Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai M. M., jos atstovams advokato padėjėjams Ovidijui Speičiui, Artūrui Tukleriui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. N., gimęs 1937 m. sausio 3 d. Alytaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. N. 2019 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)., vairuodamas transporto priemonę - automobilį VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas antra eismo juosta kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino savo važiavimo greičio, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėją nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų per perėją ,jam iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją M. M. dėl to ją partrenkė ir padarė kūno sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. N. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad šių metų sausio mėnesį jam sugedo klausos aparatas, todėl jis 2019 m. sausio 15 d., apie 11 val. važiavo į klinikas. Iš klinikų jis važiavo (duomenys neskelbtini)gatve prie stadiono, norėjo apsisukti ir sugrįžti į Savanorių prospektą, todėl jam reikėjo persirikiuoti K. Petrausko gatvėje į kairę pusę, apsisukti ir grįžti atgal. Jis važiavo antrąja eismo juosta, pravažiavo pėsčiųjų perėją. Jis pamatė, kad kitas automobilis pasuko į kairę, važiavo iš paskos, kas buvo stotelėje ar prie stotelės jis nematė, nes žiūrėjo į priekyje važiavusį automobilį, kuris apsisuko, jis taip norėjo apsisukti, todėl negalėjo vienu metu žiūrėti ir į kairę ir į dešinę puses. Pravažiavus pėsčiųjų perėją staiga pamatė, kaip moteris, pavadino ją „babusia“, atsigulė ant jo automobilio kapoto ir duoda alkūnėmis per jo automobilio kapotą, po to po truputį gražiai nušliaužė ir atsigulė ant kelio. Jis sustabdė automobilį, priėjęs prie moters paklausė: „močiutę, ar nesusižeidei?“, o ji iš karto paklausė, kur jos rankinukas, apie sužeidimus nieko nepasakė, nedejavo. Netrukus sustojo kitas automobilis, jis su to automobilio vairuotoju pakėlė moterį ir paguldė ant jo automobilio sėdynės. Nurodė, kad moteris užšoko ant jo automobilio kapoto jam pravažiavus pėsčiųjų perėją už kokių šeškų metrų. Tuo metu jis važiavo maždaug 5–10 km/val. greičiu. Mano, kad moteris norėjo pasipelnyti, todėl išlindo iš pirmos eismo juostos ir užšoko ant jo automobilio kapoto, kai nuo perėjos buvo kokie 5 metrai, jis ją pavežė ant kapoto apie vieną metrą, po to moteris atsigulė ant žemės. Tvirtina, kad moteris viską meluoja, nurodė, kad jo automobilis liko apgadintas, moteriai draudimas išmokėjo tam tikras sumas, o jis iš draudimo nieko negavo. Nuo to laiko jį kamuoja nemiga, jis mato tupinčią ant kapoto moterį. Parodė, kad jis vairuotojo pažymėjimą keitė 1996 metais, prieš tai tikrinosi sveikatą. Tvirtina, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja, nuo to laiko jis sveikatos nesitikrino, kadangi jam to nereikia, teisių keisti nereikia, nes ant teisių parašyta „galioja“. Savo kaltės ir civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis P. N. savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiškai įrodoma liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., prieš 11 val. ji troleibusu atvažiavo ir išlipo (duomenys neskelbtini) arenos stotelėje, kartu išlipo ir jauna mergina. Jos nuėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Tą dieną švietė saulė, nesnigo, buvo šaltoka, kelkraštyje buvo šiek tiek sniego, buvo slidu. Mergina ją aplenkė ir perėjo gatvę, antroje eismo juostoje buvęs tamsios spalvos automobilis ją praleido. Ji taip pat žengė į pėsčiųjų perėją, paėjus gal keturis žingsnius, ji pajuto smūgį į kairę koją, nuo smūgio ji ėmė suktis, nukrito ir prarado sąmonę. Ji atsigavo, kada ją pradėjo tempti ją partrenkusio automobilio vairuotojas ir kitas vyriškis. Ji šaukė „koja, koja“, tačiau vyrai nutempė ją ir paguldė ant automobilio sėdynės. Ji žino, kad tokiu atveju sužaloto asmens negalima judinti. Jai buvo sužalota koja ir galva, ant kaktos buvo didelis gumbas. Gulėdama automobilyje ji pamatė tris jaunas merginas su mobiliais telefonais rankose, jos gal kvietė greitąją pagalbą. Ji šaukė „mano tašė“, kažkas atnešė jos tašę. Kai atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, ją vėl ištempė iš automobilio, kuriame ji buvo paguldyta, ir nunešė į greitosios pagalbos automobilį. Medikai suleido jai vaistų nuo skausmo, pasakė, kad įlenktas ją partrenkusio automobilio kapotas ar sparnas. Nuvežus ją į klinikas, buvo nustatyti blauzdikaulio, šlaunikaulio, dubens kaulų lūžiai, buvo sudaužyta galva, ant kurios buvo didelis gumbas, rankos ir kojos. Ji 8 dienas gulėjo stacionare, po to ją gydė Visagino ligoninėje, kur ją gydė jos sūnus A. M., buvo komplikacijų, jai iki šiol gydo dešinės rankos peties raumens plyšimą, pradėjo judėti tik vežimėlio pagalba, dabar vaikšto su lazda. Ji apie mėnesį gulėjo ligoninėje, po to vieną mėnesį gulėjo slaugos ligoninėje, po to 14 dienų buvo reabilitacija Druskininkuose. Tvirtina, kad ji ėjo per pačią perėją, nupieštas perėjoje baltas linijas, pirmoje eismo juostoje automobilių nebuvo, antroje eismo juostoje stovėjęs automobilis praleido einančią merginą ir vairuotojas turbūt pamanė, kad daugiau per perėja niekas neis. Mano, kad automobilis nestabdė ir trenkėsi į ją visa jėga, kai ją numetė ant žemės automobilis sustojo, ją automobilis partrenkė pirmoje eismo juostoje. Iki šio eismo įvykio ji buvo sveika, lankė linijinius šokius, baseiną, važiuodavo į keliones, gyveno aktyvų gyvenimą, džiaugėsi senatve. Dėl šio eismo įvykio ji patyrė skausmą, stresą, atsirado baimė eiti per gatvę, ji nebegali važiuoti į keliones, po avarijos pablogėjo jos rega, širdies veikla, sapnuoja košmarus, kad ji krenta. Nurodė, kad draudimo įmonė atlygino jai 3 500,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, prašo jos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo ir draudimo įmonės 11,500,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos.

Liudytoja U. M. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., apie 11 val., ji su drauge M. V. ėjo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kuriame mokosi, kalbos katedrą, jos perėjo K. Petrausko gatvę, ėjo iš M. J. gatvės link Parodos kalno. Staiga ji išgirdo smūgio garsą, atsisukusi pamatė moterį ant antroje eismo juostoje buvusio automobilio variklio dangčio, kiek pavažiavęs automobilis sustojo, tada moteris nukrito ant žemės. Pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis kelkraštyje sustojo, išlipęs vyriškis kartu su moterį partrenkusio automobilio vairuotoju ėmė moterį kelti, ar tuo metu moteris buvo sąmoninga ji nematė, tačiau ji sakė vyriškiams, kad moters kelti negalima, kad gali būti stuburo ar galvos traumos. Tačiau kai ji su drauge pribėgo, vyriškiai moterį jau buvo pakėlę, todėl ji sakė, kad moterį reikia paguldyti, tą patį sakė ir dispečerė. Kai ji buvo prie moters, tuo metu nukentėjusioji buvo sąmoninga, išoriškai kraujo nesimatė. Ji kalbėjo su nukentėjusiajai, pastaroji sakė, kad jai skauda koją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja U. M. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) ėjo kaip pėsčioji iš (duomenys neskelbtini) pastato, kuris yra šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). sankryžos. Jai reikėjo pereiti į kitą gatvės pusę, į autobusų sustojimą. Čia pat buvo ir pėsčiųjų perėja, įrengta ties ta pačia sankryža. Kai ėjo per pėsčiųjų perėją, nematė, kad ja būtų ėję žmonės. Automobilių važiavusių ar sustojusių ją praleisti taip pat nebuvo. Perėjus perėją autobusų stotelė jai buvo kairėje pusėje, todėl pasuko į kairę ir ėjo K. Petrausko g. kryptimi link Vydūno al. Pasukusi nuo pėsčiųjų perėjos taip pat nematė, kad nuo autobusų sustojimo būtų ėję pėstieji link pėsčiųjų perėjos, jų nebuvo nei ant šaligatvio, nei kelio važiuojamojoje dalyje. Praėjusi maždaug 10-15 metrų nuo perėjos link autobusu sustojimo išgirdo bumbtelėjimą, atsisukusi pamatė, kad antroje eismo juostoje link Vydūno al. juda automobilis, kuris po kelių akimirkų sustojo ir priekyje jo krentančią pėsčiąją moterį. Moteris nukrito priekyje automobilio ant asfalto. Tiksliai negali pasakyti, ar automobilis sustojo ir moteris nukrito pėsčiųjų perėjos ribose ar ne. Susidūrimo pradžios nematė. Kai atsisukusi pamatė judantį automobilį, jis iki pilno sustojimo galėjo pavažiuoti apie 2 metrus. Kokia kryptimi ėjo pėsčioji atsakyti negali, nes nematė. Matydama, kad moteris guli ant asfalto, paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją pagalbą. Matė, kad automobilį vairavo vyras, jis buvo šoke, drebėjo. Jis kalbėjo, kad švietė saulė ir nieko nematė. Įvykio vietoje automobilio vairuotojas ir kažkoks kitas vyras pakėlė pėsčiąją nuo asfalto, nors jiems liepė to nedaryti ir ją paguldė į į automobilį ant galinės sėdynės. Priėjusi prie moters ją pakalbino patikrino, ar ji yra sąmoninga, to prašė 112 dispečerė. Pėsčioji sakė, kad jai skauda koją. Sulaukusi, kol atvyks medikai bei policija, iš įvykio vietos išėjo (b. l. 39-40). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d., apie 11 val., jis išlipo iš autobuso K. Petrausko gatvėje prie Ledo arenos, ir ėjo į sveikatos mokslų universitetą į darbą. Jau reikėjo nueiti apie 200-300 metrų iki M. J. gatvės. Diena buvo apyšaltė, švietė saulė. Ji paprastai eina ne šaligatviu, o kerta kampą. Ji pažiūrėjo, ar patogu kirsti kampą ir išgirdo bumptelėjimą. Pakėlusi akis ji pamatė už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos antroje eismo juostoje stovintį tamsios spalvos automobilį, į kurio priekį rankomis atsirėmusi moteris, ji palinko į priekį, atlinko ir, kaip sulėtintame filme, moteris išskėstomis rankomis atbula krenta, jos rankinė nuskrieja į šalį ir moteris nukrenta ant žemės, automobilis jau nejudėjo. Tuo metu pirmojoje eismo juostoje sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyriškis, kuris su moterį parbloškusi automobilio vairuotoju pradėjo kelti moterį. Ji paskambino pagalbos telefonu 112, dispečerė klausė, kiek moteriai metų. Ji kalbėdama ėjo prie nukentėjusiosios, matė, kaip vyriškiai moterį pakėlė. Ji matė, kad viena moters koja keistai sulinkusi, šaukė vyriškiams, kad jos negalima kelti, kita puse gatvės einančios dvi studentės taip pat šaukė, kad negalima moters kelti, toms studentėms eismo įvykis buvo už nugaros. Vyriškiai mėgino moterį sodinti, ji jiems sakė, kad jie nesodintų, o paguldytų moterį. Ji paklausė, kiek moteriai metų, nukentėjusioji atsakė, kad 86 metai, ji apie tai pasakė dispečerei, kuri liepė laukti. Antrojo automobilio vairuotojas išvažiavo, o moterį partrenkusio tamsaus automobilio senyvo amžiaus vairuotojas atsisėdo į automobilį, matėsi, kad jis sukrėstas, jam buvo šokas, mergaitės pasiūlė jam vandens. Ji paklausė vairuotojo, kur jis važiavo, jis atsakė kad važiavo į klinikas taisyti klausos aparato, sakė, kad jis ieško klinikų, per gatvę einančios moteriškės jis nematė, labai švietė saulė, kad jis 50 metų nėra padaręs avarijos. Parodė, kad moterį partrenkusio tamsios spalvos automobilio galas buvo gal du ar trys metrai už perėjos. Parodė, kad pėsčiųjų perėja ir gatvė nebuvo slidžios, automobilis stovėjo ties salele, jo niekas nepatraukė, matė, kad moters rankinė buvo nusviestą už automobilio priekio ir gulėjo važiuojamoje gatvės dalyje beveik per vidurį gatvės, ne pėsčiųjų perėjoje, lyg ir kitas sustojęs vyriškis tą rankinuką paėmė ir padavė nukentėjusiajai.

Liudytoja M. V. parodė, kad 2019 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 11 valandą, ji su savo drauge U. M. išėjo iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kalbų katedros, esančios M. J. gatvėje, ir ėjo link K. Petrausko g. esančios Ledo arenos stotelės. Staiga ji išgirdo automobilio stabdymo garsą ir suprato, kad automobilis kažką partrenkė. Atsisukusi pamatė K. Petrausko gatvės nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje gulinčią moterį, ją partrenkęs automobilis jau buvo sustojęs, iš jo išlipo vairuotojas. Šalia sustojo juodos spalvos automobilis, iš jo išlipo vyriškis, pribėgo prie gulinčios moters, abu vyriškai pradėjo kelti gulinčią moterį. Ji pradėjo šaukti, kad jie nekeltų moters, U. M. skambino pagalbos telefonu 112. Jos abi pribėgo, vyriškiai jau buvo pakėlę moterį, ji atidarė automobilio dureles, sakė, kad jos negalima sodinti, liepė moterį paguldyti. Moteris nieko nesakė, bet dejavo, reiškia kvėpavo, sąmonės praradusi nebuvo. Netrukus atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, policija. Tas kitas vyriškis policijos nelaukė ir išvažiavo. Kaltininkas buvo labai išsigandęs, sakė, kad jį apakino saulė, jis moters nematė, sakė, kad jis važiavo į klinikas, bet pasiklydo ir nerado kelio. Parodė, kad eismo įvykis įvyko perėjoje, po įvykio automobilio iš vietas niekas nepajudino. Ji davė kaltinamajam atsigerti vandens, jis norėjo pagirdyti nukentėjusią moterį, tačiau ji neleido. Tada jis norėjo vežti moterį į klinikas, tačiau ji neleido.

2019 m. sausio 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Kaune, K. Petrausko g. ir M. J. g. nereguliuojamoje sankirtoje esančioje pėsčiųjų perėjoje, nubraižyta eismo įvykio vietos schema, užfiksuota, kad automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi iš karto už pėsčiųjų perėjos, automobilis po eismo įvykio nebuvo judinamas, pateikta fotolentelė su įvykio vietos ir automobilio nuotraukomis (b. l. 9 - 15).

2019 m. sausio 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota Kaune, K. Petrausko g. ir M. J. g. nereguliuojamoje sankirtoje automobilio VW Passat, kurio valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), apžiūra, aprašyta ir įvertinta jo techninė būklė, užfiksuota, kad apgadintas variklio gaubtas (b. l. 16 - 20).

2019 m. sausio 15 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 – osios kuopos 1 – ojo būrio vyriausiosios patrulės A. V. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2019 m. sausio 15 d., 11.06 val., patruliuojant su M. J. gautas pranešimas apie eismo įvykį prie M. J. g. 2, Kaune, partrenkta perėja einanti moteris. Atvykus buvo rastas automobilis VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas P. N. paaiškino, kad jis važiavo K. Petrausko gatve link Sporto g., kai staiga į pėsčiųjų perėją išbėgo moteris ir jis ją kliudė. Nukentėjusioji M. M. buvo labai susijaudinusi, skundėsi labai stipriu kojos skausmu. Atvykę medikai išvežė nukentėjusiąją į klinikas. Patikrinus alkotesteriu vairuotojo blaivumas jam nustatytas 0.00 promilių blaivumas (b. l. 21).

P. N. vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta šio pažymėjimo išdavimo data 1996 m. birželio 14 d. (b. l. 30).

2018 m. sausio 5 d. techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) nurodyta, kad automobilis VW Passat (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus, apžiūra galioja iki 2020 m. sausio 1 d. (b. l. 31).

2019 m. sausio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 720/2019(01) pateikta išvada, kad M. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 80).

2019 m. vasario 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G505/2019 (02) nurodyta, kad M. M. konstatuota kraujosruvos kairio kelio srityje ir akių vokuose, kairio blauzdikalulio išorinio krumplio intrasąnarinis lūžis, kairio šeivikaulio proksimalinio galo ir kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžiai. M. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 73 -74).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis P. N. savo kaltę neigia, mano, kad nukentėjusioji M. M. tyčia užgriuvo ant jo variklio gaubto, norėdama pasipelnyti. Kaltinamasis parodė, kad jis žiūrėjo į kairę pusę, į apsisukantį automobilį, kadangi jam taip pat reikėjo apsisukti (duomenys neskelbtini)gatvėje, kas vyksta dešinėje pusėje jis nematė,, nežiūrėjo, ar kas nors eina, kadangi, kaip pats nurodė, jis negali žiūrėti iš karto į dvi puses. Kaltinamasis važinėja su 1996 m. birželio 14 d. išduotu ir jau seniai negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu, nors už tai jis baustas administracine tvarka, tačiau vis tiek tvirtina, kad šios teisės galioja, nes vairuotojo pažymėjime įrašytas žodis „galioja“. Kaltinamasis nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo 1996 metais nesitikrina savo, kaip vairuotojo sveikatos, mano, kad jo vairuotojo pažymėjimas ir sveikatos patikrinimo pažyma galioja iki jo mirties. Nores teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sakė, kad buvo nuvažiavęs į Kauno klinikas dėl klausos aparato, tačiau eismo įvykio vietoje iš karto po eismo įvykio jis liudytojoms R. B., U. M. ir M. V. sakė, kad jam reikia važiuoti į Kauno klinikas, tačiau jis negali jų surasti. Akivaizdu, kad kaltinamasis neadekvačiau vertina įvykusio eismo įvykio aplinkybes, vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir privalomo vairuotojo sveikatos patikrinimo tvarką, bei savo galimybes vairuoti kelių transporto priemones. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykis įvyko jai einant perėja pirmoje eismo juostoje, tačiau ji nurodė, kad ją parbloškęs automobilis važiavo antrąja eismo juosta, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos nuotraukos patvirtina, kad nukentėjusioji buvo parblokšta antrojoje eismo juostoje ir nukentėjusioji tokius parodymus galėjo duoti iš susijaudinimo. Nukentėjusiosios ir apklaustų liudytojų parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Kaltinamojo kaltės neigimas vertintinas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, nors nusikaltimo padarymo aplinkybės visiškai aiškios.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios M. M. parodymais apie tai, kad ją pėsčiųjų perėjoje partrenkė P. N. vairuojamas automobilis, liudytojų R. B., U. M. ir M. V. parodymai apie tai, kad jos išgirdo smūgio garsą ir pamatė, kaip nukentėjusioji buvo užkritusi ant kaltinamojo automobilio variklio gaubto ir po to nukrito, viskas vyko pėsčiųjų sankryžoje, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su eismo įvykio schema ir eismo įvykio nuotraukomis užfiksuota, kad kaltinamojo P. N. vairuojamas automobilis VW Passat stovi K. Petrausko gatvėje prie pėsčiųjų perėjos, specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusioji M. M. po eismo įvykio patyrė išvardintus sužalojimus ir tai sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis P. N. 2019 m. sausio 15 d., apie 11.00 val., Kaune, K. Petrausko g., vairuodamas transporto priemonę - automobilį VW Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas antra eismo juosta kryptimi nuo Savanorių pr. link Vydūno al. ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino savo važiavimo greičio, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėją nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą "Pėsčiųjų perėja", kad praleistų per perėją ,jam iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją M. M. dėl to ją partrenkė ir padarė kūno sužalojimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo P. N. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji M. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo P. N. ir civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 11 500,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos. Nurodė, kad šiuo nusikaltimu jai padaryta 15 000,00 eurų dydžio neturtinė žala, tačiau draudimo įmonė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atlygino jai 3 500,00 eurų dydžio neturtinę žalą, todėl ji prašo likusią sumą priteisti solidariai iš kaltinamojo P. N. ir civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. N. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo nukentėjo M. M., numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko, eismo įvykio metu nukentėjusioji buvo sužalota ir gydoma. Tai sukėlė nukentėjusiajai sukėlė didžiulį skausmą, stresą, baimę, dvasines kančias, sumažėjo jos galimybė bendrauti su kitais asmenimis, ji prarado galimybę keliauti, netrukdomai judėti, iki šiol gydoma. Neabejotina, kad asmens sveikata ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, yra neteistas. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra garbaus 82 metų amžiaus, senatvės pensininkas, nedarbingas, gyvena tvartelyje, serga onkologine liga. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra neadekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui ir kaltinamojo galimybėms atlyginti neturtinę žalą, todėl tenkintinas iš dalies.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamasis P. N. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo P. N. atsakomybę lengvinančių i atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam P. N. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, senatvės pensininkas, nors yra vedęs, tačiau gyvena vienas, kaip nurodė, tvartuke, kur yra jo sutuoktinė nežino, jis serga onkologine liga (b. l. 178), neteistas, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jam skirtina mažiausio įstatymo sankcijoje numatyto dydžio bausmė – bauda.

Kaltinamajam P. N. kardomoji priemonė nepaskirta.

Paskyrus bausmę, kaltinamajam P. N. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 68 straipsnis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

P. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę 20 MGL, tai yra 1 000,00 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti P. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti P. N. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus.

Priteisti iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 1 500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. M. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Įpareigoti P. N. per 10 (dešimt) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.