Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
1A-167-1020/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21501-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
R. Š.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Petras Selilionis, Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-167-1020/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21501-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Simonai Peršinai ir Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,nuteistajam R. Š. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nukentėjusiajam G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. B. atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalies nuostatomis, ši bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo skirta bausme ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. Š. atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktų nuostatomis, R. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. Š. nukentėjusiojo naudai priteista 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei 1 295 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 29 d. apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, lauke, prie nukentėjusiajam G. B. priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su G. B. metu, dėl komposto išpylimo vietos, tyčia sudavė G. B. kumščiu, ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, padarydamas jam dvi muštines žaizdas – apatinėje lūpoje ir smakro srityje po 1 cm ir 3 cm ilgio, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei suėmęs ranka G. B. už ant jo kaklo kabančios grandinėlės, jį smaugė, padarydamas kraujosruvas odoje kakle. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusiojo G. B. įgaliotasis atstovas advokatas Petras Selilionis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžio dalį ir priteisti iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai 2 000 EUR dydžio neturtinę žalą bei visiškai patenkinti nukentėjusiojo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo ir jo naudai iš nuteistojo priteisti 1 186,11 EUR. Taip pat skundu prašoma pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiojo patirtas išlaidas, susijusias su teisine pagalba nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme (450 EUR), ir taip pat jas išieškoti iš R. Š. G. B. naudai.

3. Apelianto įsitikinimu, priteista 500 EUR dydžio neturtinė žala yra nepagrįstai maža, nes nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus; sužalojimus jis gydėsi beveik mėnesį, dėl ištinusio ir pamėlusio veido beveik 3 savaites apskritai negalėjo išeiti iš namų. Nukentėjusiojo veide yra likęs randas, o tai sukelia estetinių nepatogumų; dėl sužalojimo nukentėjusysis negali tinkamai sukąsti žandikaulio, patiria nepatogumus valgant, todėl ateityje jam teks daryti rando šalinimo ir žandikaulio korekcijos operacijas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino bei dėl to nemotyvuotai sumažino nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį net 4 kartus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 500 EUR neturtinės žalos dydis neatitinka Lietuvos teismų formuojamos praktikos, kadangi panašiose bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo yra priteisiama apie 1 500 EUR suma (pvz. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-159-594/2012). Apelianto vertinimu, būtent 2 000 EUR neturtinės žalos suma šiuo atveju būtų adekvati, atsižvelgiant į tai, jog iš nuotraukų matyti, kokie skausmingi ir vizualiai, estetiškai bei morališkai žalingi yra R. Š. padarytos nusikalstamos veikos padariniai. Negana to, nuteistasis ne tik neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas būtų palengvinę G. B. emocinę būklę, bet ir stengėsi išvengti atsakomybės, melavo teismui bei išsisukinėjo nuo pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam. Skunde pažymima ir tai, kad R. Š. sužalojo nukentėjusįjį būdamas neblaivus, o ir praeityje nuteistasis yra ne kartą smurtavęs prieš G. B.. Reziumuodamas nukentėjusiojo atstovas teigia, kad 500 EUR dydžio neturtinės žalos priteisimas neatitinka bylos aplinkybių ir nukentėjusiojo patirtų nepatogumų bei suformuotos teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Atitinkamai skunde pažymima, jog nukentėjusysis iš nuteistojo prašė priteisti ne tik neturtinę, bet ir padarytą turtinio pobūdžio žalą, tačiau dėl šios civilinio ieškinio dalies teismas visiškai nepasisakė – t. y. tai padaryti pamiršo, ir ši nuosprendžio dalis yra nemotyvuota. Todėl prašoma šioje dalyje nuosprendį pakeisti ir išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai 1 186,11 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimą.

4. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas netinkamai nustatė dvi aplinkybes, turinčias esminės reikšmės sprendžiant nuteistojo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės klausimus, o taip pat neteisingai charakterizuojant nukentėjusįjį – tai, kad pastarasis veikos padarymo metu buvo stipriai neblaivus ir, jog nukentėjusysis elgėsi rizikingai ir provokavo nuteistąjį.

5. Pasak apelianto, nukentėjusysis pripažino, jog įvykio dieną išgėrė porą butelių alaus, tačiau nuo tokio kiekio nukentėjusiojo kraujyje esanti alkoholio koncentracija negalėjo siekti 2,67 promilės. Tokios būsenos asmuo jokiu būdu negalėtų normaliai dirbti, ką prieš užpuolimą darė G. B.. Juo labiau, keltina prielaida, kad tokiu atveju alkoholio koncentracija nukentėjusiojo kraujyje jo užpuolimo momentu turėjo būti gerokai aukštesnė, nes nuo įvykio iki nukentėjusiojo neblaivumo patikros praėjo dar kelios valandos. Taip pat nurodoma, kad po įvykio nukentėjusysis gulėjo ant žemės, be sąmonės, iki atvažiavo pareigūnai ir nuvežė jį į ligoninę, kur G. B. buvo atlikta burnoje ir ant lūpų esančių žaizdų siuvimo operacija, dezinfekuojant jas alkoholio turinčiu dezinfekciniu skysčiu. Todėl, apelianto įsitikinimu, normalu, jog tikrinant nukentėjusiojo blaivumą pučiant orą į alkotesterį, o ne imant tiesioginį mėginį iš kraujo, buvo nustatyta tokia didelė alkoholio koncentracija. Apelianto įsitikinimu, policijos pareigūno parodymai apie nukentėjusiojo svirduliavimą ir alkoholio kvapą nepatvirtina jo sunkaus girtumo laipsnio, kadangi nukentėjusysis buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, todėl galėjo svirduliuoti, o alkoholio kvapas galėjo sklisti tiek nuo nuteistojo, tiek nuo nukentėjusiojo, dėl prieš tai išgerto nedidelio alkoholio kiekio. Taigi šios aplinkybės ir paties nukentėjusiojo vidinis vertinimas, apelianto teigimu, patvirtina faktą, kad nukentėjusiojo neblaivumas įvykio metu galėjo svyruoti tarp 0,4 iki 0,8 promilės. Tad nėra pagrindo teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. buvo stipriai neblaivus.

6. Apeliantas nurodo ir tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. neatliko jokių rizikingų ar nuteistąjį provokuojančių veiksmų. Pirmiausia apeliantas pažymi, kad nuteistasis ir jo sutuoktinė davė melagingus ir prieštaringus parodymus, dėl neva nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų R. Š. žmonos atžvilgiu ir teismas pagrįstai nesutiko su šiais paaiškinimais. Visgi, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, apelianto įsitikinimu, provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu negalima laikyti aplinkybės, kad pastarasis atvežė išpilti lapus į jam priklausančio sklypo pakraštį, kurį yra neteisėtai apsitvėręs R. Š.. Nuteistasis jau anksčiau žinojo, kad nurodyta sklypo dalis priklauso nukentėjusiajam, o tą patvirtina ir matininko paaiškinimai, esantys byloje. Pats nuteistasis teismo posėdyje nurodė, kad jam šie matavimai žinomi ir pagal juos jis jau kurį laiko svarsto kaip šią problemą išspręsti. Pasak apelianto, nuteistasis teigia, kad nukentėjusysis į šią, jam priklausančią sklypo dalį jau ne pirmą kartą vežė lapus, dėl ko nuteistasis į tai paprasčiausiai nekreipė dėmesio – taigi pats nuteistasis patvirtino, kad lapų vežimas į nukentėjusiajam priklausiančią sklypo dalį nebuvo nei neteisėtas, nei provokuojantis, nei rizikingas. Todėl aptariamos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvo pagrindo konstatuoti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nukentėjusysis palaikė savo atstovo apeliacinį skundą, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, dėl kurios nepasisakė apylinkės teismas, ir nukentėjusiojo patirtas 450 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl jo atstovavimo apeliaciniame procese.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo G. B. atstovo advokato P. Selilionio skundas atmestinas.

8. Įvertinęs apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas. Be kita ko apylinkės teismas nustatė pagrįstą ir proporcingą nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, nepriteisė turtinės žalos, kurios nukentėjusiojo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės ir neprašė priteisti, o taip pat visiškai pagrįstai konstatavo nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus.

Dėl ginčijamų faktinių aplinkybių – nukentėjusiojo neblaivumo lygio ir provokuojančio elgesio

9. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiojo girtumas buvo nustatytas neteisingai, kadangi jis buvo matuojamas pučiant orą į alkotesterį, iškart po pastarajam padarytų žaizdų burnoje dezinfekavimo spiritu. Apeliaciniame skunde teigiama, jog dienos metu nukentėjusysis išgėrė tik nedidelį kiekį alkoholio, todėl jam objektyviai negalėjo būti nustatytas toks neblaivumo laipsnis, koks užfiksuotas byloje. Visgi, įvertinęs bylos duomenų visumą, apygardos teismas kategoriškai nesutinka su tokia nukentėjusiojo pateikiama versija.

10. Pirmiausia teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų policijos pareigūnų Ž. A. ir E. J., kurie atvyko pagal iškvietimą į įvykio vietą, parodymais. Abu pareigūnai nurodė, kad jiems atvykus, du akivaizdžiai neblaivūs asmenys konfliktavo – kas rodo, jog pareigūnams atvykus nukentėjusysis G. B. buvo sąmoningas (negulėjo ant žemės be sąmonės) ir pareigūnams buvo vizualiai matyti pastarojo neblaivumas. Liudytojas Ž. A., atsakydamas į nukentėjusiojo atstovo klausimą, teisiamajame posėdyje patikslino, kad „įvykio metu akivaizdžiai abu buvo neblaivūs. Tai buvo matyti iš judesių, kalba buvo nerišli, jautėsi stiprus alkoholio kvapas“ (parodymai duoti 2018 m. lapkričio 5 d. teisiamajame posėdyje). Taigi vien policijos pareigūnų parodymai aiškiai rodo, jog abu įvykio dalyviai buvo stipriai neblaivūs ir vien tai paneigia apelianto teiginius, siekiant parodyti mažesnį nukentėjusiojo neblaivumą nei buvo nustatytas. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir alkotesterių duomenys, kad abiems konflikto dalyviams buvo nustatytas sunkus ir labai panašus neblaivumo laipsnis (R. Š. – 2,69 promilės; G. B. – 2,67 promilės). Atsižvelgiant į jau minėtus liudytojų parodymus, teismas atmeta apelianto teiginius, jog didelė alkoholio koncentracija galėjo būti nustatyta alkotesterį naudojant iškart po žaizdų burnoje dezinfekavimo spiritiniu skysčiu. Kaip minėta jis dar iki nuvežimo į ligoninę buvo stipriai neblaivus, be to, nukentėjusiojo girtumas buvo nustatytas ne iš karto po jam suteiktos medicininės pagalbos ir apelianto nurodomo burnos dezinfekavimo, o tik pristačius jį į policijos komisariatą. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apelianto argumentai yra nepagrįsti ir rodo siekį sušvelninti savo ir atitinkamai pabloginti kaimyno, su kuriuo ilgą laiką konfliktuoja, teisinę padėtį.

11. Atitinkamai teisėjų kolegija negali sutikti ir su apelianto argumentu, kad G. B. neprovokavo R. Š. smurtinio elgesio. Apelianto įsitikinimu, kadangi toje vietoje kompostą nukentėjusysis pildavo nuolat, tai nebuvo kažkoks išskirtinis atvejis, kuris galėjo sukelti didelį nuteistojo pyktį ar jį išprovokuoti. Visgi vien tai, kad R. Š. faktiškai valdomo sklypo dalis galimai priklauso G. B. (jei remtis matininko parodymais), apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad komposto – t. y. pūdinio, organinių atliekų, išpylimas šalia R. Š. namo nelaikytinas asmenį provokuojančiu elgesiu. Šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl šios sklypo dalies priklausomybės (iš matininko parodymų matyti, kad susitarimas tarp šalių nepasirašytas), visgi iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad minėtas R. Š. sklypas yra aptvertas tvora, šalia išpylimo vietos stovi šiam asmeniui priklausantis namas, todėl atliekų vežimas ir pylimas faktiškai kito asmens gyvenamojoje erdvėje, turint omenyje aiškiai konfliktinius kaimynų santykius, akivaizdu, jog provokavo R. Š.. Taigi apylinkės teismas pagrįstai įžvelgė R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apibrėžiamą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

12. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apelianto kvestionuojamos faktinės bylos aplinkybės yra pagrįstos abejonių nekeliančiais objektyviais duomenimis.

Dėl neturtinės žalos dydžio

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šios žalos dydį yra teismo kompetencija, kuris tai darydamas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie principai yra vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje laikėsi BPK ir CK reikalavimų, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeistinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo, sąžiningumo kriterijais, bei ypatingai pabrėždamas paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, konstatavo, kad nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga bus 500 EUR suma. Su tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas negali nesutikti. Nekartodama jau šioje nutartyje teisėtomis ir pagrįstomis pripažintų išvadų apie tai, kad įvykio metu pats nukentėjusysis (t. y. ne tik nuteistasis) buvo stipriai neblaivus bei atliko kaltininką provokuojančius veiksmus, teisėjų kolegija be kita ko pabrėžia, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo yra susiklostę konfliktiški santykiai, o nukentėjusysis aiškiai siekia sumenkinti savo veiksmų įtaką konfliktui bei pabloginti nuteistojo teisinę padėtį. Nukentėjusysis dalyvavo teismo posėdyje ir kolegija turėjo tiesioginę galimybę vizualiai įsitikinti, kad akcentuojami padariniai nėra tokie, kokius siekia pagrįsti apeliantas. Kolegija sutinka su tuo, kad dėl įvykio gali būti įžvelgiamas randas, tačiau jis nėra nei akivaizdus, nei aiškiai pastebimas ir kaip nors bjaurojantis veidą. Atitinkamai apeliaciniame skunde nurodyti kiti nukentėjusiojo traumos padariniai – kad pastarasis dėl jos sunkumo nesirodė viešumoje, yra iš esmės nepagrįsti objektyviais duomenimis, o byloje esančios nukentėjusiojo nuotraukos po įvykio nerodo itin sunkių potrauminių požymių. Nustatant konkretų byloje priteistiną neturtinės žalos dydį, kiekvienu atveju situacija turi būti vertinama individualiai, juolab situacijose, kai žalą lemia ir paties nukentėjusiojo elgesys. Šiuo atveju nustatytas žalos dydis nėra aiškiai neteisingas, priešingai tokioje situacijoje padidinus nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį būtų ne tik pažeisti CK 6.250 straipsnyje apibrėžti šios žalos rūšies nustatymo kriterijai, tačiau ir konstituciniai proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

Dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų

16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai neįvertino, t. y. „pamiršo“ išspręsti klausimą dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos, kuri yra lygi 1 186,11 EUR. Kokia tai žala ir kas ją įrodo apeliaciniame skunde nepasakoma.

