Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-02 · Byla Nr. ATP-287-317/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-01-21Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-02
Bylos Nr.
ATP-287-317/2013
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-01343-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-287-317/2013
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-01343-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 47.2.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas 2012-11-22 surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-06-20 9.30 val. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., G. A. įmonės vardu registruoto, tačiau faktiškai E. B. valdomo automobilio „VW LT-35“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbule, metalinėse statinėse (kilnojamose talpyklose) kaip fizinis asmuo savo reikmėms laikė 425 litrus 1666 litų vertės dyzelino degalus, neturėdamas jiems įsigijimo dokumentų, todėl pažeidė 2010-12-27 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 12 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-01-21 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. G. atžvilgiu pagal LR ATPK 163² str. 3 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarime teismas nurodė, jog faktiniai bylos duomenys nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole V. G. suformuluoto kaltinimo. Teismas pažymėjo, jog V. G. versija byloje apie dyzelino įsigijimą degalinėse, buvo patvirtinta dviejų liudytojų parodymais ir jokie faktiniais duomenys jos nepaneigė. Nors teismas sutiko, jog kelia abejonių kilmė ir priklausomybė G. pateiktų fiskalinių kasos aparato čekių, kaip degalų įsigijimo ir laikymo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tačiau sprendė, jog jos nepašalina objektyvios galimybės, kad bylai reikšmingi degalai visgi galėjo būti įgyti būtent pagal pateiktus čekius. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje įrodinėjimo našta tenka bylą pradedančiai institucijai, o traukiamam atsakomybėn asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija, todėl visas dėl kaltinimo kilusias abejones aiškino ir sprendė ne kaltinimo, o apkaltinto asmens naudai.

Šalies argumentai

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimą ir paskirti V. G. administracinę nuobaudą numatytą LR ATPK 163² str. 3 d. sankcijos ribose.

Apeliantas nurodo, kad priimdamas nutarimą, teismas nesirėmė pirminiais V. G., E. B. ir V. A. paaiškinimais, atlikusių patikrinimą pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pateikta mažmeninę prekybą naftos produktais vykdančių degalinių informacija apie vienodas degalų kainas šių bendrovių degalinėse visose savivaldybėse bei kita surinkta medžiaga.

Skunde nurodoma, jog V. G. pateikti čekiai yra išduoti degalinėse laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. sausio mėn., tačiau tyrimo metu V. G. parodė, jog degalus pas savo giminaitį E. B. saugojo nuo 2012 m. vasario mėn. Skunde pažymima, jog liudytojai G. A. ir E. B. yra V. G. pažįstami, draugai, suinteresuoti bylos baigtimi, kas duoda pagrindą abejoti jų parodymų patikimumu. Be to, G. A. priklausantis automobilis pažeidimo nustatymo metu buvo naudojamas kaip sandėliavimui skirta mobili talpykla, todėl pagal LR ATPK 26 str. gali būti konfiskuotas kaip administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog 2012-06-20 patikrinimo metu minėtame automobilyje buvo rastos dar dvi metalinės talpos su 425 litrų dyzelinio kuro, priklausančio V. A.. Šiam pateikus 16 vnt. fiskalinių kasos aparato čekių iš tos pačios UAB „Lukoil Baltija“ degalinės, paaiškėjo, jog įsigyjant degalus, buvo panaudotos degalinių ir nuolaidų kortelės, priklausančios skirtingiems asmenims, kurie apklausų metu parodė, jog niekada nebuvo davę jomis naudotis V. A.. Tokiu būdu V. A. sąmoningai klaidino policijos pareigūnus ir teismą. Apeliantas pažymi, jog V. G. šioje administracinėje byloje taip pat taiko analogiškas klaidinimo priemones.

Skunde nurodoma, jog dyzelinį kurą laikantis asmuo privalo būti rūpestingas ir dėmesingas bei imtis priemonių dokumentų išsaugojimui iki laikymo pabaigos (Taisyklių 19 p.). Tačiau keturi iš dvylikos V. G. pateiktų fiskalinių kasos aparato čekių yra visiškai išblukę ir neįskaitomi, todėl negalima nustatyti kur, kada ir kokie kiekiai degalų pagal šiuos dokumentus buvo pirkti. Šie keturi čekiai negali būti pripažinti, kaip teisės aktų nustatyta tvarka įforminti dyzelino įsigijimo ar gabenimo dokumentai. Todėl apeliantas daro išvadą, jog V. G. pateikė fiskalinių kasos aparato čekių tik 341,58 litrų degalų kiekiui, nors iš jo buvo paimta 425 litrų degalų.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, jog nurodydamas apie degalų įsigijimą nedideliais kiekiais kitoje – Kalvarijų savivaldybėje, V. G. siekia išvengti atsakomybės bei sąmoningai klaidina policijos pareigūnus ir teismą, nes tokie jo parodymai prieštarauja logikai. Byloje pateikta mažmeninę prekybą naftos produktais vykdančių degalinių informacija patvirtina vienodas degalų kainas.

Atsiliepimas

V. G. atsiliepimu į Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimą. V. G. nuomone, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad faktiniai bylos duomenys nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole jam suformuluoto kaltinimo. Atsiliepime V. G. pažymi, jog vadovaujantis Taisyklių 19 punktu, Taisyklių 12 punkto reikalavimais privalo vadovautis ūkio subjektai, laikydami naftos produktus eksploatuojamose kuro talpyklose. V. G. yra privatus asmuo, o ne ūkio subjektas, ir statinės, kuriose jis laikė dyzelinį kurą, eksploatuojamoms kuro talpoms nepriskiriamos. V. G. nurodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę privalo įrodyti protokolą surašiusi institucija, tačiau šioje administracinio teisės pažeidimo byloje jo kaltę patvirtinančių įrodymų teismui nebuvo pateikta.

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinis skundas atmestinas.

LR ATPK 163² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių.

LR ATPK 163² str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

Taigi, LR ATPK 163² straipsnio normos yra blanketinės, nukreipiančios į teisės aktus, reglamentuojančius akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ir realizavimą.

V. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis 2012-06-20 9.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., G. A. įmonės vardu registruoto automobilio „VW LT-35“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbule, pažeisdamas nustatytą tvarką- be įsigijimo dokumentų ir nesumokėjęs akcizo mokesčių laikė 425 ltr. dyzelinio kuro, kurio vertė 1666 Lt, kas sudaro 12,81 MGL. Protokole nurodoma, jog šia veika V. G. padarė pažeidimą numatytą LR ATPK 163² str. 3 d. bei pažeidė VMI prie FM 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių produktų gabenimo ir laikymo taisyklių“ 12 punktą.

Minėtų Taisyklių 12 punktas numato, jog ūkio subjektai, ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, gabendami keliais, geležinkeliais ir vandens keliais naftos produktus, bioproduktus ir kitus degiuosius skystus produktus, o kilnojamosiose talpyklose perveždami daugiau kaip 40 litrų šių produktų (neįskaitant esančių transporto priemonės arba mechanizmo stacionariniuose degalų ir tepalų bakuose), kartu su kroviniu privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka įformintus šių produktų įsigijimo ir/ar gabenimo dokumentus (išskyrus šių Taisyklių 15 punkte nurodytus atvejus).

Taigi, Taisyklių 12 punktas nustato reikalavimus ūkio subjektams, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, gabenantiems ar pervežantiems minėtus produktus. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. buvo surašytas dėl neteisėto minėtų produktų laikymo. Nors apylinkės teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vien dėl šios priežasties skundžiamą nutarimą naikinti nėra pagrindo. Skundžiamu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. G. atžvilgiu buvo nutraukta jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime teismas vertino bylos duomenis bei argumentuotai pasisakė, kodėl nėra pagrindo nubausti V. G. pagal LR ATPK 163² str. 3 d. už dyzelinio kuro laikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra tikslinga patikrinti skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Įvertinęs visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju V. G. veiksmuose nėra LR ATPK 163² str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.

Duomenys byloje patvirtina, jog tiek administracinės teisenos pradžioje (b.l.42-43), tiek nagrinėjant bylą teisme (b.l.91) V. G. parodė, jog automobilio kėbule dvejose metalinėse statinėse laikyti degalai – 425 ltr. dyzelino priklauso jam. Šiuos degalus jis savo reikmėms maždaug nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. sausio mėn. kaupė (laikė) savo priekaboje Vilkaviškio m., kadangi dyzelinas nuolat brangsta. Vėliau, ruošdamasis bitininkauti, kas nesuderinama su dyzelino kvapu, pradėjo ieškoti kitos vietos dyzelinui laikyti. Tiek V. G., tiek liudytojo E. B. parodymai (b.l.91-93) nuosekliai patvirtina, jog V. G. sesers vyras E. B. nuo 2005 m. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kurui laikyti naudojo nevažiuojantį automobilį „VW LT-35“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl sutaręs su E. B., V. G. 2012 m. sausį-vasarį nusivežė ir perpylė degalus į statines minėtame automobilyje. Šios teismo nustatytos aplinkybės paaiškina, kodėl V. G. pateikti čekiai yra išduoti degalinėse laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. sausio mėn., nors tyrimo metu buvo nustatyta, jog V. G. degalus pas E. B. saugojo tik nuo 2012 m. vasario mėn.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog jokių duomenų, paneigiančių V. G. ir E. B. parodymus, byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai jais vadovavosi. Vien ta aplinkybė, jog liudytojai G. A. ir E. B. yra V. G. pažįstami, savaime nesudaro pagrindo šių liudytojų parodymais nesivadovauti, juo labiau, kad jų liudijimai vienas kitam bei kitiems byloje sukauptiems duomenims neprieštarauja. Skundo argumentą, jog G. A. yra suinteresuotas administracinės bylos baigtimi, kadangi pripažinus pažeidimą, jam priklausantis automobilis gali būti konfiskuotas kaip administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, teismas vertina kritiškai. Duomenys byloje patvirtina, jog minėtą automobilį G. A. seniai yra perleidęs E. B. nuosavybėn, tik teisiškai neįformino šio perleidimo fakto. Automobilis jau jo perleidimo metu buvo nevažiuojantis. E. B. paliudijo, jog automobilis kieme stovi nuo 2007 m., neturi nei techninės apžiūros, nei draudimo dokumentų. Todėl teismas sprendžia, jog egzistuojanti tikimybė, jog automobilis gali būti konfiskuotas, nesudaro pagrindo preziumuoti kurio nors liudytojo suinteresuotumą administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su V. A. galimai padarytu administraciniu teisės pažeidimu bei jo gynybinė pozicija kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje, šioje byloje jokios lemiamos įtakos neturi. Byloje V. G. pateikti dyzelinio kuro įsigijimo kasos aparato čekiai patvirtina, jog V. G. už kurą septynis kartus atsiskaitė grynais pinigais, nenaudodamas nuolaidų kortelių, o viena kartą – panaudodamas nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.46). Iš UAB „Lukoil Baltija“ 2012-10-23 rašto dėl informacijos pateikimo, matyti, jog duomenų, kam minėta nuolaidų kortelė priklauso, nėra (b.l.49). Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog V. G. šioje administracinėje byloje taiko analogiškas klaidinimo priemones, kaip V. A., kuris, apelianto teigimu, įgydamas degalus panaudojo degalinių ir nuolaidų korteles, priklausančias skirtingiems asmenims, kurie niekada nebuvo davę jomis V. A. naudotis.

Nors iš bylos medžiagos matyti, jog keturi iš dvylikos V. G. pateiktų fiskalinių kasos aparato čekių yra visiškai išblukę ir neįskaitomi (b.l.44-45), tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien ši aplinkybė neįrodo, jog išblukę ir neįskaitomi čekiai nesusiję su V. G. priklausančiais degalais ar, kad V. G. kokiais nors sąmoningais ir neteisėtais veiksmais pats padarė juos nebeįskaitomais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje įrodinėjimo našta tenka ne atsakomybėn patrauktam asmeniui, o bylą pradedančiai institucijai. Taukiamam atsakomybėn asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija, todėl asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl vieno ar kito teisės pažeidimo tik tuomet, kai jo kaltę pakankamai ir patikimai patvirtina leistini ir susiję su byla įrodymai. Ir atvirkščiai, kai įrodymų tokiam konstatavimui nėra, ar jų nepakanka, visos kilę abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog Taisyklių 19 punktas, kuriuo skunde vadovaujasi apeliantas, jam negali būti taikomas, kadangi jis yra ne ūkio subjektas, o privatus asmuo. Taisyklių 19 puntas numato, jog ūkio subjektai, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos produktus, bioproduktus ar kitus degiuosius skystus produktus, privalo turėti šių Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus ar jų kopijas, patvirtintas ūkio subjekto antspaudu (jeigu antspaudą turi) ir vadovo parašu. Šie dokumentai laikomi tol, kol atitinkamoje kuro talpykloje saugomi šiuose dokumentuose nurodytos siuntos produktai. Vėliau šie dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo. Taisyklių 3 punkte apibrėžta Taisyklėse vartojama „ūkio subjekto“ sąvoka, pagal kurią ūkio subjektas – įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri įstatymų nustatyta tvarka verčiasi komercine, ūkine, finansine, profesine ar kitokia veikla. Taigi, akivaizdu, jog V. G. Taisyklių 19 punktas negali būti taikomas, dėl ko skundo argumentai, jog keturi čekiai negali būti pripažinti kaip teisės aktų nustatyta tvarka įforminti dyzelino įsigijimo ar gabenimo dokumentai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, jog teigdamas apie degalų įsigijimą nedideliais kiekiais kitoje – Kalvarijų savivaldybėje, V. G. siekia išvengti atsakomybės bei sąmoningai klaidina policijos pareigūnus ir teismą. Iš bylos duomenų matyti, jog V. G. nuosekliai teigė pirkęs degalus skirtingose degalinėse, kurios jam buvusios pakeliui. (b.l.91). Todėl byloje pateikta mažmeninę prekybą naftos produktais vykdančių degalinių informacija apie vienodas degalų kainas, jokios įtakos nagrinėjamu atveju neturi.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti V. G. kaltę padarius LR ATPK 163² str. 3 d. numatytą pažeidimą, byloje nėra, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas