- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- 1-292-1081/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-000537-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei I. G., kaltinamajam T. J., nukentėjusiajam E. R., jo atstovui advokatui R. G.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. liepos 10 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, 2020 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 26 MGL (1300 Eur) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2020 m. sausio 1 d. apie 22.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), T. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu, kilus konfliktui su E. R., pastarąjį abejomis rankomis pastūmė, o E. R. pastūmus atgal, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė E. R. į veido sritį, po ko šis nugriuvo ant grindų. Nugriuvusiam ant grindų E. R., T. J. spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas. Po kelių minučių konfliktui atsinaujinus, T. J. ne mažiau kaip 2 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė E. R. į veido sritį ir šiais savo veiksmais padarė E. R. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir paakiuose bei skruostų viršutinėje dalyje, tarpuakio odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą, poodines kraujosruvas abiejose kaktos pusėse ir dešinėje pakaušio pusėje bei kairio peties sąnario priekiniame ir šoniniame paviršiuje, nedideles apvalias grupines abiejų žastų priekinio paviršiaus poodines kraujosruvas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus.
T. J. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sausio 1 d. išgertuvių metu buvo pirty ir nukentėjusysis pradėjo priekabiauti prie jo tetos. Vieną kartą jį perspėjo, kad nusiramintų. Po to išvažiavo pas jį į namus ir nukentėjusysis toliau tą patį darė. Pradėjo jo gyvenimo draugę vadinti „žiurkike“, taip ir gavosi konfliktas. Nukentėjusysis jam pirmas griebė už kaklo, o jis jį nustūmė ir trenkė su kumščiu į veidą. Nukentėjusysis nugriuvo, kėlėsi ir dar kartą jam dėjo. Sudavė su rankomis ir kojomis. Tada jį išvarė į kitą kambarį. Nukentėjusysis vėl pradėjo, sakė „tuoj suvažiuos visi“, todėl atėjo dar kartą ir dar kartą sudavė jam į veidą. Kiek tiksliai kartų sudavė neatsimena, galėjo suduoti du kartus. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, yra jo veiksmų pasekmė. Savo poelgį vertina blogai, dėl to gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jei nebūtų buvęs pasvaigęs, būtų tik išprašęs nukentėjusįjį iš namų. Su ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo išlaidas vaistams ir neturtinę žalą, nesutinka su civilinio ieškinio dalimi dėl 3000 Eur žalos kaip negautų pajamų priteisimo. Žino, kad nukentėjusysis ir po sužalojimų dirbo, tinkavo sienas. Pats nematė, kad nukentėjusysis po įvykio dirbo, jam draugai apie tai pasakojo. Sutinka, kad nukentėjusysis dirbdamas per mėnesį uždirba apie 1500 Eur. Jis pats dirba Olandijoje, įrenginėja laivus, per mėnesį uždirbdavo apie 3000 Eur. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą per tris mėnesius.
Nukentėjusysis E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo darbas yra vidaus apdaila – tinkavimas. Per mėnesį vidutiniškai uždirba 1500 Eur. Dirba su verslo liudijimu, 1500 Eur gauna neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius, gauna 100-120 Eur mažiau. Dėl kaltinamojo teiginių, kad jis po įvykio dirbo, nesutinka, nes po tokių sumušimų net į gatvę bijodavo išeiti, buvo visas mėlynas. Jei reikėdavo padėti broliui, tai nuvažiuodavo į darbą tik vakarais, kad žmonės jo nematytų. Apie pusantro mėnesio negalėjo taip dirbti, kaip dirbo anksčiau. Tuo metu turėjo darbo pasiūlymų, darbai nebuvo sustoję, nes žiema buvo šilta. Sutarčių su žmonėmis nesudaro, todėl įrodymų apie konkrečius darbo pasiūlymus neturi. Neturtinė žala – tai važinėjimas pas gydytojus, ilgą laiką buvo galvos skausmai, skaudėjo petys, rankoje nebuvo jėgos. Dėl peties skausmo darė peties, vėliau stuburo rentgeną, gavo siuntimą tomografijai, bet išsitirti dėl paskelbto karantino nebegalėjo. Peties skausmas atsinaujina iki šiol. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo išeiti į viešumą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
2020 m. sausio 3 d. protokolo - pareiškimo duomenimis, kuriame užfiksuota, jog pageidaujantis apie įvykį pranešti E. R. nurodė, kad 2019 m. sausio 1 d. apie 22:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), T. J., išgertuvių metu, kilus konfliktui jį sumušė. Dėl tokio T. J. elgesio patyrė fizinį skausmą, nes buvo sumušta galva ir veidas (1 t. b. l. 11, 18);
2020 m. sausio 1 d. asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, patvirtinančiu, kad T. J. 2020 m. sausio 1 d. 23.16 val. nustatytas 1,04 promilių girtumas (1 t. b. l. 30);
2020 m. sausio 1 d. asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, patvirtinančiu, kad E. R. 2020 m. sausio 1 d. 23.20 val. nustatytas 2,18 promilių girtumas (1 t. b. l. 31);
nukentėjusiojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. sausio 1 d. kartu su draugais šventė Naujuosius metus pirtyje „Vienkiemis“. Baigus švęsti pirtyje, jis, T. J., T. J. ir S. J. nusprendė išgertuves pratęsti pas T. J. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pas T. J. į butą nuvažiavo apie 18:00 val. Bute, t. y. svetainėje, toliau šventė Naujuosius metus ir gėrė alkoholinius gėrimus. Prie išgertuvių prisijungė ir T. J. sugyventinė G. K.. Apie 22:00 val. tarp jo ir T. J. įvyko konfliktas. Konfliktą sukėlė jo draugė G., kuri jį pradėjo įžeidinėti, vadindama storuliu. Jis į jos įžeidimą stengėsi nereaguoti, tačiau G. K., matydama, kad jis nekreipia į tai dėmesio, toliau jį įžeidinėjo. Kadangi jam tokie užgauliojimai nepatiko, jis jai pasakė, kad pati yra ne ką geresnė. T. J., išgirdęs tokias replikas, pradėjo sakyti, kad ji yra normali mergina. Jis jam asmeniškai, kitiems negirdint pasiūlė pasidomėti su kuo ji gyveno. T. jam pradėjo sakyti, kad einam į šoną pasikalbėti. Nieko blogo neįtardamas pagalvojo, kad jis nori dar daugiau sužinoti apie G. Paėjus kiek toliau svetainėje, netoli išėjimo, T. J. trenkė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį, t. y. į kairę pusę. Kadangi buvo neblaivus, neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant grindų. Jam gulint ant nugaros, T. pradėjo jį spardyti koja. T. jį spardė nemažiau kaip 6-8 kartus, į įvairias kūno vietas, daugiausiai spardė į veidą bei galvą. Tuo metu, kai T. J. jį spardė, gulėdamas matė, kaip kiti dalyviai atsistoję stovėjo ir žiūrėjo. T. baigus jį spardyti, jis atsikėlė ir paprašė, kad atiduotų jo daiktus, t. y. telefono, buto, automobilio raktus, kadangi norėjo važiuoti namo. Kai atsikėlė nuo grindų, jam kraujavo nosis ir dešinės akies vokas, kadangi jis buvo prakirstas, taip pat abiejose veido pusėse buvo patinimai. Kažkas iš dalyvių, galimai T., paskambino jo broliui S. R., kad atvažiuotų jį išsivežti. Grįžus į namus, jam pasidarė bloga, pradėjo blogėti sveikata, todėl brolis jį nuvežė į Kretingos ligoninę. Ten jam pasakė važiuoti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur buvo diagnozuotas galvos ir veido sumušimas (1 t. b. l. 60-61, 63);
liudytojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. sausio 1 d. dienos metu, tikslaus laiko nepamena, su savo sugyventine S. J., jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvyko į sodybą „Vienkiemis“, kadangi juos pakvietė ten atvykti pasėdėti į pirtį, pasimaudyti baseinuose. Jiems atvykus, ten jau buvo daug žmonių, tarp jų ir E. R., T. J. ir G. K.. Sodyboje „Vienkiemis“ visi vartojo alkoholinius gėrimus, kol buvo sodyboje jokių rimtų konfliktų nevyko, be to, kad jo sugyventinė S. jam pasakė, kad E., sėdėdamas sūkurinėje vonioje, lietė jos kojas. Tuomet jis E. perspėjo, kad jis taip daugiau nedarytų, tačiau jokio konflikto tarp jų nekilo, E. po jo perspėjimo prie S. nebelindo. Vakare, tikslaus laiko nepamena, apie 18:00 val., kai užsidarė sodyba, nusprendė vykti išgertuves pratęsti pas T. J. į butą adresu (duomenys neskelbtini). Pas T. J. bute toliau visi šventė, šoko. Bešokdamas pamatė, kaip T. J. vieną kartą, nematė kurios rankos kumščiu trenkė E. R. į veido sritį, po ko E. nukrito ant žemės. Ar E. gulint ant žemės T. jam spyrė, nematė, viskas vyko labai greitai. Kai E. atsistojo, jis, S. ir G. puolė juos skirti, kad nevyktų tolimesnis konfliktas. Priežasties, dėl ko T. trenkė E., nežino. Palydėjo E. prie kriauklės, kadangi jo veidas buvo kruvinas, o T. tuo metu buvo kitame kambaryje. Kadangi buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio, kai kurių įvykio aplinkybių nepamena. Nepamena ar jam beprausiant E. veidą, T. buvo atėjęs į tą patalpą, ar ne (1 t. b. l. 77-78, 80);
liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. sausio 1 d. dienos metu, tikslaus laiko nepamena, jos sugyventiniui T. J. paskambino jo draugas, kuris pakvietė juos atvykti į sodybą „Vienkiemis“ pasimaudyti sūkurinėje vonioje bei pasikaitinti pirtyje. Apie 16:00 val., tikslaus laiko nepamena, jie su T. nuvyko į minėtą sodybą, ten pramogavo, vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint sūkurinėje vonioje, E. R. pradėjo elgtis nepagarbiai jos ir S. J. atžvilgiu: E. savo kojų pėdomis pradėjo liesti jos kojas, sritį ties lytiniais organais, tą patį darė ir S. Jai tai labai nepatiko, ji pasitraukė atokiau nuo jo, o S. pasakė savo sugyventiniui T. J., kuris perspėjo, kad jis daugiau taip nebesielgtų. E. į įspėjimą sureagavo ir daugiau prie jų nebelindo. Apie 18:00 val. nusprendė išvykti ir išgertuves pratęsti pas juos su T. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ji, T. J., S. J., T. J., E. R. išvyko pas juos į butą. Bute vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi, šoko. Apie 22:00 val., tikslaus laiko nepamena, nusprendė, kad jau skirstysis į namus. Ji iškvietė du taksi automobilius: vieną S. su T. ir kita E. Tuomet paklausė E. ar jis turi pinigų susimokėti už taksi, jis jai atsakė, kad kas kviečia, tas ir moka. Ji atsakė „rink, ką kalbi, nes plosiu tau per veidą ir tu atsijungsi"“, o E. jai atsakė „žiurkike, kas kviečia taksi, tas ir moka“. Tuomet tarp jos ir E. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vienas kitą įžeidinėjo, ji E. pavadino „storuliu“, o jis ją daug kartų pavadino „žiurkike“. Konflikto metu E. pradėjo ją šmeižti, sakydamas, kad sodyboje „Vienkiemis“ ji lindo prie T. ir T. pasakė „ar tu žinai, ką tavo žiurkė išdarinėja tau už nugaros, aš turiu vaizdo įrašų“. Tai išgirdęs T. J., norėdamas ją apginti, abiem rankom pastūmė E., tuomet E. stūmė T. atgal, o T. rankos kumščiu trenkė E. į veido sritį, po ko E. nukrito ant žemės. E. begulint T. jį spardė kojomis į veido sritį, kiek tiksliai kartų spyrė pasakyti negali, bet maždaug 5 kartus. Kol T. E. spardė, ji, S. ir T. bandė patraukti T.. Ji T. nusivedė į kitą kambarį ir bandė nuraminti, o T. nusivedė E. į virtuvę apiprausti, nes E. veidas buvo kruvinas. Jie visi prašė E., kad jis išeitų lauk, tačiau jis nėjo, o įvairiais žodžiais įžeidinėjo T., sakė, kad jam atkeršys. Tai išgirdęs T. vėl supyko ir puolė E., ne mažiau dviejų smūgių trenkė E. dešinės rankos kumščiu į veido sritį (1 t. b. l. 83-85, 87);
liudytojos S. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. sausio 1 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, ji su sugyventiniu T. J. išvyko į sodybą „Vienkiemis“, nes juos pakvietė T. paskambinęs jo draugas. Kai atvyko į sodybą, ten jau buvo T. J., G. K., E. R. ir D. V.. Visi pramogavo sūkurinėje vonioje, vartojo alkoholinius gėrimus, viskas buvo gerai. Vos tik jiems atvykus E. jau buvai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Ji su G. įlipo į sūkurinę vonią, kurioje tuo metu jau sėdėjo E.. Jiems besėdint vonioje, E. pradėjo rankomis liesti jos šlaunis, kas jai labai nepatiko. Ji jam pasakė, kad jis prie jos nelįstų, tačiau jis į jos pasakymą nesuragavo ir toliau lietė jos šlaunis, todėl ji apie tai pasakė sugyventiniui T.. T. perspėjo E., kad jis liautųsi taip daryti, E. į T. perspėjimą sureagavo ir daugiau prie jos nebelindo. Maždaug apie 18:00 val. baigėsi jų laikas būti sodyboje, todėl visi nusprendė vykti pas T. J. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Būnant pas T. bute viskas buvo gerai, visi šoko, linksminosi, niekas nekonfliktavo. Bešokdama išgirdo, kaip E. G. pavadino „žiurke“, tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Išgirdusi didelį triukšmą, atsisuko į koridoriaus pusę ir pamatė ant žemės pargriautą E., kurio visas veidas buvo kruvinas. Matė kaip G. su T. bandė atitraukti T. nuo E., atitraukusi T., G. išsivedė į kitą kambarį, kas vyko toliau nepamena. Kaip T. smūgiavo E. bei jį spardė nematė, bet iš įvykusio konflikto suprato, kad E. veidą sužalojo T. (1 t. b. l. 90-91, 93);
2020 m. sausio 10 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 25/2020 (03), kurioje konstatuota, kad E. R. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir paakiuose bei skruostų viršutinėje dalyje, tarpuakio odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, poodinės kraujosruvos abiejose kaktos pusėse ir dešinėje pakaušio pusėje bei kairio peties sąnario priekiniame ir šoniniame paviršiuje, nedidelės apvalios grupinės abiejų žastų priekinio paviršiaus poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti buka jėga, daugiausia nuo sumušimo. Nedidelės apvalios grupinės abiejų žastų priekinio paviršiaus poodinės kraujosruvos būdingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirštų galais. E. R. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 107-108).
BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino žmogų.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą T. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, konflikto su E. R. metu, tyčia sudavė kumščiu E. R. į veido sritį, o šiam nugriuvus spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas bei, konfliktui atsinaujinus, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė E. R. į veido sritį, tokiu būdu padarydamas E. R. nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą atitinkančius sužalojimus.
Kaltinamojo T. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu ir būdamas neblaivus, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Skiriant bausmę T. J. atsižvelgtina į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (teistas, teistumas neišnykęs (1 t. b. l. 136-137), administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs (1 t. b. l. 130-135), psichikos sveikatos centre lankėsi (1 t. b. l. 143), šiuo metu nebedirba.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo T. J. skirti prokurorės pasiūlytos griežčiausios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės - laisvės atėmimo, net ir atidedant jos vykdymą, nes teismo vertinimu bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Kaltinamajam pripažinus kaltę ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. liepos 10 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2020 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme - 26 MGL (1300 Eur) bauda ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir 26 MGL (1300 Eur) bauda.
T. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas ( 1 t. b. l. 171-172, 174-175), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Paimtas dokumentas, T. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas T. J..
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 114,92 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo( 1 t. b. l. 115-117) tenkintinas visiškai, kadangi jis visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kadangi dėl kaltinamojo T. J. veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydytas, jam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iš kaltinamojo T. J. priteistina Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 114,92 Eur turtinės žalos.
Nukentėjusysis E. R. prašė priteisti 3051,11 Eur turtinės žalos, 2000 Eur neturtinės žalos ir 786,50 Eur atstovavimo išlaidų.
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusiojo prašomą priteisti 3051,11 Eur turtinę žalą sudaro 51,11 Eur už vaistus, medicininę priežiūrą ir 3000 Eur negautų pajamų. Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė 51,11 Eur turtinę žalą pirkdamas vaistus, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 3000 Eur turtinės žalos, kurią sudaro jo negautos pajamos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad per mėnesį uždirba apie 1500 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius 100-120 Eur mažiau. Taip pat nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų nedirbo maždaug pusantro mėnesio. Pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis vykdo statybos apdailos darbus pagal verslo liudijimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis turėjo darbo pasiūlymų/užsakymų, kurių negalėjo vykdyti dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nepateikė, nes jo teigimu rašytinių sutarčių su užsakovais nesudarinėja. Aplinkybės, kad nukentėjusysis vykdo statybos apdailos darbus ir per mėnesį uždirba apie 1500 Eur, neginčijo ir kaltinamasis, tik nesutiko, kad nukentėjusysis po įvykio du mėnesius nedirbo, nes jo draugai teigė matę jį dirbantį.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus įrodymus apie vykdomą veiklą ir paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu apie veiklos pobūdį ir iš jos gaunamas pajamas, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir tai, kad nukentėjusiojo teigimu jis dėl patirtų sužalojimų nedirbo apie pusantro mėnesio, o ne du mėnesius, kaip nurodyta ieškinyje, sprendžia, jog nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos negalėjo dirbti ir negavo pajamų, tačiau nukentėjusysis neįrodė, jog jo negautos pajamos sudaro būtent 3000 Eur, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 2000 Eur eurų negautų pajamų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai, nukentėjusiojo E. R. sveikata sutrikdyta nežymiai.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. R. dėl sumušimo buvo padarytos daugybinės kraujosruvos, tarp jų ir abiejų akių vokuose ir paakiuose bei skruostų viršutinėje dalyje, dėl ko nukentėjusysis negalėjo rodytis viešumoje, buvo apriboti jo socialiniai ryšiai, galimybės dirbti. Nukentėjusiojo teigimu jam ilgą laiką skaudėjo galvą ir sumuštą petį, dėl to ne vieną kartą kreipėsi į gydytojus, ir nors nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad jam po įvykio buvo atliekami peties ir stuburo rentgeno ar kiti tyrimai, teismui nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl yra pagrindas jam priteisti neturtinę žalą.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, tai, kad kaltinamasis veiką padarė tiesiogine tyčia, kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas (oficialiai šiuo metu nedirba, teigė, jog iki įvykio dirbo Olandijoje ir gaudavo apie 3000 Eur atlyginimą), teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, ir sprendžia, jog E. R. prašoma 2000 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiojo naudai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusysis E. R. pateikė prašymą priteisti 786,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimą procese, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, jog prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl yra pagrindas jas priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo T. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. J. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. liepos 10 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2020 m. sausio 13 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme - 26 MGL (1300 Eur) bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir 26 MGL (1300 Eur) baudą.
T. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Paimtą dokumentą, T. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. J..
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. J. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 114,92 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 92 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš T. J. 2051,11 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą 11 ct) turtinės ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš T. J. nukentėjusiajam E. R. 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) atstovavimo išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.