17. Dar 2017 m. birželio 22 d. skunde privataus kaltinimo tvarka dėl R. Š. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atstovas nurodė, jog jo atstovaujamasis patyrė iš viso 1 186,11 EUR dydžio turtinę žalą. Pasak atstovo, šią žalą sudarė 20 EUR žala dėl sugadintų drabužių, 10 EUR žala dėl nutrauktos grandinėlės, 136,11 EUR dydžio prarastos pajamos dėl negalėjimo dirbti ir 1 020 EUR dydžio išlaidos teisinei pagalbai (t. 1, b. l. 113). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusiojo atstovas pirmosios instancijos teisme neprašė priteisti jokios turtinės žalos ir nurodė, kad „nukentėjusysis prašo priteisti 2 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti procesines išlaidas“. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam jo patirtas 1 295 EUR bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 159). Visas, teisme reikalautas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 295 EUR, pirmosios instancijos teismas priteisė ir tai aiškiai matyti iš teismo rezoliucinės dalies, todėl apeliacinio skundo reikalavimo priteisti 1 186,11 EUR turtinę žalą, iš kurių didžioji dalis, t. y. net 1 020 EUR, yra vėlgi proceso išlaidos, yra aiškiai nepagrįstas. Pirminio reikalavimo kontekste teismas nepasisakė tik dėl 166,11 EUR sumos, t. y. dėl 20 EUR žalos, patirtos dėl sugadintų drabužių; 10 EUR žalos, patirtos dėl nutrauktos grandinėlės; 136,11 EUR prarastų pajamų dėl negalėjimo dirbti. Teismas pabrėžia, kad nukentėjusiojo atstovas teisme apie šį reikalavimą nekalbėjo, tad teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas jį pamiršo nėra visiškai teisingi.

18. Pareiga pagrįsti padarytos žalos dydį tenka pačiam nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui, kuris privalo procese veikti aktyviai ir pateikti būtinus įrodymus šiai žalai pagrįsti. Byloje nėra įtikinamų įrodymų, kad nukentėjusiojo drabužiai buvo suplėšyti, iškruvinti ar kitaip apgadinti, ir kad tokių apgadinimų žala sudaro 20 EUR. Byloje pateikta grandinėlės nuotrauka (t. 1, b. l. 128) neleidžia daryti išvados, kad ji buvo sugadinta. Iš nuotraukos nematyti jokių aiškiai pastebimų defektų, o net jei tokie išties buvo, nėra jokių įrodymų apie tai, kada tokie sugadinimai buvo padaryti. Taigi šioje dalyje turtinė žala laikytina neįrodyta. Apygardos teismas sutinka, kad byloje yra duomenų apie tai, kad po įvykio tam tikrą laiką G. B. buvo nedarbingas (t. 1, b. l. 122–123). Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė konkrečių duomenų, kurie leistų daryti konkrečias išvadas apie jo negautas pajamas dėl nedarbingumo. Tokie duomenys nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu, nei nukentėjusiajam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme. Taigi net ir darant prielaidą, kad tokią žalą nukentėjusysis galėjo patirti, teismas, iš byloje esančių duomenų negali to konstatuoti ar tuo labiau nustatyti konkretaus padarytos žalos dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti tik pirminėje tyrimo stadijoje reikšti reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėjami ir įrodyti, apie tokią žalą apskritai nebuvo kalbama, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas ir jo keisti nėra pagrindo.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas – apelianto ginčijamos bylos faktinės aplinkybės yra nustatytos objektyviai, o žalos atlyginimo klausimai išspręsti laikantis BPK ir CK nuostatų. Tokios išvados reiškia, jog nukentėjusiojo atstovo inicijuotas apeliacinis procesas nebuvo jam palankus. Dėl to nukentėjusiojo prisiimtos ir patirtos proceso išlaidos negali būti perkeltos teisingo teismo nuosprendžio neskundusiam nuteistajam. Taigi nukentėjusiojo ir jo atstovo reikalavimas priteisti apeliacinio proceso metu patirtas 450 EUR dydžio proceso išlaidas – atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. atstovo advokato Petro Selilionio apeliacinį skundą ir prašymą priteisti dėl apeliacinio proceso patirtas proceso išlaidas atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis