Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M. D., L. B., dalyvaujant prokurorui O. M., kaltinamojo gynėjui advokatui D. G., nukentėjusiajai R. M., Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos įgaliotam atstovui V. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

nepilnametis A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2014-11-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis bei nuo 22 val. iki 7 val. būti savo namuose;

2) 2015-02-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant mokytis bei nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, ir per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val., bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą;

3) 2015-03-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis bei nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val.; pagal LR BK 182 str. 1 d. – 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis bei nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val.; bausmės subendrintos su 2015-02-09 nuosprendžiu ir paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, per 10 mėn. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 val., bei iki 2015-07-03 atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą pagal 2015-02-09 nuosprendį;

4) 2015-04-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė; pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, galutinė bausmė – 4 mėn. laisvės atėmimo, pagal LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skirtas 12 mėn. elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždrausti be šios priemonės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. 2015-05-26 nutartimi 2015-03-26 ir 2015-04-02 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pagal LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 12 mėn. elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždrausti be šios priemonės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

5) 2015 10 23 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str., 1d., 64¹str., 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 str., 1d., 3d., 9d., paskirta bausmė subendrinta su 2015 05 26 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn. Vadovaujantis BK 87 str., skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą,

6) 2015 11 13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 140 str. 2 d., 258 str. 2 d., pagal LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 9 mėnesiams paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų keisti gyvenamąją vietą. 2015 12 23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie 2015-11-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį 2015-10-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę 12 mėnesių laikotarpiui - elgesio apribojimą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą. Bausmės vykdymo atidėjimo ir įpareigojimo vykdymo pradžią skaičiuoti nuo 2015-10-23 nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos,

7) 2016 02 29 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1d., 182 str., 1d., 64¹str., 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str., 4d., 9d., bausmę subendrinus su 2015 12 23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, kuria buvo subendrinti 2015 11 23 Marijampolės ir 2015 10 23 Trakų teismo nuosprendžiai ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo. Į bausmę įskaitytos laikinajame sulaikyme išbūtos 2 paros ir bausmės, atliktos pagal 2015 11 13 Marijampolės ir 2015 10 23 Trakų teismo nuosprendžius. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, vadovaujantis BK 87 str., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą, teistumas neišnykęs, atliekantis bausmę, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str., 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis A. L. 2014 m. gruodžio 21 d., apie 21.30 val., A. L. būdamas viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, o vėliau ir kieme, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, grasinimais ir įžūliu elgesiu - užgauliodamas žodžiais ir bandydamas suduoti smūgius rankomis ten buvusiam K. K., demonstruodamas ir nukreipdamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ( pistoletą ), grasino R. M. ir K. K., kad juos nušaus, sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tokiais veiksmais A. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, jog brolis pasakė, kad tarp brolio bei K. K. buvo kilęs konfliktas. Jis nusprendė paauklėti K. K., t.y., sumušti. Muštis kartu važiuoti pasiūlė ir A. P. bei T. K., kurie sutiko. Teigė, jog tuo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažino, jog įbėgęs pro duris namo koridoriuje nieko nesakęs puolė mušti K. K., t.y., spyrė vieną kartą į kažkurią kūno vietą, gal į pilvą. Po to, nukentėjęs K. K. bei G. M. puolė jį mušti. Neneigia, jog tuo metu galėjo vartoti įvairius necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu. Pasak jo, vėliau konfliktas persikėlė į lauką. Pripažįsta, jog iš pykčio metų stiklinį butelį į namo sieną, virš durų, ir sudaužė, tačiau metė ne į žmones. Neneigė, jog lauke galėjo grasinti nukentėjusiems. Galėjo pagrasinti K. K., kad „ užmuš“, sudavė pastarajam smūgius į veidą, spyrė, tačiau nušauti negrasino. Nurodė, jog ginklo ( pistoleto ) neturėjo. Pasak jo, R. M. iškvietus policiją, jie pabėjo ir pasislėpė netoliese. Pamatę, kad policija neatvažiuoja, po kelių minučių sugrįžo atgal. Buvo vėl trise. Nespėjo nieko padaryti, nes pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, todėl vėl pabėgo prie upės. Negali paaiškinti, kodėl R. M., G. M., A. P. ir T. K. bei K. K. davė parodymus, kad su savimi turėjo šautuvą ir juo grasino, negali pasakyti. Su savimi turėjo tik beisbolo lazdą ir alaus butelį.

Nukentėjusioji R. M. patvirtino, jog jos namuose gyvena dukra ir sūnus su šeimomis, mažamečiais vaikais. Pamena, kad tą vakarą namo grįžo išgėrę žentas K. K. bei kaimynas R. M.. Sūnus G. M. buvo namie, antrame aukšte. Po kurio laiko į namus įbėgo kaltinamasis ir dar du asmenys ir puolė mušti žentą bei R. M.. Visi susikibo, krito ant grindų, grūmėsi. Ji prašė liautis, skirtis, todėl visi išpuolė į lauką. Pamena, jog A. L. išsitraukė daiktą, panašų į pistoletą ir juo pagrasino, kad „nušausiu jus, pyderai“, „pasigaus“, vadino įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiamais žodžiais. Buvo atstatęs ginklą ir į ją, užsitaisė, nes „trakštelėjo“, grasino ir ją nušauti. Ji iškvietė policiją, todėl kaltinamasis su draugais pabėgo. Viso kaltinamasis prie jos namų buvo atėjęs gal tris kartus. Atvykus policijai, pabėgo. Po to vėl pasirodė. Visais atvejais grasino susidoroti, „nušauti“, grasino per langus. Trečią kartą metė į namo sieną ir sumušė butelį. Ji, dukra bei namie buvę dukros bei sūnaus mažamečiai vaikai išsigando užpuolikų, grasinimų, nes žino, jog kaltinamasis yra teistas už chuliganizmą, muštynes, yra agresyvaus būdo, kerštingas. Be to, kaltinamasis buvo neblaivus.

Liudytojas G. M. parodė, kad tą vakarą buvo namie, antrame aukšte, kai išgirdo, kas K. K. šaukią jį vardu. Pirmame aukšte pamatė, jog kaltinamasis mušasi su K. K., o R. M. koridoriuje buvo pasiguldęs Kvietelaitį bei Pajaujį. Tada kaltinamasis su draugais išbėgo į lauką. Matė, kaip lauke kaltinamasis iš kelnių išsitraukė ginklą ( pistoletą ), jį užsitaisė ir nukreipė jam šalia galvos. Kaltinamasis sakė,- „kviest Kęstą, jį nušausiu“, vis grasino „užmušiu“. Grasinimus girdėjo ir ginklą matė ir jo mama R. M., kuri tuo metu stovėjo jam už nugaros.

Įrodymų patikrinimui, vadovaujantis BPK 276 str., 4d., buvo perskaityti teisme pripažinto nukentėjusiuoju K. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodęs, kad „ 2014-12-21, apie 22 val., grįžo su savo sugyventine I. M. į jos motinos namus, atsisėdo koridoriuje ir iš karto atėjo A. L. su dviem draugais, kurių nepažįsta. Jis ( A. L. ) atsidarė duris, pasakė ,,ateik čia gaidį“. Buvo išgėręs pakankamai daug, nelabai ką prisimena, bet pamena, kad Aidas su savo draugais bandė mušti, bet jiems neišėjo, nepataikė, sužalojimų nepadarė. Kas vyko toliau, nepamena, tik pasakojo, kad jie pabėgo, sakė ginklą Aidas buvo įrėmęs netgi į galvą. Po to, R. M. pasaukė savo sūnų Gytį ir Aidas su draugais pabėgo. Tačiau to jau nepamena. Girdėjo kai Aidas beldėsi į duris, bet jo nematė, Regina sakė, kad jis buvo atėjęs. Nežino, kas kaip ten vyko, nes buvo virtuvėje. Namuose pas Reginą tuo metu buvo Gytis su savo drauge, sugyventinė Inga, ir Regina, kas daugiau buvo neatsimena, buvo neblaivus. (b.l. 27-28).

A. P. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BPK 276 str., 4d., įrodymų patikrinimui buvo perskaityti A. P. tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodęs, kad „2014-12-21 kartu su A. L. ir T. K. apie 19-20 val. gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) kaime <...> Apie 20 val. Aidas pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) nes ten nori sumušti vieną pažįstamą. Visi trys buvo išgėrę nemažai. Maždaug apie 21 val., atėjo iki namų, kur gyvena asmuo, kurį Aidas norėjo sumušti. Aidas minėjo to asmens vardą, tačiau šiuo metu neprisimena. Aidas prašė padėti jam tą asmenį sumušti, todėl jis bei Tautvydas sutiko. Prie tų namų durų iš lauko pusės stovėjo asmenys. Kiek jų buvo, tiksliai nežino, galėjo būti apie 8 asmenis, buvo ir vyrų ir moterų. Aido tikslas buvo sumušti tik tą asmenį, apie kurį jis minėjo. Tiems asmenims einant į namų vidų, juos pasivijo ir įėjo kartu. Aidas įbėgo pirmas, o jis ir T. K. paskui. Jis įėjo paskutinis, trečias. Bandė ginti Aidą, nes jį jau buvo apstoję kiti vyriškiai. Tačiau nieko nedarė, nieko nesužeidė, nes jį patį iš karto išstūmė pro duris, suklupo ant laiptų. Tautvydas su Aidu dar liko viduje, bet jie greitai išbėgo pro duris. Nei vienas daugiau viduje nebuvo. Aidas tuomet paėjęs kelis metrus atgal iš kažkur išsitraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Aidas nusitaikė tuo ginklu į pirmą pasitaikiusį asmenį ir pasakė ,,užmušiu“, ar kažką panašaus. Tiksliai neatsimena tų žodžių. Tie žmonės užsidarė buto duris ir būdami tame kieme pamatė, kad atvažiuoja policija, todėl išsilakstė į skirtingas puses. Ten negrįžo. Nežino, kur buvo Aidas su Tautvydu. Buvo pakeliui namo į (duomenys neskelbtini), kai į automobilį įsisodino Ž. Š., o automobilyje buvo ir Tautvydas. Aidas ginklo iki tol, kol jį išsitraukė prieš nepažįstamus žmones kieme, nerodė. Jis nežinojo, kad Aidas su savimi turi kažką panašaus į ginklą. Beisbolo lazdos nei vienas iš jų neturėjo, kai važiavo namo su Tautvydu taip pat jos nematė. (b.l. 36-38).

T. K. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BPK 276 str., 4d., įrodymų patikrinimui buvo perskaityti T. K. parodymai, kur apklaustas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių. Gal 2014-12-21 dieną kartu su A. L. ir A. P. gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) kaime. Važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiūlė A. L., kadangi reikėjo kažką ten sumušti, tačiau nežino ką, nes buvo nemažai išgėręs alkoholinių gėrimų. Sutiko važiuoti su A. L.. Į (duomenys neskelbtini) kaimą atvežė A. L. brolis Ž. Š., kuris juos paliko ir išvažiavo. Po kurio laiko visi trise su A. L. ir A. P. buvo (duomenys neskelbtini) kaime prie kultūros centro. Ten bebūnant A. L. pasakė, kad einam iki asmens, kurį reikia sumušti, tiksliai dėl ko reikia mušti asmenį įvardyti negali. Apklausos metu patvirtino, jog kaltinamasis nukentėjusiųjų namuose sukėlė konfliktą, kiek pamena, iš kažkur išsitraukė šautuvą, juo grasino ten buvusiems asmenims, jog nušaus. Kiek pamena, dar prieš einant pas minėtus asmenis, kaltinamasis rodė šautuvą, išsiėmė iš kišenės šovinius, kuriuos susidėjo į kišenę. Vėliau šautuvą kaltinamasis paslėpė, nes nukentėjusioji pasakė, kad kviečia policiją.

T. K. teisme patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas namas, esantis(duomenys neskelbtini) Apžiūrint prie namo priestato esančius laiptus, aikštelėje prie durų rastos tamsaus stiklo šukės. (b.l. 17-19).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas CD-R su garso įrašu. Užfiksuoti 20:58:31 val. ir 22:24:30 val. telefoniniai pokalbiai iš telefono numerio 8-684-31044, priklausančio nukentėjusiajai R. M. š bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112 (b.l. 45-48). Pirmajame pokalbyje nukentėjusioji kviečia policiją jos adresu, nes „užpuolė atlėkę į namus < ... >, su šautuvu laksto ir gasdina< ... > „A. L.“. Antrame pokalbyje nukentėjusioji vėl kviečia policiją į namus, nurodo, kad „ vėl su lazdom į duris, langus daužo“, <...> „ tie patys, kur anksčiau skambino, su ginklu lakstė, gąsdino, <...“> kviečia į lauką, sako, gausi į galvą...“

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. L. pažeidė viešąją tvarką, t.y., dėl keršto, iš asmeninių paskatų, siekdamas sumušti nukentėjusįjį K. K., įsibrovė į nukentėjusiajam R. M. priklausančius namus, kuriuose dar gyvena jos dukra ir sūnus su šeimomis bei savo mažamečiais vaikais. Nustatyta, jog šios asmenimis paskatos peraugo į chuliganiškas paskatas, nes tolimesniais veiksmais kaltinamasis A. L. pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teismas nustatė, kad kaltinamasis namo koridoriuje puolė mušti K. K.. Nukentėjusiajam bei kitiems namo gyventojams kaltinamąjį su draugais išstūmus į lauką, tęsdamas nusikalstamą veiką, A. L. grasino nukentėjusiems R. M. bei K. K. juos nušauti, užgauliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nustatyta, jog A. L., demonstruodamas ir nukreipdamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą ( pistoletą ), grasino R. M. ir K. K., kad juos nušaus. Tokiais įžūliais veiksmais A. L. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nustatyta, jog dėl to labai išsigando namuose buvę nukentėjusiosios šeimos nariai ( dukra bei marti su mažamečiais vaikais ), dėl to net du kartus buvo nurodytu adresu kviečiama policija.

Chuliganiškais motyvais laikoma tai, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismo manymu, veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d., požymius, nes kaltinamasis, tyčia, pradžioje iš asmeninių paskatų, kurios vėliau paraugo į chuliganiškas paskatas, sukėlė konfliktą, įsibrovęs nekviestas į kitų asmenų gyvenamąjį namą, puolė mušti nukentėjusiojo. Vėliau, konfliktui persikėlus į lauką, grasino R. M. ir K. K. juos sumušti, „užmušti“, „nušauti“, grasindamas daiktu, panašiu į pistoletą, siekdamas asmenis įbauginti, parodyti savo išskirtinumą, galimai pasirodyti prieš kitus asmenis, t.y., prieš kartu buvusius A. P. bei T. K..

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. L. anksčiau yra teistas jau septynis kartus už įvairius tyčinius nesunkius bei apysunkius nusikaltimus, kas rodo jo pavojingumą visuomenei. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui už ankstesnio nusikaltimo padarymą, tačiau prieš paskutinius šešis teistumus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

A. L. nusikalto dar būdamas nepilnamečiu. Šiuo metu nedirba, nesimoko. Administracine tvarka baustas, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai, į narkologo įskaitą neįrašytas, į psichiatro įskaitą įrašytas, tačiau teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga.

Teismas, atsižvelgdamas į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, individualizavęs nusikaltimą padariusį A. L., konstatuoja, kad jam skirtina sankcijos vidurkyje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Tam, kad paveikti jį, jog ateityje laikytųsi įstatymų bei būtų įgyvendinta bausmės paskirtis(BK 41 str.) - pakanka jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl jo atžvilgiu taikytinos LR BK 92 str. nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą su teismo įpareigojimais.

Kadangi byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu LR BK 64¹str. nuostatos netaikytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir už tai jam paskirti 1 ( vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str., 1d., 4d., 9d., bausmę iš dalies sudėti su 2016 02 29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti 2 ( dvejus ) metus 3 ( tris ) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 3 ( trejiems ) metams, vadovaujantis BK 87 str., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti mokslą.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2016 02 29 Pasvalio rajono apylinkės teismo, 2015 11 13 Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2015 10 23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžius.

Kardomąją priemonę rašytinė pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o suimto kaltinamojo- nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.