- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- I1-9325-414/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02095-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovei I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovės atsiliepimą (b. l. 1–2, 41) nurodė, kad nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 31 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime) (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pravieniškių 1-asis kalėjimas) nebuvo patalpų bendravimui su psichologais ar nevyriausybinės organizacijos atstovais, kurie atvykdavo pas pareiškėją. Pareiškėjui teko bendrauti maisto laikymo patalpoje. Nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo maisto laikymo patalpos. Maisto laikymo patalpa buvo įrengta po 2023 m. vasario 17 d. ir 2023 m. vasario 20 d. skundų pateikimo. Maisto laikymo patalpoje esantis šaldytuvas neveikia. Maisto laikymo patalpoje pagal sudarytą grafiką pareiškėjas 2023 m. birželio mėnesį galėjo būti iki maisto patiekimo 5 minutes ir po 5 minutes, bendru pusės valandos laikotarpiu, o tai yra sunkiai įgyvendinama. Nuteistųjų poilsio kambarys yra naudojamas pareigūnų, todėl nuteistiesiems šia patalpa naudotis neleidžiama. Be to poilsio kambariai nėra įrengti kiekvienam būriui. Iki 2023 m. kovo 1 d. maisto laikymo patalpoje buvo nehigieniškai teikiamos kirpimo paslaugos. Durys į tualetą buvo nesandarios, pilnai neužsidarė, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasines ir emocines kančias, didelių nepatogumų, žeminamas pareiškėjo orumas, atsirado depresija, pareiškėjas turi vartoti raminamuosius vaistus, prasidėjo panikos priepuoliai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 6–1) nurodė, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuteistieji su Kalėjimų tarnybos psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bendrauja tam įrengtoje patalpoje. Pažymėjo, kad atsakovė apskaitos apie tai, kokias konsultacijas teikia nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kas dalyvauja jų užsiėmimuose, neveda, todėl tai patvirtinančių įrodymų pateikti neturi galimybės.
Pažymėjo, kad vadovaujantis 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 ,,Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu maisto produktams laikyti gali būti įrengiami ne tik kambariai, bet ir tam skirtos vietos kambariuose. Užtikrinant Taisyklių reikalavimus, iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neva neįrengtos maisto laikymo patalpų vertini kaip neatitinkantys tikrovės. Maisto laikymo patalpose yra pastatyti šaldytuvai kurie veikia ir naudojami pagal paskirtį, maisto produktams laikyti.
Pažymėjo, kad nuteistųjų kirpimui yra įrengta atskira patalpa. Psichologų konsultacijos kirpyklos patalpoje nevykdomos. Minėta patalpa naudojama pagal paskirtį. Pareigūnai nuteistuosius į kirpyklą veda pagal nustatytus grafikus, kur jie būna kerpami. Jokiose kitose patalpose nuteistieji nėra ir nebuvo kerpami. Pareiškėjas nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, nepateikdamas jokių įrodymų.
Akcentavo, kad nors 16 būryje, kuriame pareiškėjas atliko bausmę iki 2022 m. spalio 12 d., laisvalaikio kambarys nebuvo įrengtas, tačiau laisvu laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, skaityti knygas arba spaudą. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (Pravieniškių 1-ajame kalėjime) poilsio kambariai nuteistiesiems yra įrengti pirmame (9-10 būriams) ir antrame pastato aukšte (11-12 būriams). Pažymėjo, kad Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai poilsio patalpose prižiūri nuteistuosius, o ne poilsiauja. Pareiškėjo teiginiai dalyje dėl pareigūnų veiksmų yra deklaratyvūs ir nesiejami su jokiais konkrečiais jo teisių pažeidimais.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dalyvavo įvairiose užimtumo priemonėse ir programose. Dalyvavimas užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties pareiškėjo pastangų. Jei pareiškėjas pageidavo dalyvauti konkrečioje programoje ir užimtumo priemonėje, jis su konkretaus turinio prašymu dėl to galėjo kreiptis į kalėjimo administraciją. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad neužtikrinamas užimtumas yra abstraktus. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad būtų ribojama ar neleidžiama užsiimti veikla, kokia jis nori.
Pažymėjo, kad tualeto duryse įrengti magnetiniai užraktai pagal patvirtintus projektus. Pareiškėjas skunde konkrečiai neįvardino kada ir kokioje patalpoje buvo atsiradęs minimas gedimas, o duomenų apie sugadintas sanitarinio mazgo duris patalpose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atsakovė neturi.
Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Lietuvos kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei - įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK (po reorganizacijos Pravieniškių 1-ajame ir 2-ajame kalėjimuose) nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 31.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad pataisos įstaigoje nebuvo patalpų bendravimui su psichologais ar nevyriausybinės organizacijos atstovais, nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengtos maisto laikymo patalpos, maisto laikymo patalpoje esantis šaldytuvas neveikė, poilsio kambariai nėra įrengti kiekvienam būriui, be to nuteistųjų poilsio kambarys yra naudojamas pareigūnų, todėl nuteistiesiems šia patalpa naudotis neleidžiama, iki 2023 m. kovo 1 d. maisto laikymo patalpoje buvo nehigieniškai teikiamos kirpimo paslaugos, durys į tualetą buvo nesandarios, pilnai neužsidarė, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.
Į bylą pateikti duomenys (b. l. 17, 21) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. liepos 31 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 16 būrio 2 ir 3 gyvenamosiose patalpose, 1 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, 8 būrio 10 gyvenamojoje patalpoje, 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, 10 būrio 4 ir 7 gyvenamosiose patalpose, 11 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtų poilsio kambarių kiekvienam būriui, nuteistųjų poilsio kambariu naudojasi pareigūnai, todėl nuteistiesiems naudotis šia patalpa neleidžiama.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 6.8 papunktis nustato, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengtas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog 16 būryje laisvalaikio kambarys neįrengtas, Pravieniškių 1-ajame kalėjime poilsio kambariai nuteistiesiems yra įrengti pirmame (9-10 būriams) ir antrame pastato aukšte (11-12 būriams) (b. l. 7). Duomenų apie laisvalaikio kambarių įrengimą 1, 5 ir 8 būriuose atsakovės atstovė nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai dėl laisvalaikio kambarių neįrengimo minėtuose būriuose lieka nepaneigti.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog poilsio kambariu naudojasi pareigūnai, todėl nuteistiesiems naudotis šia patalpa neleidžiama, pažymėtina, kad pareiškėjo teismui pateikti 2023 m. rugpjūčio 3 d., 2023 m. rugpjūčio 10 d. skundai, 2023 m. rugpjūčio 11 d. prašymas (b. l. 33–35) dėl apribotos galimybės naudotis laisvalaikio kambariu bei dėl to, jog Pataisos įstaigos pareigūnai naudojasi laisvalaikio kambariu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui yra pateikti jau po vertinamojo laikotarpio pabaigos (po 2023 m. liepos 31 d.), todėl šioje byloje nėra aktualūs. Duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl negalėjimo naudotis laisvalaikio kambariu nėra, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai, kokie pareigūnai naudojosi nuteistųjų laisvalaikio kambariu, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Tačiau nagrinėjamu atveju 16, 1, 5 ir 8 būriuose neįrengus laisvalaikio kambario, taip pat įrengiant vieną laisvalaikio kambarį 2 būriams (9-10 ir 11-12) buvo pažeistas Taisyklių 8.9 punktas, kuris įpareigoja paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengti laisvalaikio (užsiėmimų) kambarį kiekvienam būriui. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja neteisėtus atsakovės veiksmus. Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog pataisos įstaigoje nebuvo patalpų bendravimui su psichologais ar nevyriausybinės organizacijos atstovais, be to iki 2023 m. kovo 1 d. maisto laikymo patalpoje buvo nehigieniškai teikiamos kirpimo paslaugos, atsakovės atstovė nurodo, jog nuteistųjų kirpimui yra įrengta atskira patalpa, taip pat yra įrengta patalpa, kurioje nuteistieji bendrauja su psichologais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais (b. l. 6–7). Šiam teiginiui pagrįsti atsakovės atstovė pateikė minėtų patalpų fotonuotraukas (b. l. 23–24), iš kurių matyti, kad patalpos yra tvarkingos, pritaikytos naudoti pagal paskirtį. Pareiškėjas nenurodo konkrečių atvejų, jog jis yra pageidavęs bendrauti su psichologais ar nevyriausybinių organizacijų nariais ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta dėl patalpų trūkumo, taip pat nenurodo atvejų, kada jam su minėtais asmenimis teko bendrauti tam nepritaikytoje patalpoje, taip pat konkrečiai neįvardija kodėl, jo manymu, nuteistųjų kirpimas buvo atliekamas nehigieniškai, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, jog iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengtos maisto laikymo patalpos, maisto laikymo patalpoje esantis šaldytuvas neveikia.
Vadovaujantis Taisyklių 6.9. papunkčiu įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengtas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (Taisyklių 6.9. p.).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą neneigia, jog iki 2023 m. kovo 1 d. maisto laikymo kambarys nebuvo įrengtas. Atsakovės atstovė nurodo, jog užtikrinant Taisyklių reikalavimus, būriuose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti (b. l. 7).
Iš pirmiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog Taisyklės nenumato privalomo atskiro maisto laikymo kambario įrengimo, nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei gyvenamuosiuose korpusuose gali būti įrengta tik vieta maisto produktams laikyti. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę nebuvo įrengtų vietų maisto produktams laikyti, taip pat nenurodo, kur jis laikė maisto produktus, kol nebuvo įrengtos maisto laikymo patalpos, kokie sunkumai dėl to kilo. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu būtų pažeidę Taisyklių 8.8 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat teigia, kad maisto laikymo patalpoje neveikė šaldytuvas, be to maisto laikymo patalpoje pagal sudarytą grafiką pareiškėjas 2023 m. birželio mėnesį galėjo būti iki maisto patiekimo 5 minutes ir po 5 minutes, bendru pusės valandos laikotarpiu, o tai yra sunkiai įgyvendinama. Pareiškėjas nenurodė, kokiu laikotarpiu maisto laikymo patalpoje buvo sugedęs šaldytuvas, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl sugedusio šaldytuvo yra kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Pareiškėjas skunde tik paminėjo šias aplinkybes, tačiau nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl šių aplinkybių kilo. Atsižvelgiant į tai šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo, jog durys į tualetą buvo nesandarios, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Be to, naudojantis sanitariniu mazgu privalo būti užtikrinamas privatumas. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, jog Pravieniškių 1-ojo ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo tualeto duryse įrengti magnetiniai užraktai pagal patvirtintus projektus, pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu (b. l. 8).
Pažymėtina, jog pareiškėjas savo teiginių dėl privatumo neužtikrinimo tualeto patalpose visiškai nedetalizavo, nenurodė, kuriame būryje ir kokiu laiku buvo sugadintos tualeto durys. Duomenų, jog pareiškėjas būtų į pataisos įstaigos administraciją kreipęsis dėl sugedusių tualeto durų, byloje nėra. Todėl, teismo vertinimu, kad nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius.
Pareiškėjas skunde prašo vadovautis administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023 suformuota praktika, tačiau pažymėtina, jog minėtoje administracinėje byloje buvo konstatuota, jog pareiškėjo privatumas nebuvo užtikrintas Pravieniškių PN-Ak 9 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas J. Z. vertinamuoju laikotarpiu 9 būryje laisvės atėmimo bausmė neatliko, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindu vadovautis administracinėje byloje Nr. TA-481-442/2023 nustatytomis aplinkybėmis.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasines ir emocines kančias, didelių nepatogumų, žeminamas pareiškėjo orumas, atsirado depresija, pareiškėjas turi vartoti raminamuosius vaistus, prasidėjo panikos priepuoliai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, psichinei ir emocinei būklei. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus psichologės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje (b. l. 14) nurodyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į psichologus nesikreipė, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje (b. l. 16) nurodyta, kad konsultacijų metu nėra pastebima, kad nuteistojo psichologinė būsena būtų labai sutrikusi ir silpna.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad dėl laisvalaikio kambario neįrengimo ir nepakankamo laisvalaikio kambarių kiekio pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Įvertinęs pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nesant byloje duomenų, įrodančių, jog padaryti pažeidimai sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių, į tai, jog bausmės atlikimo metu pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti įvairiose užimtumo programose (b. l. 18–20), į tai, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo pataisos įstaigos pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. Z. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista J. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis ir 2-asis kalėjimai).
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.