- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-18
- Bylos Nr.
- AN2-117-350/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00041-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities VPK Zarasų r. PK
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo, laikinai einančio Reagavimo skyriaus viršininko pareigas J. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnį už tai, kad 2021 m. gegužės 1 d., 4 val., (duomenys neskelbtini), ant kelio važiuojamosios dalies ir šaligatvio nevykdė teisėto policijos pareigūno – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK Zarasų PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo J. L. (J. L.) reikalavimo prieiti ir sėsti į tarnybinį automobilį neblaivumo nustatymui ir protokolo surašymui, vėliau, pareigūnui atsivedus P. S. prie tarnybinio automobilio, jis bandė pasišalinti, pareigūnui pareikalavus lipti į tarnybinį automobilį, sudėti rankas už nugaros, tai daryti atsisakė. Pristatytas į Utenos AVPK Zarasų PK patalpas, P. S. atsisakė nusistatyti neblaivumo laipsnį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, išvadino pareigūnus „marozais“, grasino atleisti juos iš tarnybos.
2. Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, kad P. S. nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Skundu aukštesniajam teismui apeliantas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
3.1. Cituoja Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) nuostatas, ANK 484, 488 straipsnius ir teigia, jog nagrinėjamu atveju pareigūnams kilo įtarimas, jog P. S. gali būti neblaivus, kadangi jis ėjo nakties metu gatve, šalia buvo pastebėta alaus skardinė, bendraujant su juo jautėsi iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, todėl buvo pagrindas reikalauti P. S. pasitikrinti blaivumą. Tai daryti jis atsisakėm motyvuodamas tuo, kad nepadarė jokio pažeidimo, nors pats patvirtino, kad vartojo alkoholinius gėrimus.
3.2. Pareigūnai P. S. išaiškino pasekmes ir atsakomybę už teisėtų reikalavimų nevykdymą, tačiau jis atsisakė vykdyti kitus pareigūnų nurodymus vėlgi motyvuodamas tuo, kad nepadarė teisės pažeidimo, tačiau asmens nuomonė nesuteikia teisės jam nevykdyti policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų.
3.3. Nevykdydamas policijos pareigūnų reikalavimų, P. S. jų atžvilgiu pavartojo žodį „marozai“ ir kitus necenzūrinius žodžius, žadėjo atleisti iš tarnybos. Tokias asmens reakcija byloja apie tai, kad jis vengia atlikti numatytus teisės aktuose veiksmus ir policijos pareigūnų reikalavimus. Agresyvi asmens būsena reaguojant į elementarius policijos pareigūnų nurodymus tik patvirtina pareigūnų veiksmų pagrįstumą. P. S. savo veiksmais trukdė policijos pareigūnams atlikti tarnybines funkcijas nustatant galimo teisės pažeidimo aplinkybes.
3.4. Žodžio „marozai“ reikšmė yra pateikta internetiniame tinklalapyje www.zodynas.lt esančiame kalbų žodyne. Mano, kad P. S., vadindamas pareigūnus tokiu žodžiu, juos pažemino.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu procesiniu sprendimu P. S. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kelia klausimus, susijusius su byloje surinktų įrodymų vertinimu, taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismo padarytos išvados neatitinka Policijos įstatymo ir ANK 484, 488 straipsnių nuostatų. Apelianto teigimu, P. S. veikoje yra visi ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, 508 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymiai. Tokie argumentai yra nepagrįsti.
Dėl ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo
8. Administracinio nusižengimo protokole P. S. buvo suformuotas kaltinimas pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį nurodant, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų prieiti ir sėsti į tarnybinį automobilį neblaivumo nustatymui bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui, toliau, atvestas prie tarnybinio automobilio, bandė šalintis, atsisakė sudėti rankas ant nugaros, Utenos AVPK Zarasų PK patalpose atsisakė nusistatyti neblaivumo laipsnį.
9. Vertindamas P. S. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad P. S., prieš jį sulaikant policijos pareigūnams, būtų padaręs kokį nors teisės pažeidimą, dėl kurio būtų atsiradęs pagrindas tikrinti jo blaivumą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su tokiais skundžiamame nutarime išdėstytais teisiniais argumentais.
10. Pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
11. Policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims tik teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, kurie yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir tik už tokių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12. Taigi, tam, kad asmeniui kiltų administracinė atsakomybė, pirmiausia statutinio valstybės tarnautojo (šiuo atveju – policijos pareigūno) nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas, t. y. pareigūno teisė tokį nurodymą ar reikalavimą duoti turi būti numatyta įstatyme ar įstatymus įgyvendinamuosiuose aktuose.
13. Policijos pareigūnų teisės yra apibrėžtos Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje , kur be kita ko, kas aktualu nagrinėjamu atveju, nurodyta, jog pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas ir įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika turi teisę tikrinti su tuo susijusių asmenų dokumentus (1 punktas), sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus padarius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką (2 ir 3 punktai), taip pat įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs (7 punktas).
14. Iš šių įstatymo nuostatų akivaizdu, jog policijos pareigūnai turi teisę sulaikyti tik asmenį, įtariamą nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu ir/ar tikrinti jo blaivumą ar apsvaigimą ir tik tokiam asmeniui duodamas nurodymas ar reikalavimas sėsti į tarnybinį automobilį neblaivumo nustatymui, kas nurodyta P. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole, būtų teisėtas.
15. Nagrinėjamu atveju iš policijos pareigūnų J. L. ir E. R. parodymų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d., paryčiais, patruliuodami jie pastebėjo gatve einančius vyrą ir moterį, šalia kurių buvo išpilta skardinė alaus. Sustabdžius šiuos asmenis, prie pareigūnų priėjo P. S., kuriam buvo nurodyta prisistatyti, nurodyti kitus asmens duomenis bei pasitikrinti blaivumą, ką pastarasis padaryti atsisakė.
16. Pats P. S. teismo posėdyje pripažino, jog buvo vartojęs šiek tiek alkoholio, tačiau kategoriškai tvirtino, jog buvo adekvatus ir savo elgesiu nepažeidė viešosios tvarkos. Šiuos P. S. parodymus visiškai patvirtina vaizdo įrašai, fiksuoti policijos pareigūno J. L. naudota mobilia vaizdo ir garso stebėjimo ir fiksavimo priemone „BodyCam“, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje P. S. kalbėjo rišliai, adekvačiai atsakinėjo į pareigūnų užduodamus klausimus, pateikė asmens dokumentus, geranoriškai paaiškino aplinkybes, kodėl įvykio metu buvo gatvėje – nurodė, jog eina namo, o prieš tai su draugais kepė šašlykus. P. S. neneigė, jog išgėrė „vieną alaus“, tačiau vien ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog iki bendravimo su policijos pareigūnais jis būtų padaręs, ar policijos pareigūnai būtų turėję pagrįstą pagrindą manyti, jog P. S. padarė, kokį nors teisės pažeidimą. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad jokie teisės aktai nedraudžia asmenims, net ir pavartojusiems alkoholio, būti viešose vietose nakties metu.
17. Pagal apelianto cituojamą ANK 488 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia viešosios rimties trikdymas, o pagal ANK 484 straipsnį – alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų vaizdo įrašų akivaizdu, kad P. S. iki jį sustabdant policijos pareigūnams, ir vėliau, nors ir buvo išgėręs alkoholio, tačiau savo veiksmais viešosios rimties netrikdė ir savo būkle žmogaus orumo ir dorovės neįžeidė – buvo visiškai adekvatus ir orientuotas, todėl policijos pareigūnai neturėjo jokio teisėto pagrindo P. S. sulaikyti ar tikrinti jo neblaivumą. Dėl to policijos pareigūnų P. S. duoti reikalavimai prieiti ir sėsti į tarnybinį automobilį neblaivumo nustatymui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui, kai joks pažeidimas nebuvo padarytas, bei vėlesni po to sekę reikalavimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl P. S. visiškai pagrįstai atsisakė šiuos reikalavimus vykdyti.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį P. S. patrauktas nepagrįstai, ką teisingai skundžiamame nutarime konstatavo ir apylinkės teismas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neteikia pagrindo priešingai išvadai.
Dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo
19. Sutinkamai su ANK 508 straipsniu, atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
20. Nagrinėjamu atveju P. S. buvo inkriminuota tai, kad jis, pristatytas į Utenos AVPK Zarasų PK patalpas, keikėsi necenzūriniais žodžiais, išvadino pareigūnus „marozais“, grasino atleisti juos iš tarnybos. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, jog P. S. išsakytos frazės buvo natūrali jo reakcija į aiškiai neteisėtus pareigūnų veiksmus. Apygardos teismas visiškai sutinka su tokiu vertinimu, papildomai pažymėdamas, jog buvusioje situacijoje bendraudamas su pareigūnais P. S. elgėsi pakankamai korektiškai ir ramiai, o vėliau jo pagrįstą pyktį iššaukė pareigūnų sprendimas vežti jį į policijos komisariatą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, net ir tuomet P. S. nė sykio neišsakė įžeidžiančios frazės, skirtos tiesiogiai pareigūnams, tiesiog bendromis frazėmis (tame tarpe įterpdamas ir kelis necenzūrinius žodžius) reiškė nepasitenkinimą dėl susiklosčiusios padėties ir jo nepagrįsto sulaikymo.
21. Negalima nepastebėti to, kad administracinio nusižengimo protokole, formuluojant šioje dalyje kaltinimą P. S., nurodoma, kad jis pareigūnus vadino „marozais“ bei grasino juos atleisti iš tarnybos, tačiau tokie teiginiai visiškai neatitinka į bylą pateiktų vaizdo įrašų turinio. Apygardos teismui išsamiai susipažinus su šiais vaizdo įrašais, matyti, jog P. S. prašė pareigūnų nebūti „marozais“, t. y. minėta frazė buvo išsakyta nesutinkant su jo sulaikymu, argumentuojant tuo, kad pareigūnai elgiasi nepagrįstai ir neteisėtai, tačiau ji nebuvo skirta tiesiogiai pareigūnams įžeisti ar pažeminti, ir P. S. neteigė, kad pareigūnai yra „marozai“. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokia frazė yra ne pareigūnų įžeidimas ar pažeminimas, o reakcija į prieš jį atliekamus neteisėtus veiksmus, siekiant, kad jie būtų nutraukti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog P. S. negrasino pareigūnų atleisti iš tarnybos – jis tiesiog ne kartą nurodė, kad dėl jo teisių pažeidimo pareigūnai sulauks sankcijų – jiems bus pareikšti papeikimai, jie bus atleisti ir pan. Įvertinus šias frazes visos susiklosčiusios situacijos kontekste, darytina išvada, jog P. S. visiškai pagrįstai abejojo pareigūnų veiksmų teisėtumu bei reiškė pagrįstą nuomonę, kad už tai jiems gali kilti tarnybinė atsakomybė.
22. Vertinant P. S. išsakytų frazių turinį, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad paties pareigūno J. L. bendravimas nebuvo visiškai tinkamas: matyti, jog J. L. į P. S. nuolat kreipėsi vardu, vartojo jo atžvilgiu tokias frazes kaip „sunkiai dašilo, žiūriu“, „reikės į Rokiškį vežti“ ir pan., reikalavo P. S. paaiškinti, kas yra vieša vieta ir kt. Visa tai leidžia vertinti, jog P. S. vartotą leksiką nulėmė ir pačių pareigūnų nekorektiškas bendravimas jo atžvilgiu, kas, vertinant komplekse su prieš tai aptartais neteisėtais pareigūnų veiksmais bei duotais nurodymais, sąlygojo visiškai pagrįstą P. S. pasipiktinimą. Kita vertus, net ir tokioje situacijoje P. S. nebuvo agresyvus – nepaisant to, kad jis keletą kartų pavartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jo pasipiktinimas susidariusioje situacijoje buvo reiškiamas taktiškai, racionaliai ir argumentuotai, ir nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio pagrindo išvadai, jog P. S., bendraudamas su jį nepagrįstai sulaikiusiais policijos pareigūnais, pažemino jų garbę ar orumą.
23. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena P. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, todėl šis nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo, laikinai einančio Reagavimo skyriaus viršininko pareigas J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.