Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2022-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-523-434/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e1-523-434/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-523-434/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07186-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi prokuroro Raimundo Binkio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., teistas 2019-07-30 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 281 str. 7 d., galutine bausme - 8 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose 23-6 val., jei tai nesisiję su darbu, ir 34 MGL (1700 Eur) bauda. 2020-05-19 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto, arešto bausmę atliko 2020-11-04, baudos bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. vasario 27 d., apie 20 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) R. Z. gyvenamajame name, tyčia nukreipdamas pneumatinį šautuvą „(duomenys neskelbtini)“ į E. S., iššaudamas ir pataikydamas E. S. į dešinės kojos šlaunį, padarydamas E. S. šautinę dešinės šlaunies žaizdą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 27 d., apie 17 val., nuėjo pas draugą R. Z. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo R., I. – R. sugyventinė. Pradėjo gerti alų. Sugalvojo lauke pašaudyti į taikinį - vazoną su R. oriniu šautuvu. Kad R. turi orinį šautuvą, sužinojo 2022-02-27, kai buvo svečiuose

pas R. Ant stalo pamatė dėžutę su šovinukais ir paklausė R., ar jis turi šautuvą. Jis atsakė, kad turi ir pasakė, kad šautuvas už spintos kambaryje. Jis nuėjo ir paėmė iš už spintos padėtą orinį

šautuvą. Tada sugalvojo pašaudyti į taikinį. Šaudė ir jis, ir R. Jis yra anksčiau šaudęs iš orinio šautuvo, moka su juo elgtis. Su R. šautuvu šaudė pirmą kartą. Kad iššauti reikia po kiekvieno šūvio, atlenkti šautuvą, jį užtaisyti ir vėl šauti. Šaudė su tais šovinukais, kurie buvo dėžutėje ant stalo. Pašaudę kieme su oriniu šautuvu, įėjo į namo vidų. Gėrė toliau alų. Netrukus pas R. į svečius atvažiavo dviračiu E. S., kurį vadina pravarde "V.". Jis irgi gėrė kartu alų. Dar vėliau atėjo D. V., kuris irgi kartu išgėrė kelias stiklines alaus. Begeriant, jau pradėjo temti, galėjo būti apie 19 val., sugalvojo vėl pašaudyti su R. oriniu šautuvu. Kadangi lauke jau buvo tamsu, sugalvojo šaudyti kambaryje, kuriame ir gėrė. R. leidimo tą daryti neprašė. Viename kambario gale padėjo tuščią butelį nuo alaus - "bambalį", ir iš kito kambario galo bandė pataikyti, šaudamas iš R. orinio šautuvo. Šaudė tik jis, niekas kitas kambaryje su oriniu šautuvu nešaudė. Tuo metu jau buvo girtas. Kaip šaudė, matė ir R., ir I., ir E., o D. tuo metu buvo išėjęs į lauką. Vienu metu, kai jis su R. oriniu šautuvu taikėsi į butelį ir iššovė, netikėtai tame pačiame kambaryje buvęs V. (E.) atsistojo nuo sofos ir ėjo link lauko durų, kad išeiti į lauką, ir atsidūrė tarp jo ir butelio, į kurį šovė. Jis jau nesureagavo taip greit ir jau buvo padaręs šūvį E. kryptimi, taikydamas į butelį. E. nieko nesakė, kad jam būtų pataikęs šaudamas, tiesiog išėjo į lauką. Kad pataikė į E. koją, pats irgi nematė. Iš lauko po kelių minučių grįžęs E. pradėjo skųstis, kad jis šaudamas pataikė jam į koją. Jis nusimovė kelnes, parodė lyg dešinės kojos šlaunį, ant kurios matė mažą raudoną taškelį, kuris atrodė kaip sumušta vieta, net kraujo nesimatė. Kaip ir matėsi skylutė ir galėjo būti, kad per ją į vidų įlindęs šovinukas. Suprato, kad E. pataikė į šlaunį, šaudamas su oriniu šautuvu. E. skundėsi, kad jį sužalojo, sakė, kad neskauda, bet užtirpusi sužalota koja. V. gėrė toliau. Buvo lyg ir su džinsais. Jis po to, kai E. parodė sužalotą koją, daugiau su R. oriniu šautuvu nešaudė, jį padėjo, iš kur paėmė – R. namų kambaryje už spintos. Apie 22-23 val. išėjo namo su V. Kitą dieną, t.y. vasario 28 d., jam E. pradėjo siuntinėti žinutes su vaistų nuotraukomis, skundėsi, kad skaudą sužalotą, koją. Sakė, kad skųsis policijai. Jis E. tyčia nesužalojo, tiesiog jam šaunant kambaryje su oriniu šautuvu į taikinį, E. neperspėjęs atsidūrė ugnies linijoje, ir šaudamas į taikinį, jis pataikė į E. koją. Šovė vieną kartą. Jis pats licenzijos laikyti ginklą neturi. Šaudyti iš orinio šautuvo išmoko pats. Yra šaudęs, žino, kaip reikia saugiai elgtis su šautuvu. Su V. - E. S. yra kaimynai, seniai pažįstami, jokių konfliktų nėra buvę. Labai gailisi sužalojęs E. Jei reikės, atlygins jo gydymo išlaidas, jo atsiprašys. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( el. b. I t. b. l. 70-73, 79-81, 104-107, 108-112).

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosiojo E. S. parodymai, liudytojų D. V., I. R., R. Z., D. Z., nepilnamečio E. V., A. S. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada, objektų apžiūros protokolas, E. S. pareškimas, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusiosiojo E. S. parodymais, 2022-02-27, dienos metu buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), kai jam į „Messenger“ programėlę parašė draugas M. J., gyvenantis taip pat (duomenys neskelbtini) kaime ir pakvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas R. Z., ten išgerti alkoholio. Ten alkoholį jau tuo metu su R. vartojo ir pats M. J.. Jis su dviračiu numynė pas R. Z.. Buvo apie 18 val. Pas R. Z. namuose tuo metu jau buvo pats R., R. žmona I., R. brolis D. ir minėtas M. J.. Jis ten nuvažiavo dar būdamas blaivus, o šie visi jo išvardinti asmenys jau vartojo alkoholį. Pas R. sėdėjo svetainėje, gėrė alų, nesipyko. Vėliau R. įjungė muzikos, todėl dar šoko ir dainavo. Po to dar atvyko D. ir E. V.. Jis alkoholį vartojo ilgai, jam atrodo, iki vidurnakčio, bet tiksliai nežino. Jis daug dalykų iš to vakaro nepamena, kadangi išgėrė tikrai daug alkoholio. Kažkuriuo metu pas R. namuose, tame pačiame kambaryje, kur ir vartojo alkoholį, jis užmigo. Kitą dieną, 7 val., ryte, t.y, pirmadienį, jis atsibudo savo namuose (duomenys neskelbtini). Atsibudęs pajuto skausmą savo dešinės kojos šlaunyje. Pažiūrėjęs pamatė, kad jo džinsuose, kuriuos vilkėjo išgertuvių vakaro metu, yra skylė, lyg būtų šauta su šautuvu, o ant kojos buvo kraujuota sudžiūvusi dėmė. Jis, nepaisant savo sužalotos kojos, kadangi galėjo paeiti, nuvyko į darbą. Darbo metu apie pietus jis sugalvojo parašyti M. J., parašė klausdamas: "kodėl tu man peršovei koją", taip parašė, nes manė, kad jo koja tikrai peršauta ir jam parašė būtent todėl, nes manė, kad M. galėjo tai padaryti, nes labai seniai jis buvo

sumušęs jo brolį. Dėl šio jam sukelto fizinio skausmo jis įtarė tik M. M jam atrašė, kad jam peršovė koją, nes buvo girtas. Kiek prisimena, tarp jų su M. tą vakarą nebuvo visiškai jokio konflikto. Žino, kad M. jokio ginklo neturi, o R. buvo išgertuvių vakarą ištraukęs kažkokį ginklą, teigė, kad ginklas jo dar tą išgertuvių vakarą M. buvo paėmęs tą ginklą ir šovė pabandymui į kažkokį šalmą. Kadangi kojoje skausmas nemažėjo, ją skaudėjo vis labiau, jis kovo pirmąją dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) VŠĮ ligoninės priimamąjį. Ten apžiūrėjęs gydytojas pasakė, kad jo kojoje yra likusi šovinio skeveldra, tačiau kadangi ji yra įstrigusi giliai kojoje, jos nepašalins, po apžiūros gydytojas jam išrašė vaistų ir išleido namo. M. pirmą kartą jam sukelia fizinį skausmą, anksčiau jie nesipyko.

Pas R. Z. begeriant, R. parodė, kad turi orinį šautuvą. Iš kur paėmė, tiksliai nematė, kažkur namo viduje. Turėjo ir šovinukų, sakė pasiėmė iš darbo. M. su tuo šautuvu šaudė kambaryje į šalmą, kuris buvo padėtas tame pačiame kambaryje, kur gėrė, ant staliuko prie pečiaus. M. iššovė, kiek pamena, vieną kartą, tada atidavė R. šautuvą, kuris vėl kažkur padėjo ginklą. Jis kambaryje sėdėjo ant lovos. Begeriant užmigo. Po to nieko nebepamena. Nubudo savo namuose. Neprisiminė, kokiomis aplinkybėmis galėjo atsirasti sužalojimas ant kojos. Jis pradėjo galvoti, kas galėjo būti. Prisiminė, kad M. pas R. šaudė kambaryje su šautuvu, o jo žaizda jam pasirodė panaši į šautinę, todėl pagalvojo, kad M. jį galėjo sužaloti šaudamas su R. oriniu šautuvu. Įtari, kad M. J. galėjo jį sužaloti tyčia, atkeršydamas už tai, kad jo brolis E. neseniai sužalojo M. brolį M. Bet tai tik jo numanymas. Kai buvo peršauta jo koja, buvo sugadintos kelnės, kurias tuo metu vilkėjo ir pateikė policijos pareigūnams. Sugadintų kelnių nevertina, dėl to ieškinio nereikš. Ginklas - orinis šautuvas, kurį turėjo R., jo žiniomis, yra gautas iš jo tėčio A. S.. Jį R. tėtis perdavė prieš keletą metų, kokiomis sąlygomis - nežino. Byloje reikš civilį ieškinį dėl jam padarytos moralinės žalos. Būnant pas R. su niekuo nesipyko, jokių ankstesnių konfliktų nėra buvę. Moralinę žalą vertina 500 eurų. Moralinė žala yra dėl to, kad po sužalojimo kelias dienas sunkiai vaikščiojo, sunku buvo eiti į darbą, miegoti, labai skaudėjo sužalotą koją. Jautėsi blogai ir emociškai, sugniuždytas morališkai, nes buvo sužalotas neaišku dėl kokių priežasčių, M. nieko blogo nėra padaręs, iš jo to nesitikėjo, kad jį sužalos. Moralinę žalą 500 eurų prašys išieškoti iš M. J. (el. b. I t. b. l. 7-10, 13-16, 68, II t. b. l. 51-54).

3.2. Liudytojas D. V. parodė, kad jis pažįsta M. J., gyvena gretimame kaime. Su M. jokių nesutarimų, konfliktų neturi. E. S. irgi pažįsta, jo tėtis yra jo (duomenys neskelbtini). Su E. sutaria labai gerai. Šių metų vasario mėnesį, tikslios dienos nepamena, jis nuėjo į svečius pas R. Z. į (duomenys neskelbtini) r. Jam pasiūlė ateiti E. S., kuris buvo pas R. Z. tuo metu. Jam atėjus, sodyboje jau buvo R., R. sugyventinė I., R. brolis D., E. S., M. J.. Atėjo vakarop, tikslaus laiko negali pasakyti. Po kiek laiko atėjo ir jo brolis E. Jam atėjus, visi buvo namo viduje, kambaryje gėrė alų. Vienu metu pastebėjo, kad M. turi šautuvą. Kad tai orinis šautuvas, sakė pats M. M. pradėjo šaudyti kambaryje, sėdėdamas ant medžio kaladės prie stalo, taikydamasis į butelį plastikinį nuo alaus, kuris buvo kitame kambario gale, prie pečiaus. Jis, jo brolis ir E. sėdėjo ant dvigulės lovos. Prie stalo ant sofos sėdėjo I., R. ir D. M. kelis kartus iššovė iš orinio šautuvo į taikinį prie krosnies. Daugiau niekas kambaryje nešaudė iš orinio šautuvo. Vienu metu E. atsikėlė nuo lovos ir ėjo link išėjimo iš kambario į tualetą lauke. Jis ėjo vienas. Tuo metu M. nešaudė, sėdėjo su šautuvu ant kaladės prie stalo. Kai E. perėjo kambarį ir prie durų pasisuko eiti link virtuvės, atsisukdamas dešiniu šonu į M., M. šovė į E. pusę, sakydamas: „Įdomu, ar prašautų". Jis tiksliai nesakė, ką prašautų. Dabar supranta, kad M., tai sakydamas, galėjo kalbėti apie E. kelnes ir koją, ar tas orinis šautuvas prašautų, nes M. prieš tai sakė, kad silpnas tas ginklas orinis, iš kurio jis šaudė. E., M. iššovus į jo pusę, nieko nesakė, tiesiog nuėjo tolyn link virtuvės, kaip suprato, išėjo į lauką. E. grįžo greit, atlikęs gaminius reikalus, kaip suprato, galėjo praeiti 5-10 minučių. E. grįžęs pradėjo verkti. Edgaras pradėjo šaukti, sakydamas M., kad taip nesidaro, sakė, kad jei E. brolis sužalojo M. brolį, tai M. negali taip elgtis su juo. M. jam nieko lyg ir nesakė, buvo pasimetęs, sakė, negi čia rimtai taip. E. buvo labai susijaudinęs. E. skundėsi, kad jam skauda sužalotą koją. E. S. nusimovė kelnes ir jis matė, kad jo šlaunies nugaros pusėje yra paraudimas ir guziukas. Neįsidėmėjo, ar buvo kraujo. Kad yra prašauta skylė džinsuose, E. pamatė vėliau. Jis tos skylės nematė pats, jam tai sakė E. Jis matė, kaip M. šovė į E.. Prieš tai M. šaudė į taikinį prie krosnies ir tik vieną kartą šovė į E. Po to M. nebešaudė. Tuo metu, kai M. šovė į E., jis buvo blaivus, M. buvo pusiau girtas, o E. irgi pusiau girtas. Visi kiti irgi buvo girti, tik jie su E. buvo blaivūs. Šautuvą orinį į kambarį atsinešė M. iš kito kambario. I. pasakė priekaištą M., kad jis šaudo kambaryje, tačiau M. jos priekaištų neklausė ir šaudė kambaryje. Jis gali ant lapo nubraižyti planą kambario, kuriame visi buvo pas R. Z. (el. b. I t. b. l. 198, II t. b. l. 1-3).

3.3. Liudytojas R. Z. parodė, kad tą dieną, kai buvo sužalotas E. S., iš jo orinio šautuvo su M. J. tą dieną šaudė lauke į skardines. Tada S. dar nebuvo atėjusio. M. matė, kaip po šaudymo lauke, šautuvą padėjo kambaryje prie spintos. Vakare, jau būnant E. atėjus švęsti į jo namus, M. šaudė su jo oriniu šautuvu kambaryje, kuriame šventė. M. jo leidimo pasiimti šautuvą neprašė. Jis pamatęs, kad M. su jo oriniu šautuvu šaudo kambaryje, neprieštaravo. Nematė nieko blogo tame, nes šaudė į skardinę prie krosnies. Ten nėra pavojinga, nes stalas, prie kurio gėrė, buvo kitoje kambario pusėje. Tuo metu kambaryje galėjo būti E., I. ir gal E. V.. Jo brolis D. jau buvo išėjęs namo. E. pas jį pakvietė M. E. atėjęs prisijungė prie jų, pradėjo gerti alų kartu. Jis su niekuo nesipyko, santykių nesiaiškino. Orinis šautuvas yra jo. Jį įsigijo prieš porą metų. Jį laikė namuose (duomenys neskelbtini) k. M. yra ne kartą pas jį lauke šaudęs iš jo orinio šautuvo, žinojo vietą, kur orinis šautuvas yra laikomas kambaryje. Kaip buvo sužalotas tą vakarą E. S., jis pats nematė ir todėl negali pasakyti. Jam naktį pats E. parašė į telefoną žinutę, klausdamas, kas ten buvo, kas jį peršovė. Jis jau miegojo ir jam neatrašė. Jis negali tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių, kaip buvo, nes buvo girtas ir neprisimena dalies vakaro įvykių. Orinį šautuvą nori atsiimti po tyrimo (el. b. I t. b. l. 46-53).

3.4. Liudytoja I. R. parodė, kad 2022 vasario 27 d., vakare, po malkų pjovimo, pas jas namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo M. J., kuris padėjo pjauti malkas. Namuose dar buvo jos sugyventinis R. Z., R. brolis D. Z.. Paskui į svečius dar atėjo broliai D. ir E. V., vėliau dar atėjo "(duomenys neskelbtini) " - E. S.. Visi gėrė alų. Begeriant M. pasiūlė eiti pašaudyti su oriniu šautuvu. M. žinojo, kad R. turi namuose orinį šautuvą ir žinojo, kur kambaryje R. laiko šautuvą. R. šautuvą laiko kambaryje, tarpe tarp sienos ir spintos. Ma. pats pasiėmė orinį R. šautuvą ir dėžutę su šovinukais. M. pakvietė eiti į lauką pašaudyti R. ir abu išėjo į lauką, abu šaudė iš orinio šautuvo. Kai M. su R. šaudė lauke su oriniu šautuvu, V., E. ir D. dar nebuvo atėjusių į svečius, tai buvo gal apie 19 val., lauke jau buvo sutemę. Pašaudę M. ir R. grįžo į jų namo kambarį ir šautuvą M. padėjo ten pat, iš kur paėmė. Tada atėjo į svečius E. su D. ir paskui V. Dar atėjo D. Z.. Visi toliau gėrė alų, bendravo sėdėdami kambaryje. Vienu metu M. vėl pasiėmė šautuvą orinį, su kuriuo šaudė lauke ir pasiėmęs plastikinį butelį nuo alaus, pasistatė butelį kaip taikinį ant "stačiamalkio" krosnies "šiberio", taikydamas į tą butelį, šovė iš orinio šautuvo kelis kartus. Ji M. kelis kartus sakė, kad nešaudytų kambaryje, bet M. jos neklausė ir šaudė toliau. R., kurio yra orinis šautuvas, nieko M. nesakė, nedraudė šaudyti kambaryje. M. šaudė tame pačiame kambaryje, kur visi sėdėjo ir gėrė. R. pasakojo M., kad prieš kelis metus jis buvo su šituo oriniu šautuvu persišovęs sau pėdą ir sakė, kad kiaurai šovinys neperėjo pėdos. Ji tuo metu iš kambario ėjo į virtuvę ir išgirdo, kaip M. sakė: "Įdomu, ar kelnes peršaus?". S. tuo metu kambaryje šoko, judėdamas po kambarį. Vienu meta V. sušuko: "Ai skauda". Pagalvojo, kad girtas gal kur užkliuvo ir nenuėjo žiūrėti. V. paskui praėjo skųsti, kad M. jį peršovė, klausė M., kodėl jį peršovė. Girdėjo, kad M. S. sakė: "O kodėl tavo brolis jos brolį peršovė". S. apžiūrėjęs savo kelnes, sakė, kad yra kelnėse pramušta skylutė, kur šauta. Jai V. žaizdos nerodė. Jam buvo pataikyta į koją šlaunies srityje, į kurią koją, nežino. Kai visi išsiskirstė eiti namo, girdėjo lauke, kaip V. M. sakė, kad jam skauda ir, kad taip nesidaro. Tuo metu, kai M. šaudė, kambaryje buvo ji, D., R., E., D., S. ir M.. Kaip M. pataikė šaudamas su oriniu šautuvu S., ji nematė, bet niekas kitas šautuvo neturėjo, tik M.. Ir M., ir S. tuo metu buvo girti. Orinis šautuvas, iš kurio šaudė M, yra R. Z.. R. jį pirko gal prieš metus iš E. S. tėvo A., ir laikė jų namuose (duomenys neskelbtini) r., kambaryje užkištą už spintos. R. šautuvu naudojosi retai, nebent katinams pagąsdinti. M. jis ginklu naudotis leido, tik negalvojo, kad M. pradės taikytis į žmones. Ji mano, kad M. E. sužalojo tyčia šaudamas, nes jau yra buvę anksčiau atvejis, kai M. girtas buvo labai piktas, norėjo važiuoti aiškintis pas S., kodėl E. brolis peršovė M. broliui koją. Be to, M. šaudamas sakė: "Įdomu ar kelnes peršaus". (el. b. I t. b. l. 56-59, 60-63).

3.5. Liudytojas D. Z. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) k., toje pačioje sodyboje kaip ir brolis R. Z.. Kad jų namuose buvo sužalotas S., pravarde "(duomenys neskelbtini) ", jo vardo nežino, sužinojo kitą dieną iš brolio. Brolis jam sakė, kad V. M. šovė į koją, bet nieko nebuvo. Kodėl šovė, brolis nesakė. Brolis sakė, kad jis pats tuo metu buvo girtas ir miegojo. Jis pats tuo metu jau buvo savo kambaryje ir nieko nematė. Jis pats tą dieną namo grįžo į namus po darbų apie 17 val. Namuose buvo svečias M. J.. Paskui atėjo (duomenys neskelbtini), E. V.. Gėrė alų. Jam matant, niekas neturėjo ginklo ir juo nesinaudojo. Kad brolis turi orinį šautuvą žinojo, kur jis tiksliai jį laiko, nežino, kambaryje kažkur. Jis iš brolio namo pusės į savo kambarį išėjo tą vakar apie 20 val. Su M. orinio ginklo neaptarinėjo, apie tai visai nesikalbėjo tą vakarą. V. ir M. jam būnant nesipyko, jokių konfliktų nebuvo. Kaip buvo sužalotas V., nematė ir negali pasakyti. Jis pats R. oriniu šautuvui nesinaudojo (el. b. II t. b. l. 9-11).

3.6. Nepilnametis liudytojas E. V. parodė, kad jis šiais metais, panašiai prieš mėnesį, vakare, apie 9 val., paskambino broliui D. ir paklausė, kur jis yra. Jis atsakė, kad svečiuose pas R.Z. (duomenys neskelbtini) r. Jis irgi nuėjo pas R. į jo namus. Ten jau buvo E. S., M. J., D. Z., R. draugė I., R. Z., jo brolis D. V.. Visi gėrė alų. Jis ir brolis D. negėrė, buvo blaivūs. Vienu metu M. atsistojo, pasiėmė iš kito kambario iš už spintos šautuvą ir dėžutę su šovinukais. Kaip suprato, šautuvas R. Z.. R.

tuo metu kambaryje nebuvo. M. atsinešė šautuvą ir šovinukus į kambarį, kuriame visi sėdėjo, ir pradėjo šaudyti į taikinį ant pečiaus, o paskui į taikinį kitame kambariuke. Tuo metu jis ir D. sėdėjo ant lovos, E. - pravarde "(duomenys neskelbtini) " - ant fotelio, M. ant kaladės. I. buvo pas karvę, D. buvo savo kambaryje, o R. išėjo į tualetą. E. vienu metu atsikėlė nuo fotelio ir ėjo į kambariuką. Jis buvo girtas. E. ėjo link kambariuko ir M. į jo pusę šovė. M. nepastebėjo E. ir į jį pataikė, pataikė į kairę koją. Kaip M. nematė E., negali paaiškinti, nors niekas einančio E. neužstojo, M. kažkaip jo nematė. Ar M. pataikė į E., nematė. E. po šūvio nesureagavo ir ramus išėjo į lauką. Prieš šūvį negirdėjo, ar M. ką nors sakė. Taikiniai, į kuriuos šaudė M., buvo buteliai nuo putų. Jis po to, kai E. išėjo į lauką, irgi išėjo į lauką. E. lauke staugė, kodėl - nežino, nesakė. Lauke jam E. pasakė, kad į jį šovė, kur pataikė, nesakė ir nerodė. Grįžo į kambarį. E. apkaltino M., kad jis tyčia šovė į jį, norėdamas atkeršyti. Už ką atkeršyti, nesakė. M. sakė, kad netyčia šaudamas pataikė į E., nenorėjo keršyti. E. nusimovė kelnes ir parodė sužalojimą ant kojos, matė, kad yra žaizda, kuri buvo kaip skylutė ir buvo šiek tiek kraujo. Po to M. ir E. dar gėrė alaus. M. su E. dar kalbėjo apie sužalojimą. M. sakė, kad netyčia, E. klausė M., kodėl jis jį sužalojo. Tuo metu, kai M. pataikė į E., kambaryje buvo jis, M., E. ir D.. M. tuo metu, kai šaudė, buvo neblaivus (el. b. II t. b. l. 18-21).

3.7. Liudytojas A. S. parodė, kad jis R. Z. pažįsta, jis nėra jo giminaitis. Prieš kokius pusantrų metų, lyg ir 2021 metų pradžioje, lyg ir pavasarį, tikslios datos tikrai nepamena, R. Z. paklausė jo, ar neturi kokio nors orinio šautuvo. Jis sakė, kad šautuvo orinio jam reikia, kad pabaidyti savo sodyboje žvirblius, kates. Jis kaip tik turėjo orinį šautuvą, kurio nenaudojo, tai R. ir pasakė. Orinį šautuvą pats buvo įsigijęs gal prieš 20 metų turguje, be dokumentų, iš žmogaus, kurio nepamena, ir laikė namuose. R. Z. šį orinį šautuvą pardavė už dvi pūsles alaus, prieš pusantrų metų, lyg tai 2021 m. pavasarį. R. jam nupirko dvi pūsles alaus, ir jis jam orinį šautuvą pardavė. Pinigine verte jis šio orinio šautuvo nevertino. Šautuvą R. perdavė be dėklo. Šautuvas buvo aprūdijęs, net nežino, ar tinkamas šaudymui. Šovinių nedavė kartu, iš kur R. jų gavo, nežino. Su R. dėl orinio ginklo pirkimo - pardavimo sutarties nerašė. Išskirtinių požymių šautuvas neturėjo, ar buvo numeris - nežino. Jis pats leidimą laikyti šaunamuosius ginklus neterminuotą savigynai turi (el. b. II t. b. l. 51-54).

3.8. Iš 2022-03-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 284/2022(05) matyti, kad joje nurodyta, jog E. S. nustatyta šautinė dešinės šlaunies žaizda. Sužalojimas padarytas, šaunant iš šaunamojo įtaiso, į ką nurodo sužalojimo pobūdis ir svetimkūnio buvimas žaizdoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms, nėra. Negalima atmesti galimybės, kad E. S. nustatytas sužalojimas „galėjo būti padarytas iššovus šratą iš ginklo ir šratui pataikius E. S. į dešinę koją“, tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Dėl nustatyto sužalojimo E. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (el. b. I t. b. l. 159-162).

3.9. Iš 2022-03-16 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados IBPS-V-631390-22 matyti, kad kurioje nurodyta, jog tyrimui pateiktas ginklas yra pramoninės (Kinija) gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „(duomenys neskelbtini)“, be identifikacinio numerio, skirtas šaudyti 4,5 mm pneumatiniams ginklams skirtomis kulkomis. Kaip nurodo gamintojas, iš šio ginklo išautos kulkos pradinis greitis siekia 170 m/s. Vadovaujantis gamintojo ginklo pateikta kulkos pradinio greičio reikšme, paskaičiuota kulkos kinetinės energijos reikšmė neviršija 7,5 J. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra pneumatinis nešaunamais ginklas priskiriamas D kategorijos ginklams. Šautuvas tinkamas šaudyti (el. b. I t. b. l. 186-189).

3.10. 2022-03-01 nukentėjusiojo E. S. pareiškime nurodyta, kad 2022-02-27, sekmadienį, (duomenys neskelbtini) k. (tikslesnio adreso nežino), pas R. Z. namuose vykstant išgertuvėms, kartu ten buvęs jo draugas M. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) k. (tikslesnio adreso nežino), nakties metu, tiksliai nenustatytu laiku, kol miegojo, paėmęs R. Z. priklausantį orinį šautuvą, juo sužalojo jam dešinės kojos šlaunį, tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo M. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (el. b. I t. b. l. 1-4).

