- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-507-467/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- F. D.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės LESTO
- Trečiasis asmuo
- M. G.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo F. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovui F. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – M. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB LESTO (buv. – AB Rytų skirstomieji tinklai) 2008 m. vasario 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo F. D. 7684,63 Lt žalos, 95,56 Lt elektros skaitiklio remonto ir keitimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. patikrinus name (duomenys neskelbtini) esantį elektros skaitiklį, nustatyta, kad šio skaitiklio valstybinės metrologinės patikros plomba netaisyklingai įverta, yra galimybė atsukti viršutinį gaubto plombavimo varžtą, apatinės valstybinės metrologinės patikros plombos vėrimas taisyklingas, bet plombos laisvai laikosi ant plombavimo valo. Nustatę šį faktą, ieškovo darbuotojai surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą. Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisija 2007 m. spalio 2 d. svarstė šį aktą, dalyvaujant trečiajam asmeniui M. G.. Trečiasis asmuo posėdžio metu prisistatė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Komisija posėdžio metu nenustatė akto surašymo neteisėtumo ir vartotojo kaltę preziumavo, kas sudarė pagrindą nustatyti perskaičiavimo laikotarpį ir neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekį. M. G. komisijos posėdžio protokolą apskundė. Vilniaus regiono neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisija 2007 m. lapkričio 23 d. protokolu nusprendė palikti 2007 m. spalio 2 d. komisijos sprendimą nepakeistą. Nustačius Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350, pažeidimą, ieškovui, vadovaujantis minėtų taisyklių 93 punktu, atsirado pagrindas apskaičiuoti atsakovo padarytą žalą. Kadangi patikrinimo metu ieškovo darbuotojams nebuvo leista patikrinti naudojamų elektros energijos imtuvų galių, tai ieškovas paskaičiavo atsakovo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo 2006-09-26 iki 2007-09-25 ir už be apskaitos suvartotą elektros energiją mokėtiną sumą, kuri sudaro 7684,63 Lt. Namo savininkas yra atsakovas, todėl jis pagal įstatymą yra įpareigotas palaikyti tvarkingą elektros energijos apskaitos skaitiklį ir jo elementus, užtikrinti jo eksploatavimo saugumą, taip pat atsakovas yra atsakingas už elektros skaitiklio plombų pažeidimus ir dėl to – už nuostolius, padarytus dėl neteisėtai apskaitytos elektros energijos.
Atsakovas F. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo patikslintas ieškinys pareikštas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Susiklosčius aplinkybei, kad ieškovas nerūpestingai, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, klaidingai laikė trečiąjį asmenį M. G. asmeniu, atsakingu už galimai padarytą žalą, todėl iš atsakovo buvo atimta galimybė pateikti savo pastabas, prašymus bei kitais būdais ginti savo teisėtus interesus, kai buvo sprendžiami svarbūs ir esminiai klausimai dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo apžiūros akto teisėtumo, dėl perskaičiavimo laikotarpio ir neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekio nustatymo. Taip pat buvo pažeista atsakovo teisė apskųsti 2007 m. spalio 2 d. Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus neapskaitinio elektros energijos vartojimo apžiūros akto svarstymo komisijos posėdžio sprendimą, nes apie jį atsakovui net nebuvo pranešta. Tokiais veiksmais ieškovas pažeidė atsakovo teises ginti savo teisėtus interesus, dalyvauti sprendžiant jam, kaip vartotojui, svarbius klausimus.
Trečiasis asmuo M. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju už nustatytą pažeidimą yra atsakingas atsakovas F. D., nes jis pažeidimo metu buvo ir šiuo metu yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, todėl jis turėtų atlyginti padarytą žalą ieškovui. Tačiau ieškovas pateikė patikslintą ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, o tokiems reikalavimams taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šį terminą ieškovas praleido, todėl ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 7684,63 Lt neapskaitiniu elektros energijos vartojimu padarytos žalos (nuostolių), 95,56 Lt elektros energijos skaitiklio keitimo ir funkcionalumo atstatymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad elektros energijos skaitiklis buvo įrengtas atsakovui priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) viduje, į neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros metu ir elektros energijos skaitiklio trasologinės ekspertizės metu nustatytas faktines aplinkybes, į užfiksuotų skaitiklio gaubto plombų pažeidimo požymių ir mechaninio poveikio elektros energijos skaitiklio skaičiavimo mechanizmui bei skaitiklio diskui požymių pobūdį, sprendė, jog nėra pagrindo atsakovui netaikyti civilinės atsakomybės už neapskaitinį elektros energijos vartojimą. Teismas pripažino, jog atsakovas, būdamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininku ir nuolatiniu gyventoju, neužtikrino, kad jo namuose sumontuotas elektros energijos skaitiklis, jo sudėtiniai elementai būtų tvarkingi, neužtikrino elektros skaitiklio eksploatavimo saugumo, nepaneigė kaltės dėl minėtų pareigų nevykdymo prezumpcijos, todėl padarė išvadą, jog atsakovui kyla atsakomybė už neapskaitinį elektros energijos vartojimą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Teismas ieškinio senaties netaikė, atsižvelgdamas į tai, jog į elektros energijos vartotoją M. G. dėl nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi dar 2007 m. gruodžio 18 d., o aplinkybė, kad minėto namo savininku yra atsakovas F. D., ieškovui tapo žinoma tik 2010 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu. Teismas taip pat pripažino, kad trečiojo asmens M. G. elgesys tiek ginčo ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu iki 2010 m. gruodžio 6 d. posėdžio neleido ieškovui abejoti tuo, kad ieškinys pareikštas už nuostolių atsiradimą atsakingam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas F. D. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovas visiškai neargumentavo, kodėl 2007 m. rugsėjo 25 d. aktas surašytas Jadvygos Dainarovič atžvilgiu, o 2007 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto pietinio skyriaus neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisijos protokolas ir 2007 m. lapkričio 23 d. Vilniaus regiono neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisijos protokolas yra surašytas jau M. G. atžvilgiu. M. G. niekada nebuvo nei elektros įrenginių savininku, nei perkančiu elektros energiją vartojimo tikslams, todėl tiek akto svarstymas ieškovo sudarytose komisijose, tiek pirminis ieškinys privalėjo būti pareikštas atsakovo, bet ne trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti atsikirtimus ir nurodyti faktines aplinkybes svarstant aktą komisijose, kuo pažeistos atsakovo teisės į gynybą, o teismas šios aplinkybės apskritai nevertino ir netyrė bei dėl jos nepasisakė. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog ginčo skaitiklis buvo įsigytas naudotas, ir to, kad ekspertizės akte nurodyti veiksmai su skaitikliu galėjo būti atlikti dar iki pastarojo sumontavimo atsakovo namuose. Netyrus visų faktinių aplinkybių, netinkamai išsiaiškinus pažeidimo subjektą ir jo kaltę, negali būti apskaičiuojama ir pagrindžiama žala ir jos dydis. Neištyrus dėl kieno kaltės ir kokio dydžio žalą patyrė ieškovas, nėra teisinio pagrindo traukti civilinėn atsakomybėn atsakovą. Teiginiai apie vartotojo kaltės prezumpciją yra neteisėti ir nepagrįsti, prieštaraujantys teisės normų taikymo principams. Kaltė ir visos bylai svarbios aplinkybės privalo būti įrodinėjamos, tačiau tai nebuvo atlikta. Ieškovas 2010 m. gruodžio 22 d., pareikšdamas ieškinį atsakovui F. D., pirminio atsakovo M. G. atžvilgiu ieškinio atsisakė, todėl ieškinio senaties terminas po 2008 m. sausio 31 d. dienos kreipimosi į teismą, nebuvo nutrauktas. Dėl šios priežasties, ieškinys turėjo būti atmestas, praleidus ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. neapskaitinis elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas buvo surašytas vadovaujantis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, pagal kurių 92 punktą, juridiniam ar fiziniam asmeniui neteisėtai vartojus elektros energiją ir kitais taisyklių 96.5 ir 97.4 punktuose nurodytais atvejais, operatoriaus darbuotojas, dalyvaujant vartotojui ar jo atstovui, surašo neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, kuriame nurodomas taisyklių pažeidimas, jo vieta ir aplinkybės. Vartotojo atstovu pagal minėtas taisykles laikytinas asmuo, atstovaujantis vartotojui, vartotojo pilnamečiai šeimos nariai, artimieji, giminaičiai, kartu su pastaruoju naudojantys vartotojo objektą (butą, pastatą, statinį ar pan.), ar kiti asmenys, laikinai naudojantys objektą (nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai ar pan.). Atsižvelgiant į tai, tiek akto surašymas, tiek komisijų sprendimai buvo priimti dalyvaujant tinkamiems atsakovo atstovams, nepažeidžiant taisyklėse nustatytų reikalavimų. Trečiasis asmuo M. G., kaip atsakovo atstovas, dalyvavo ikiteisminiame ginčo nagrinėjime. Atsiliepime į ieškovo pirminį ieškinį, trečiasis asmuo M. G. nereiškė prieštaravimo dėl netinkamo atsakovo, todėl ieškovui nekilo abejonių, kad ieškinys pareikštas ne atsakingam asmeniui. Tik vėliau, bylos nagrinėjimo metu, trečiasis asmuo M. G. pakeitė savo poziciją ir pareiškė, kad yra netinkamas atsakovas byloje, tuo klaidindamas ieškovą ir teismą bei vilkindamas bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėja, kad pažeidimai padaryti paties atsakovo, tačiau reikalauja žalos atlyginimo kaip iš atsakingo už apskaitos prietaiso apsaugą asmens, kuris nevykdė jam nustatytos pareigos saugoti, stebėti apskaitos prietaisą bei apie pastebėtus pažeidimus informuoti ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo F. D. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas 2007 m. rugsėjo 25 d. patikrino atsakovui priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (b.l. 80) esantį elektros energijos skaitiklį Nr.6738241 ir surašė Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 009315, kuriame nurodė, jog elektros energijos skaitiklio valstybinės metrologijos patikros plomba netaisyklingai įverta, dėl ko susidaro galimybė atsukti viršutinį gaubto plombavimo varžtą; apatinės valstybinės metrologinės patikros plombos vėrimas taisyklingas, bet plombos laisvai laikosi ant plombavimo valo (prijungtos civilinės bylos Nr.L2-415-807/2008 b.l. 4). Šis aktas buvo apsvarstytas Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus komisijoje, dalyvaujant trečiajam asmeniui M. G., kuri nusprendė atlikti elektros energijos suvartojimo perskaičiavimą už vienerius kalendorinius metus (t.y. už laikotarpį nuo 2006-09-26 iki 2007-09-25) pagal leistiną naudoti galingumą 3,0 kW, atliekant skaičiavimus įvertinti per perskaičiavimo laikotarpį į atsiskaitymo knygelę apmokėtas sumas (civilinės bylos Nr.L2-415-807/2008 b.l. 5, 7). M. G. komisijos posėdžio protokolą apskundus, Vilniaus regiono neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisija 2007 m. lapkričio 23 d. protokolu nusprendė palikti Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus komisijos 2007 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą (civilinės bylos Nr.L2-415-807/2008 b.l. 6). Ieškovas 2007 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą dėl 7684,63 Lt žalos už neapskaitinės elektros energijos vartojimą ir 95,56 Lt elektros skaitiklio keitimo išlaidų išieškojimo iš M. G. (civilinės bylos Nr.L2-415-807/2008 b.l. 1-2), o 2010 gruodžio 22 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame pakeitė atsakovą M. G. atsakovu F. D. (b.l. 74-77). Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, konstatavęs, jog atsakovui F. D. - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkui ir nuolatiniam gyventojui kyla atsakomybė už neapskaitinį elektros energijos vartojimą, nes jis neužtikrino elektros skaitiklio eksploatavimo saugumo. Teismas ieškinio senaties netaikė, atsižvelgdamas į tai, jog į elektros energijos vartotoją M. G. dėl nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi dar 2007 m. gruodžio 18 d., o aplinkybė, kad minėto namo savininku yra atsakovas F. D., ieškovui tapo žinoma tik 2010 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ir ištyrė bylos faktines ir juridines aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, taip pat nepagrįstai netaikė ieškinio senaties instituto, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais.
Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas F. D. jau atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 88-89) prašė taikyti ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas per trejų metų terminą, skaičiuojant nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 009315 surašymo. Ieškovas tvirtino, kad ieškinio senaties termino nėra praleidęs, kadangi aplinkybė, jog namo (duomenys neskelbtini) savininku yra atsakovas F. D., ieškovui (jo atstovei) tapo žinoma tik 2010 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija sutiko ir ieškinio senaties netaikė, nors skundžiamame sprendime ir pripažino, kad, nepaisant to, jog duomenys apie namo (duomenys neskelbtini) savininką ir buvo paviešinti Nekilnojamojo turto registre, trečiojo asmens M. G. elgesys tiek ginčo ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu iki 2010 m. gruodžio 6 d. posėdžio nekvestionuojant, ar reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra reiškiami tinkamam atsakovui, neleido ieškovui abejoti tuo, kad ieškinys pareikštas už nuostolių atsiradimą atsakingam asmeniui. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 str. 2 d.), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-317/2008; 2009-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kaip jau buvo minėta, aktą dėl elektros skaitiklių pažeidimo ieškovas surašė 2007 m. rugsėjo 25 d. Šis aktas surašytas F. D., dalyvaujant Jadvygai Dainarovič (civilinės bylos Nr.L2-415-807/2008 b.l. 4). Iš byloje esančios abonentinės kortelės, kurią pateikė ieškovas, matyti, jog namo (duomenys neskelbtini) savininku ir elektros vartotoju yra atsakovas F. D. (b.l. 53-54). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad F. D. nuosavybės teisės į pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) registruotos jau nuo 1993 m. gegužės 14 d. (b.l. 80). Iš paminėtų įrodymų akivaizdu, jog ieškovas jau Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 009315 surašymo metu – 2007 m. rugsėjo 25 d. žinojo arba turėjo realią galimybę sužinoti apie tai, jog namo (duomenys neskelbtini) savininku ir elektros vartotoju yra atsakovas F. D.. Taigi ir ieškinį šiam atsakovui privalėjo pareikšti per trejų metų terminą, skaičiuojant nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 009315 surašymo, o ne nuo 2010 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio. Todėl tiek ieškovas (jo atstovė), tiek pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai susiejo ieškovo sužinojimą apie tariamą teisių pažeidimą su teismo posėdžio data, nes, kaip jau minėta, objektyviais įrodymais nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti priešingai. Aplinkybė, kad ieškovas į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi dar 2007 m. gruodžio 18 d., atsakovu patraukdamas trečiąjį asmenį M. G., o pastarojo elgesys tiek ginčo ikiteisminio nagrinėjimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu iki 2010 m. gruodžio 6 d. posėdžio, sudarė prielaidas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, laikyti jį už nuostolių atsiradimą atsakingu asmeniu, nepaneigia aukščiau konstatuotų aplinkybių ir fakto, jog ieškinio senaties terminas atsakovo F. D. atžvilgiu prasidėjo nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 009315 surašymo. Pažymėtina, jog pats ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad trečiasis asmuo M. G. dalyvavo ikiteisminiame ginčo nagrinėjime tik kaip atsakovo atstovas, o ne gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkas. Kitaip ir negalėjo būti, nes jau minėti objektyvūs duomenys tvirtino kitaip. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui F. D. pareikštas 2010 m. gruodžio 22 d., o ieškovui apie tariamą jo teisių pažeidimą tapo žinoma 2007 m. rugsėjo 25 d., teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas praleido trejų metų terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo paduoti ir dėl to yra pagrindas ieškinį atmesti.
CK numatyta teisė teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 str. 6 d., CK 1.5 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindų atnaujinti ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą šiuo atveju nėra, kadangi pats ieškovas, paduodamas pradinį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui M. G. ir tik po to atsakovui F. D., elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.
Konstatavus pagrindą taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetant ieškinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.), teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų bei motyvų pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovo ieškiniui tenkinti, kadangi ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti (LR CK 1.125 str. 8 d.), ieškinys atmetamas.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, panaikina teismo sprendimą ir ieškinį atmeta, atitinkamai paskirsto ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.) – iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 233 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 196), taip pat 41 Lt eksperto Ramučio Jatulio naudai jo atvykimo į teismo posėdį ir dalyvavimo jame išlaidų (sąnaudų).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovui F. D. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės LESTO atsakovo F. D. naudai 233 Lt (du šimtus trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės LESTO eksperto Ramučio Jatulio naudai 41 Lt (keturiasdešimt vieną litą) atvykimo į teismo posėdį ir dalyvavimo jame išlaidų (sąnaudų), įpareigojant ieškovą šią sumą sumokėti į Ramučio Jatulio banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.