedamajame straipsnyje „Sklypų skandalo aidas jau atsirito iki Seimo“, pirmajame šio dienraščio puslapyje. Lietuvių kalbos terminų žodyne yra nurodyta, kad terminas „vedamasis“ [dkt] reiškia įžanginį laikraščio ar žurnalo straipsnį. Kaip matyti, jog Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010-07-14 nutartimi taip pat išaiškino, jog vedamasis straipsnis turi būti suprantamas kaip pirmo puslapio vidurinė dalis atskirta vertikaliais skirtukais, atskiriančiais kairę ir dešinę puslapio anonsuojančias dalis po dienraščio „Lietuvos rytas“ logotipu ir šio dienraščio nurodytais identifikaciniais duomenimis. Atsakovas „Lietuvos rytas“, vykdydamas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius teiginius, netinkamai įvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimą, kadangi paneigimas buvo išspausdintas pirmojo puslapio apačioje, t.y. ne toje vietoje, kur buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai ir ne toje vietoje kur buvo įpareigojęs Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-03-31 sprendimo rezoliucinėje dalyje bei išduotame 2009-12-04 vykdomajame rašte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos 2010-07-14 pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Ieškovė prašo ne teismo sprendimo išaiškinimo, o prašo, kad būtų išaiškinta, kaip atsakovas turi įvykdyti sprendimą ir teigia, kad atsakovas nesilaikė teismo įpareigojimo paskelbti paneigimą dienraščio pirmojo puslapio vedamajame straipsnyje, todėl ji kreipėsi į antstolę, kad atsakovas būtų įpareigotas tinkamai įvykdyti sprendimą. Iš to matyti, kad ieškovei sprendimas yra aiškus, todėl ji nepagrįstai kreipiasi dėl išaiškinimo teiginių, kurie jai yra suprantami ir aiškūs. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo pažodžiui perrašytas ieškovės prašymas, nurodytas ieškininiame pareiškime dėl aplinkybės, kurioje vietoje turi būti išspausdintas paneigimas, t.y. nurodyta, kad atsakovas įpareigotas išspausdinti tam tikro turinio paneigimą pirmojo puslapio vedamajame straipsnyje, adekvačioje paskelbtam korespondento straipsniui vietoje, reiškia, kad negali būti neaišku ieškovei tai, ką ji pati nurodė ieškinyje. Tai, kad atsakovas skirtingai supranta teismo sprendimo rezoliucinę dalį, negu ieškovė, kuri jau kreipėsi dėl sprendimo priverstinio vykdymo, o antstoliui, kuris turi vykdyti sprendimą, yra aiški sprendimo vykdymo tvarka, nes jis nesikreipia dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, reiškia, kad antstolis turi vykdyti jam aiškų teismo sprendimą. Tuo atveju, jei ši tvarka antstoliui neaiški, jis turi kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis (LR CPK 589 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškovės ieškininį reikalavimą ir įpareigojo atsakovą išspausdinti paneigimo tekstą pirmojo puslapio vedamajame straipsnyje, adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, kurioje laikraščio pirmojo puslapio vietoje prašo ieškovė išspausdinti paneigimą, teismas neturi aiškinti to, dėl ko nėra padaręs išvadų. Iš ieškovės pareikšto reikalavimo teismui galėjo būti neaišku atsakovui, ar ieškovė siekė, kad paneigimas būtų išspausdintas straipsnyje, ar ji prašė išspausdinti tik paneigimo tekstą tam tikroje vietoje, tačiau toks skirtingas reikalavimo supratimas gali būti pašalintas siekiant patenkinto reikalavimo įvykdymo, įpareigojant atsakovą geruoju įvykdyti sprendimą, t.y. antstoliui pranešant jam, kokioje laikraščio pirmojo puslapio vietoje ieškovė prašė atspausdinti paneigimą ir šis prašymas teismo sprendimu buvo patenkintas. Tuo atveju, kai teismas sprendime nedarė išvadų dėl aplinkybių, kurių nevienodas supratimas proceso šalims paaiškėjo vėliau, nėra teismo sprendimo aiškinimo objektu, tai yra sprendimo vykdymo tvarkos aiškinimo objektu.
Teismo sprendime nėra pakankamai tiksliai nurodyti veiksmai, kuriuos atsakovas turi atlikti ir jų tinkamą atlikimą šalys aiškina skirtingai, dėl to jos galėtų prašyti teismo priimti papildomą sprendimą byloje. Aiškinant LR CPK 277 str. 1 d. 2 p. nuostatą, darytina išvada, kad teismo sprendime nenurodymas konkrečių veiksmų, kuriuos turi atlikti atsakovas, taip pat jų atlikimo formos, yra pagrindu priimti papildomą sprendimą byloje.
Iš ieškovės prašymo išaiškinti, kaip atsakovas turi įvykdyti sprendimą, t.y. kurioje pirmojo puslapio vietoje jis turi išspausdinti paneigimą, matyti, kad ieškovė neprašo išaiškinti tam tikrų teismo sprendimo sąvokų ar išvadų, bet siekia, kad būtų aprašyta, kaip atsakovas turėjo įvykdyti tai, kas parašyta teismo sprendime. Prašymas išaiškinti, ar tinkamu paneigimu pripažįstamas paskelbimas bet kurioje dienraščio pirmojo puslapio vietoje paskelbimas paneigimo, taip pat nėra prašymu aiškinti teismo padarytas išvadas dėl nagrinėtų byloje aplinkybių.
Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog „adekvati vieta neaiškinama, kaip jo apimties atžvilgiu nurodyta vieta turi sutapti“, aiškino ne adekvačios vietos , o apimties sąvoką, todėl aiškinimas yra nepagrįstas, neatitinkančiu pareikšto prašymo. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškino, jog paneigimo pavadinimas turi būti išskirtas ir neturi sudaryti vientiso teksto, toks aiškinimas yra išėjimu iš pateikto prašymo ribų, tokio aiškinimo ieškovė neprašė, todėl ši nutarties dalis naikintina padarius išvadą, kad teismas aiškino teismo sprendimą tuo klausimu, dėl kurio jis nebuvo priimtas, aiškinimas šioje dalyje yra sprendimo turinio pakeitimu ( LR CPK 278 str. 1 d. ).
Teisminė praktika, aiškinant LR CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuomet sprendimas yra neaiškus ir jis turi būti išaiškintas, yra tokia, kad aiškinama gali būti teismo sprendimo sąvokos, kurios yra neaiškios. Net labiau abstrakčios sąvokos tokios kaip įpareigojimas paskelbti paneigimą „tokia pačia forma ir tokioje pat vietoje“ analogiškoje teismo byloje buvo pripažintos neaiškintinomis (2011-01-20 nutartis Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-144-212/2011).
Skundžiama nutartis naikintina LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu, nes teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog priimtas sprendimas yra neaiškus. Ieškovės prašymas atmestinas kitais, nei nurodyta atskirajame skunde, motyvais, todėl skundas tenkinamas dalinai, nesant pagrindo daryti išvadai, ar atsakovas įvykdė, ar nėra tinkamai įvykdęs teismo sprendimo.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą – skundžiama nutartimi išaiškino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimą, todėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010-07-14 nutartis naikintina, o ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimo išaiškinimo atmestinas
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Iš dalies tenkinus atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ atskirąjį skundą, iš ieškovės R. J. priteistinos teismo išlaidos, nes iš esmės skundas buvo patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės R. J. prašymą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-31 sprendimo išaiškinimo.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.