3.11. Iš 2022-03-30 objektų apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta 2022-03-01 iš nukentėjusiojo E. S. paimtų kelnių apžiūra. Protokole nurodyta, kad atlikus kelnių apžiūrą, nustatyta, jog apžiūrimas objektas supakuotas į popierinę pakuotę su paaiškinamaisiais užrašais. Pakuotė atidaroma. Iš pakuotės išimamas objektas - kelnės. Kelnės medžiaginės, džinso tipo medžiagos. Spalva - tamsiai mėlyna. Džinsinės kelnės pažymėtos gamintojo užrašu "Tello". Matuojamas kelnių bendras ilgis - 101 cm. Apžiūrima kelnių priekinė pusė. Ant kelnių priekinėje pusėje mechaninių pažeidimų nėra. Matyti dėvėjimo žymės. Apžiūrima kelnių nugarinė pusė. Ant kelnių dešinės klešnės nuo šoninės siūlės atstumu 3,5 cm. ir nuo liemens juostos viršaus atstumu 24 cm. matyti mechaninis kelnių audinio pažeidimas. Audinio pažeidimas - įtrūkimas 0,3 cm pločio ir 0,7 cm ilgio (matuojant pagal kelnių ilgį). Įtrūkimo kraštai nėra lygūs. Įtrūkimas yra kiauryminis. Aplink įtrūkimą matyti dėmės tamsiai raudonos spalvos, sudžiūvusios, panašios į kraują (el. b. I t. b. l. 190-192, 193-194).

3.12. 2022-04-08 vyr. tyrėjos R. A. nutarimu pneumatinis šautuvas „(duomenys neskelbtini)“, be identifikacinio numerio, priduotas saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje 01-1-07186-22.

3.13. 2022-04-11 Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo 76,27 Eur sumai (el. b. II t. b. l. 33-34).

3.14. 2022-04-27 vyr. tyrėjos R. A. nutarimu objektas - pneumatinis šautuvas „(duomenys neskelbtini)“, be identifikacinio numerio, paimtas 2022-03-01 iš liudytojo R. Z. ir 2022-04-08 nutarimu priduotas saugojimui į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje 01-1-07186-22, perkeltas į išskiriamą ikiteisminį tyrimą (el. b. II t. b. l. 55-58).

4. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 1 d. padarymo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku M. J. į jį tyčia nukreipdamas pneumatinį šautuvą, iššaudamas ir pataikydamas jam į dešinės kojos šlaunį, jį sužalojo, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

5. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistu.

6. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą.

7. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka trijų metų laikotarpyje baustas tris kartus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, dirba, vykdydamas individualią veiklą. Paminėtos aplinkybės ir kaltinamojo M. J. sutikimas, leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai (BK 46 str.). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant šią bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., skirta bausmė subendrintina su 2019-07-30 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 34 MGL (1700 Eur) bauda, visiškai jas sudedant, paskiriant subendrintą bausmę.

8. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

9. Byloje nukentėjusysis E. S. pareiškė 500 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį, Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 76,27 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, šias sumas M. J. įsipareigojo atlyginti per 6 mėnesius. Ieškiniai yra realūs ir pagrįsti byloje surinktais duomenimis, juos pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl ieškiniai tenkintini visiškai (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1-2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nubausti 6 mėn. (šešių mėnesių) trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – skirti 4 mėn. (keturių mėnesių) trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 2 d., skirtą bausmę subendrinti su 2020-07-30 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme 34 MGL (1700 Eur) bauda, visiškai jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 mėn. (keturių mėnesių) trukmės viešuosius darbus, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui ir 34 MGL (1700 Eur) baudą, kurią M. J. įpareigojamas sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam E. S., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 76,27 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 27 euro centus) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo Panevėžio teritorinei ligonių kasai, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, esančios Europos a. 1, 03505, Vilniuje, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir

pripažinęs M. J. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 351 str., 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.

Teisėja Nida Solovjovienė